Taip prarado ne tik darbą, vaikus, nuomojamą būstą, bet ir apleido sveikatą.
Priešinosi, bet gydytis sutiko
Į reabilitacijos centrą atvežta Lina pyko ant viso pasaulio, bet jau buvo susitaikiusi, kad liks ilgam gydymuisi.
„Į centrą atvažiavau šlubčiodama. Taip atsitiko, kad kartą būdama neblaivi, kritau ir susilaužiau koją. Mane operavo. Po 4-5 savaičių turėjau pasirodyti. Deja, pas gydytoją taip ir nenuvykau. Atvežta į centrą, pradžioje pykau ant savo seserų, kad atvežė mane čia. Nors viduje priešinausi, nusiteikiau, kad čia turėsiu išbūti visus metus.
Jau įsikūrusi sužinojau, kad teismo sprendimu dviejų vaikų globa atiteko seseriai. Jaučiau baimę, gėdą, tačiau pasiryžau daryti viską, kad vaikus ateityje atsiimčiau“, – prisimena moteris.
Pirmieji mėnesiai buvo itin sunkūs, pripažįsta Lina.
„Iki tol buvau įpratusi kategoriškai reikšti savo nuomonę kone visais klausimais, tad pradžioje neretai ginčydavausi su merginomis ir darbuotojais. Nors buvo nelengva, ėmiau suprasti, kad nesu pasaulio bamba ir galiu klysti. Pamažu mokiausi priimti kitokią nuomonę“, – atvirai pasakojo ji.
Laukė išbandymas
Apie turėtą kategoriškumą pasakojusi moteris atskleidė, kad tikrasis išbandymas jos laukė penktąjį reabilitacijos mėnesį.
„Tuomet netikėtai susilaukiau aštresnės kritikos savo adresu. Neištvėrusi tokio (kaip man tada atrodė) spaudimo, įtūžau ir pašokau krautis savo daiktų. Laimei, darbuotojai su manimi kalbėjosi, leido paskambinti seseriai. Jie padėjo suprasti, kad tokiomis aplinkybėmis palikusi centrą grimzčiau į dar didesnį dugną: visam laikui prarasčiau teisę į vaikų globą, įskaudinčiau ir atstumčiau mane palaikančius artimuosius.
Taip pat labai tikėtina, kad vėl įnikčiau į alkoholį. Tai man padėjo atsikvošėti. Tad susigėdusi, dar nepasibaigus ryto ratui, sugrįžau į salę. Taip nuolankiai pasielgiau pirmąjį kartą savo gyvenime“, – pasakojo Lina.
Krizės ją užklupdavo ir vėliau, dažniausiai po susitikimų su namiškiais.
„Kartas nuo karto vėl kildavo noras viską mesti ir palikti centrą. Tačiau tokių savo būsenų neslėpdavau. Apie jas garsiai kalbėdavau merginoms ir darbuotojams. Tai padėjo apsisaugoti nuo neapgalvotų veiksmų. Gilindamasi į centro programą, supratau, kad uždarumas ir vienatvė buvo svarbios priežastys, versdavusios mane nusiraminimo ieškoti alkoholyje.
Supratau, kad sergu liga, su kurios pasekmėmis turėsiu gyventi iki paskutinio atodūsio. Manęs tai negąsdina, jaučiuosi su priklausomybe susitaikiusi. Po metų, praleistų „Vilties švytury“ mano gyvenimas pasikeitė. Jis nušvito kitomis spalvomis: išmokau pamilti aplinkinius žmones. Čia gimė planai, apie kuriuos vartodama niekada nebūčiau pagalvojusi“, – viltingai kalba Lina.
Artimiausioje ateityje jos laukia ir kojos operacija. „Esu susitaikiusi, kad kurį laiką turėsiu pagyventi be vaikų. Nenuleisiu rankų: ieškosiu darbo ir kursiu jaukius namus. Taip pat daugiau laiko skirsiu sau: skaitysiu knygas, lankysiuosi bažnyčioje, palaikysiu santykius su globėja.
Tikiu, kad centre įgyta svarbi patirtis, nušvitusi viltis ir čia gimęs tikėjimas ves mane tolimesniame gyvenimo kelyje“, – tvirtai sako jauna moteris.
Apie projektą
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su 12 partnerių – psichologinės socialinės reabilitacijos (trumpalaikės socialinės globos) įstaigų nuo 2015 m. gruodžio 1 d. įgyvendina projektą „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialine integracija. Nr. 08.3.1-ESFA-V-411-01-0001. Šio projekto tikslas – padėti asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, integruotis į darbo rinką, siekiant išvengti jų socialinės atskirties.
Be to šis projektas suteiks galimybę 1940 asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, gauti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas bei galimybę sėkmingai integruotis į visuomenę. Numatoma, kad 40 proc. psichologinės bei socialinės reabilitacijos dalyvių, kurie sėkmingai baigs socialinės psichologinės reabilitacijos programą, pradės ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą.
Šie asmenys nepriklausys socialinės atskirties grupei, jie bus naudingi visuomenei, išspręs savo svarbiausias materialines, psichologines ir socialines problemas – nedarbą, finansų nebuvimą, neprisitaikymą prie bendruomenės ir pan. Daugiau informacijos apie projektą rasite ČIA.
