Medikai apie pacientų baimę ir nerimą dėl karo: alkoholis ir vaistai gali pridaryti daug žalos

Karo baimė ir nežinomybė šiandien kamuoja kone kiekvieną lietuvį. Specialistai akcentuoja: su nerimu ir patiriamu stresu svarbu mokėti dorotis. Negalima pasiduoti panikai.

Nerimas.<br>123rf nuotr.
Nerimas.<br>123rf nuotr.
Algirdas Dambrava<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Algirdas Dambrava<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Neringa Bagdonaitė<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Neringa Bagdonaitė<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 28, 2022, 10:04 AM

„Pandemijos laikotarpiu pajutome didesnį psichiatro konsultacijų poreikį. Daugiau asmenų kreipėsi ir dėl priklausomybės ligų gydymo. Naujausi pasauliniai įvykiai turėjo dar didesnės įtakos psichologinei žmonių būsenai. Iš atvykstančių pacientų dabar jaučiame daugiau neužtikrintumo“, – pastebi Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos generalinė direktorė Inga Grigienė.

Klinikos ilgametis psichiatras Algirdas Dambrava patikino, kad pandemija iš tiesų ne vienam atsiliepė psichologiškai, daliai pacientų paūmėjo psichikos sutrikimai.

„Pandemijos metu patyrėme socialinę izoliaciją, neapibrėžtumą, ekonominius padarinius. Dabar patyrėme dar vieną šoką. Jei su pandemija mes tarsi susigyvenome, prisitaikėme prie naujos realybės, ar bent bandėme tai padaryti, tai karo pavojus tapo nauju ir dar labiau blaškančiu bei gąsdinančiu gyvenimo palydovu. Kai kuriems pacientams sunku susikaupti, sunku dirbti įprastinius darbus, adaptuotis. Vaikams sunkiau mokytis.

Dabar tik pirmos dienos, kai gyvename su karo grėsmės faktu, pacientams sunkiau nusiraminti, vargina miego sutrikimai. Užsitęsęs nerimas, panika gali itin paveikti psichologinę žmonių būklę. Pastebiu, kad jau dabar kai kurie pacientai teiraujasi dėl didesnių raminamųjų dozių.

Lietuvoje vis dar turime problemą, jog taikome mažiau terapijos, daugiau orientuojamės į medikamentinį gydymą. Tai ne visuomet yra teisinga taktika“, – teigė psichiatras.

Gydytojas akcentavo, kad tiek raminamuosius, tiek migdomuosius vaistus svarbu vartoti pagal indikacijas, dėl jų vartojimo svarbu pasitarti su specialistu.

„Žmones neapibrėžtumas, nežinomybė baugina. Jei vargina miego sutrikimai, nepavyksta nusiraminti, svarbu pirma išbandyti nemedikamentines priemones, taikyti miego higieną“, – patarė psichiatras.

Klinikos medicinos psichologė Neringa Bagdonaitė sako, kad šiuo laikotarpiu ypač svarbu nepasiduoti bejėgiškumo jausmui.

„Išlaikyti vidinę pusiausvyrą galime tik priimdami tikrovę tokia kokia ji yra, bei išgyvendami ir priimdami visus krizinėje situacijoje kylančius jausmus. Kitaip sakant, turime padėti sau ir būti stiprūs.

Pirminis ir esminis aspektas šių dienų aktualijose – bejėgiškumas. Žiūrint į siaubą keliančius karo vaizdus iš Ukrainos norom nenorom kyla bejėgiškumo jausmas, gerklėje įstringa gumulas, apima sunkūs liūdesio ir nevilties jausmai. Šioje vietoje itin svarbu tiek nepasiduoti bejėgiškumo jausmui, tiek jo nevengti.

Tai, ką jaučiame, yra tikra ir normali reakcija į tai, kas vyksta Ukrainoje. Priimkime savąjį bejėgiškumą, tegul jis būna. Pabūkime su juo, išties esame bejėgiai šią minutę kažką pakeisti. Tačiau nepasiduokime šiam jausmui, neužsibūkime jame. Tai kas vyksta Ukrainoje kelia nerimą, tačiau šiandien mes esame saugūs ir tai yra svarbu. Toliau tęskime savo gyvenimą“, – patarė N.Bagdonaitė.

Nepasiduoti bejėgiškumo jausmui labai padeda savo rutininės veiklos atlikimas.

„Neiškriskime iš gyvenimo konteksto. Padėkime sau atlikdami įprastinius dienos ar savaitgalio darbus, veiklas. Atraskime, kuo pasidžiaugti, nudžiuginti save. Nerimui apraminti itin padeda fizinė veikla – eikite, bėkite, darykite mankštą, judėkite“, – ragino psichologė.

Nuo bejėgiškumo jausmo gelbsti dalijimasis savo nerimu ir nesaugumu su kitais.

„Nelikite vieni. Nesistenkite užgniaužti savyje neigiamų jausmų, juo labiau apsimesti, kad jūs jų nejaučiate. Šiuo atveju, tai visiškai nenaudinga. Paskambinkite ar susitikite su žmonėmis, kuriais pasitikite ir jaučiatės saugūs galėdami atvirauti. Dalinkitės savo neigiamais išgyvenimais ir jums palengvės. Jei neturite su kuo pasikalbėti, kreipkitės į pagalbos telefonu linijas“, – kalbėjo Baltijos ir Amerikos klinikos psichologė.

Ji perspėjo: jokiu būdu nebandykite savęs nuraminti ar pabėgti nuo slegiančios vidinės būsenos vartodami alkoholį.

„Toks bėgimas nuo tikrovės nepadės pakeisti esamos situacijos. Atvirkščiai, labai tikėtina, jog kitą dieną išgyvensite graužatį, nerimą ir dar didesnį nesaugumą dėl ateities.

Svarbiausia, būkite sau kantrūs ir save atliepiantys. Yra normalu jaustis silpnu ir bejėgiu šiame karo Ukrainoje kontekste“, – aiškino N.Bagdonaitė.

Dar keli esminiai specialistų patarimai:

– Išlikite budrūs, remkitės faktais, o ne gąsdinančiais scenarijais.

– Pasitikėkite valdžia, jos žadamu saugumu. Išlaikykite tikėjimo šviesia ateitimi perspektyvą.

– Atminkite, kad pernelyg didelį nesaugumą ir grėsmę dėl rusų okupacijos galite jausti dėl praeities istorijos. Nuraminkite save: Lietuva nebėra ta pati, ji nebėra tokioje pat politinėje situacijoje kaip anksčiau. Išlaikykite tikėjimo šviesia Lietuvos ateitimi perspektyvą.

– Ribokite žiniasklaidos žiūrėjimą. Stenkitės visą dieną nemaitinti savęs neigiamas emocijas keliančiais vaizdiniais. Žiūrėkite žinias dukart per dieną: ryte ir vakare. To pakanka, kad žinotumėte, kokia dabartinė karinė ir politinė situacija.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.