Pirmas postūmis labai svarbus
„Turbūt jau keletą pastarųjų metų stebime tendenciją, jog nemažai jaunuolių savo pirmąją donaciją sutapatina su 18-uoju gimtadieniu. Kiti pradeda aukoti kraują didžiųjų metų švenčių proga. Turbūt tas pirmas postūmis žmogui labai svarbus, juolab jei dar ir lydimas šventinės gaidos, dar labiau pakylėja, prideda drąsos.“ Štai netrukus, birželio 14-ąją, minėsime Pasaulinę kraujo donorų dieną – tikiu, kad ir šia proga kažkas pasiryš pirmąkart dovanoti kraujo, – šyptelėjo NKC Klaipėdos skyriaus vadovė Renata Poviliūnienė. – Taip pat nemažai pirmakarčių donorų sulaukėme dėl dabartinės situacijos – prasidėjus karui Ukrainoje kraujo dovanojo ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie iki tol tokių planų neturėjo.
Kaip sako specialistė, vis dėlto labai svarbu, kad pirmajam žingsniui pasiryžęs žmogus nebepamestų šio kelio.
„Nes kraujo donorystės prasmė ir tikslas – nuolatinė donacija. Kraujo donoras tampa „tikruoju“ donoru tada, kai paaukoja kraujo daugiau nei vieną kartą“, – sako pašnekovė.
Griežti saugumo reikalavimai
Kad dovanotą kraują gydymui panaudotume optimaliai, donoras po tam tikro laiko turėtų sugrįžti pakartotinai.
Tai svarbu, kad galėtume iki galo išsiaiškinti dėl kraujo keliu perduodamų infekcijų.
Ypač tai aktualu, jei vadinamuoju ligos „lango periodu“ pasirodytų infekciniai žymenys.
Taip vadinamas laikotarpis nuo viruso patekimo į organizmą iki imuninės sistemos atsako, kai organizme pradeda gamintis antikūnai. Todėl kiekvienos donacijos kraujas tiriamas pažangiausiu ir labai jautriu viruso nukleino rūgščių aplikacijos tyrimo metodu.
„Pagrindinis pirminių kraujo tyrimų rodiklis – hemoglobino koncentracijos norma, ji nustatoma tam, kad nebūtų pakenkta ir pačiam donuojančiam žmogui. Visi kiti kraujo grupės patvirtinimo, serologiniai ir virusologiniai tyrimai jau atliekami po donacijos. Tai reiškia, kad tik įvertinus atsakymus, kraujas gali būti panaudojamas gydymo tikslais arba ne. Jei po pirminių tyrimų paaiškėja infekcija, tokio donoro kraujas nebus išleistas į gydymo įstaigas, o donoro kraujas bus tiriamas toliau, atliekami pakartotiniai ir patvirtinamieji tyrimai“, – aiškino R.Poviliūnienė.
NKC atstovė atkreipė dėmesį, jog atitinkami kraujo donorystės standartai reglamentuoja taisykles, susijusias tiek su donorais, tiek su pačiais kraujo produktais – kiekvienas komponentas turi atitikti griežtus jam keliamus kriterijus.
Sugrįžo penktadalis pirmakarčių donorų
„Pavyzdžiui, šviežiai šaldytai plazmai yra taikomas karantinas, Lietuvoje tam yra nustatytas 6 mėnesių laikotarpis. Kad būtų išleistas kiekvienas plazmos maišelis, donoras privalo apsilankyti pakartotinai, jam turi būti vėl atlikti tyrimai. Tad donoras neturėtų dingti keleriems metams, nes priešingu atveju dovanotas kraujas nebegalės būti panaudotas 100 proc., – reikalavimų subtilybes atskleidė specialistė. – Ir kai galiausiai tokį nesugrįžusio pirmakarčio donoro maišelį tenka sunaikinti, tai darome su skaudama širdimi. Ypač šiuo metu, kai visi donorai yra neatlygintini, savanoriški.“
R.Poviliūnienės duomenimis, praėjusiais metais į NKC sugrįžo kiek daugiau nei 20 proc. pirmakarčių donorų.
„Siekiame, kad šis rodiklis didėtų bent iki bent 30–40 proc. Savo ruožtu su donorais palaikome ryšį, susitariame, kad skambinsime, priminsime apie save. Kadangi jau pirmo apsilankymo mūsų centre metu donorui suprantamai pateikiama visa informacija, tai tas priminimo skambutis nebeglumina ir nebestebina“, – šyptelėjo pašnekovė.
Donorystė reikalauja pasiruošimo
Pasak NKC atstovės, prašyti papildomai donorų pagalbos tenka ir tais laikotarpiais, kai imamas jausti konkrečios kraujo grupės stiprus trūkumas.
Tokius poreikius iš karto pajuntame, kai universitetinės ligoninės atlieka sudėtingas organų transplantacijas, kai konkrečiam pacientui reikia didelio kiekio ir labai konkrečios kraujo grupės.
„Ir labai džiaugiamės, kai žmonės mūsų kvietimą išgirsta. Tačiau labai norėtume, kad donorai, jei tik tai daryti leidžia sveikata, kada jiems patogu periodiškai donuotų kraują, tada ne tik mums būtų lengviau planuoti komponentų atsargas – ir pačių žmonių rečiau reikėtų ūmiai kviesti, kai kraujo reikia šiandien“, – kalbėjo NKC Klaipėdos skyriaus vadovė R.Poviliūnienė.
Donorystė reikalauja tam tikro pasiruošimo, o gal tuo metu, kai sulauks kvietimo paaukoti kraujo, žmogus bus po sunkios veiklos ar gal po donacijos jo lauks labai įtemptas metas, atkreipė dėmesį pašnekovė.
Specialistai primena – vyrams saugu donuoti kraują ne dažniau kaip kas du mėnesius šešis kartus per metus, o moterims – ne dažniau nei kas du mėnesius keturiskart per metus.
Šiuo metu Lietuvoje kraują aukoja labai maža dalis populiacijos – vos apie 2 proc. gyventojų.
Skaičiuojama, kad jei 5 proc. galinčių donuoti žmonių kraujo paaukotų bent kartą per metus, jo šalyje nepristigtų.
