„Žmonės apie erkinį encefalitą žino, bet dažnas galvoja, kad jam pasiseks, nenutiks taip, kad užkrėsta erkė įsisiurbs ir perduos ligą. Kiti žmonės gal tiesiog niekaip neprisiruošia, pritrūksta impulso“, – paklausta, kodėl nuo erkinio encefalito pasiskiepiję yra dar palyginti nedaug lietuvių, sakė LSMU Infekcinių ligų centro vadovė, profesorė Auksė Mickienė.
Nuo praėjusių metų pasiskiepyti galima ir vaistinėse. Jų darbuotojai pasakoja kone kasdien sutinkantys žmonių, kuriuos į skiepų kabinetą atvijo supratimas, kad sunki liga gali paliesti ir juos.
Pasiskiepyti paskatino kaimyno mirtis
Didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis pastebimas vasarą ir rudenį, tačiau erkės suaktyvėja kai vidutinė paros temperatūra siekia 5–7 laipsnius šilumos pagal Celsijų, o tokie orai Lietuvoje jau fiksuoti šį kovą, pastebi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Zita Janušauskienė
Pasak jos, pastaraisiais mėnesiais padaugėjo ir žmonių, besiskiepijančių nuo erkinio encefalito – ypač tų, kurie skiepijasi pirmą kartą. Sausį-vasarį vakcinos gauti ateidavo 3-4 kartus mažiau lietuvių.
„Viena iš priežasčių – oras šyla, todėl gyventojai susirūpina savo saugumu, mat skiepas nuo erkinio encefalito yra kur kas geresnė apsauga nei repelentai.
Kita – pasiskiepyti vaistinėje įrengtame vakcinavimo kabinete yra labai patogu. Dažnas užsuka eidamas pro šalį ir pamatęs skelbimą apie vakcinas. Be to, nereikia registruotis, kažkur toli vykti, stovėti eilėje.
Skiepijasi asmenys nuo 18-kos iki 85-erių metų. Pavyzdžiui, šiandien skiepijau 83-ejų metų močiutę, kuriai tai buvo pirmoji vakcina nuo erkinio encefalito gyvenime“, – pasakojo Z.Janušauskienė.
Pasidomėjus, kodėl atėjo pasiskiepyti, dažnas nurodo, kad susimąstyti priverčia vis dažnesni ligos atvejai, daugėja pavyzdžių, liudijančių apie liūdnas ligos pasekmes.
„Vakar skiepijau žmogų, kuris sakė, kad dėl erkinio encefalito numirė jo kaimynas. Šiandien moteris sakė, kad susirgo giminaitė – liga pažeidė jos nervų sistemą. Gyventojai iš kaimynų ir artimųjų sužino, kad erkinis encefalitas yra pavojinga liga.
Vienintelis dalykas, ko teiraujasi apie šias vakcinas – tai klausia apie šalutinius reiškinius, bet aš paaiškinu, kad vakcina yra naudojama jau daug metų, organizmas į ją reaguoja lengvai, gali tik šiek tiek paskaudėti dūrio vietoje.“, – nuramino Z.Janušauskienė.
Didesnė rizika – vyresniems nei 40 m.
Tuo metu „Camelia“ tinklo vaistininkė Ieva Sauserytė pastebėjo, kad skiepais nuo erkinio encefalito besidomintys žmonės turi šūsnį klausimų.
„Dažniausiai į vaistinę atėję pacientai klausia, kada tinkamiausias metas pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Svarbu žinoti, kad nėra blogo meto skiepytis nuo šios ligos. Pasiskiepyti reikia tada, kai nusprendžiama, nepriklausomai nuo metų laiko, kadangi siekiant sukurti pilną imunitetą, reikalingos trys dozės ir maždaug po metų nuo pirmo skiepo mes galime tikėtis pilnos apsaugos.
Puikus metas yra ir ankstyvas pavasaris, nes dar šiemet, po dviejų vakcinų, kurias skiria 1-3 mėnesiai, gali susidaryti bent dalinis imunitetas prieš ligą.
Pacientai taip pat neretai klausia, kokiais atvejais skiepytis nuo erkinio encefalito nepatariama. Jei žmogus turi tam tikrų lėtinių ligų, vartojami tam tikri vaistai ar pasireiškia alergija, prieš skiepijantis nuo erkinio encefalito, kaip ir kitomis vakcinomis, patariama tai aptarti, pasikonsultuoti su vaistininku ar šeimos gydytoju.
Taip pat dažnas klausimas – kiek vakcinų reikės ir kokie laiko tarpai tarp jų yra reikalingi. Įprastinė skiepijimo schema – 1–3 mėn. mėnesių laikotarpiu suleidžiamos dvi dozės, o trečia – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos. Įgytas imunitetas išlieka 3-5 metus, tad praėjus šiam laikotarpiui reikalinga revakcinacija.
Pagreitinta skiepijimo schema: antra dozė suleidžiama po dviejų savaičių nuo pirmosios dozės, trečioji – po 5-12 mėn. po antrosios dozės. Dėl jums tinkamos schemos vaistinėje pakonsultuos išplėstinės praktikos vaistininkas“, – pasakojo I.Sauserytė.
Ji taip pat patikino iš vaistinėje apsilankančių žmonių išgirstanti istorijų apie erkinio encefalito skaudžiai paliestus artimuosius.
Pasak vaistininkės, klientai prasitaria apie susirgimo pasekmes išgirdę iš pažįstamų: ligos eiga buvo sunki, simptomai labai nemalonūs ir varginantys, o liekamieji reiškiniai daugiau ar mažiau apsunkino gyvenimą, daliai liko ir neįgalumas.
„Nesėkminga kitų žmonių patirtis dažniausiai paskatina pagaliau pasiskiepyti. Statistika byloja, kad vyresniems nei 40 metų asmenims rizika susirgti yra didesnė, tad ir nemaža dalis mūsų pacientų – vidutinio amžiaus. Tokie pacientai neretai mėgsta leisti laiką gamtoje ar gyvena netoli parkų ar miškų, tad nori apsisaugoti ir pasiskiepyti“, – pažymėjo vaistininkė.
Jos teigimu, žmonės taip pat nurodo pastaruoju metu gavę daugiau informacijos apie erkinį encefalitą, išgirdo statistinius duomenis, kiek žmonių per metus Lietuvoje suserga, sužinojo apie ligos simptomus ir tai, kad ji gali pasodinti į neįgaliojo vėžimėlį.
Antai 2020 m. erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo 669 žmonės, o dėl augančio erkių aktyvumo užsikrėtimų šalyje kasmet – vis daugiau.
Skiepas nesukliudo dirbti
Apie skiepą nuo erkinio encefalito svarstantys žmonės taip pat domisi, ar vakcinacija nesutrikdys jų profesinės veiklos, pastebi BENU vaistininkė Laura Mockutė.
„Kadangi vakcina yra gerai toleruojama, pasiskiepijus galima grįžti į darbą bei įprastą gyvenimo ritmą“, – patikino vaistininkė.
Ji taip pat pažymėjo, kad daug gyventojų skiepijasi pirmą kartą ir tai nebūtinai jauni žmonės. Dėl erkinio encefalito susirūpina ir tie, kurie ilgus dešimtmečius nesuko galvos dėl šios ligos.
„Paklausus kodėl skiepijasi tik dabar, žmonės teigia, kad ankščiau nematė poreikio, tačiau dabar apsisprendė, nes artimoje aplinkoje atsiranda vis daugiau erkinio encefalito arba laimo ligos atvejų. Nors skiepas nuo Laimo ligos ir neapsaugo, žmonės skuba skiepytis, nes supranta kokias pavojingas ligas nešioja erkės“, – sakė vaistininkė.
Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus. Norintiems pasiskiepyti pirmą kartą ir įgauti imunitetą reikės trijų erkinio encefalito vakcinos dozių, įskiepytų nustatyta tvarka. Vėliau derėtų nepamiršti imunitetą sustiprinti – priklausomai nuo amžiaus, pakartotinai įskiepijant vieną erkinio encefalito vakcinos dozę kas 3–5 metus. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei vienerių metų amžiaus vaikus ir suaugusiuosius.
