Ne tik troškulys: kokie požymiai rodo, kad organizmui trūksta vandens

Bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ vadovė Aistė Pranckuvienė nuolat stebi naujausią mokslinę informaciją apie vandenį, – o jos pastaruoju metu išties yra daug ir įdomios.

„Yra tam tikrų dalykų, apie kuriuos žmonės nesusimąsto, nors tai labai svarbu norint aprūpinti kūną vandeniu, kuris jam geriausiai tinka.

Tinkamo ar netinkamo vandens vartojimo pasekmės pasireiškia ne iškart – tik po daugelio metų. Gal todėl žmonės nelabai ir gilinasi į tai, kokį vandenį geria. Maistu jie rūpinasi labiau negu vandeniu, nors būtent vanduo turi daugiau įtakos gyvybinėms funkcijoms palaikyti“, – pažymėjo A.Pranckuvienė.

Nors mitybos specialistai pataria klausytis siunčiamų organizmo signalų, kalbant apie troškulį ir vandenį šis patarimas negalioja. Mat tuomet, kai pajuntame troškulį, dehidratacija būna jau prasidėjusi – jos pradžios nepajunta nei vaikai, nei suaugusieji.

„Žmogaus organizmas praranda skysčių ne tik tuomet, kai sportuoja, dirba fiziškai ar būna karštoje aplinkoje. Skysčių netenkame ir tiesiog kvėpuodami, prakaituodami, dėl kitų priežasčių. Buvo atlikta labai daug tyrimų, kurie parodė, jog užtenka netekti 1 proc. vandens, ir organizme prasideda įvairūs sutrikimai: vieni žmonės pajunta nuovargį, kiti praranda koncentraciją, tretiems gali pradėti skaudėti galvą, pasireikšti kiti pojūčiai. Tad net ir maža dehidratacija turi poveikį, jau nekalbant apie didesnius skysčių praradimus“, – aiškino A.Pranckuvienė.

Organizmą sudaro 60–70 proc. vandens ir tai nėra koks nors distiliuotas vanduo. Tai elektrolitų kupinas skystis, kuriame yra magnio, kalio, kalcio, fluorido, natrio, kitų mineralų. Prarasdami organizmo skysčius prarandame ir juos. Dehidratacija prasideda ne todėl, kad trūksta vandens, o todėl, kad organizmui ima trūkti tam tikrų mineralų.

Pasak A.Pranckuvienės, tai negrįžtami procesai – dehidratacija įvykusi, ir to negalima greitai pakeisti, tarkim, atsigėrus vandens. Tad, norint nepatirti dehidratacijos, reikėtų nuolat palaikyti organizme reikiamą skysčių kiekį.

Skaičiuojama, kad vienam kūno kilogramui reikia 30 mililitrų vandens per dieną. Tad 60 kilogramų sveriančiam žmogui reikėtų išgerti apie 2 litrus. Kadangi tiek išgerti vienu kartu sunku, šį kiekį siūloma paskirstyti per dieną – kas valandą išgerti po 200–250 ml vandens.

„Dabar net sportuojant siūloma gerti vandenį, nors anksčiau to nebūdavo rekomenduojama – neva organizmas nuo jo apsunksta. Dabar mokslinis požiūris pasikeitęs, reikiamą skysčių kiekį siūloma palaikyti nuolat“, – pasakojo „Birštono mineralinių vandenų“ vadovė.

Daugiausia skysčių žmogaus organizmas netenka sportuojant ar sunkiai fiziškai dirbant, būnant karštoje ar sausoje aplinkoje, taip pat kalnuose, kur oras yra išretėjęs.

Bet ne mažiau svarbu ir tai, ką žmonės geria ar valgo. Valgant vaisius ar daržoves organizmas papildomai gauna skysčių. Tačiau ne visi juos valgo ar ne visuomet – skubėdami daugelis užkiša pilvą sausu maistu, kuriame nėra vandens, – bandelėmis, picomis, mėsainiais, pyragais, gruzdintomis bulvytėmis, sumuštiniais.

Ir jeigu anksčiau buvo teigiama, kad valgant nereikia gerti vandens, dabar tyrimai rodo, jog kaip tik reikia gerti vandens, nes organizmui sunku be jo išnešioti maistingąsias medžiagas ir tuomet jis ima naudoti savo mineralų išteklius.

Dar viena problema, apie kurią dažnas nesusimąsto, – kad ir kaip būtų paradoksalu, tačiau organizmas dehidratuoja ir geriant tam tikrus skysčius.

„Visi žino, kad išgėrus kavos reikia atsigerti vandens. Lygiai taip pat atsigerti vandens reikėtų ir išgėrus alkoholio, nes organizmui reikia didelių pastangų, kad alkoholis būtų išplautas.

Ypač jeigu alkoholis vartojamas karštyje, kur nors paplūdimyje. Jeigu nevartojama vandens, organizmas žalojamas dvigubai, nes netenka skysčių ir dėl karščio, ir dėl alkoholio. Tai gali baigtis ir tragedija“, – atkreipė dėmesį A.Pranckuvienė.

Tačiau mažai kas žino, kad organizmas dehidratuoja ir atsigėrus saldžių gaiviųjų gėrimų. Jų pagrindas dažniausiai – distiliuotas vanduo. Tai vanduo, iš kurio pašalinti visi mineralai.

Kaip į jį reaguoja organizmas? Gavęs tokio skysčio jis pradeda papildyti jį mineralais, kuriuos paima iš kaulų, odos, raumenų, ir taip pradeda pats save dehidratuoti.

„Žmogus mano, kad atsigeria, bet iš tikrųjų jis pradeda netekti mineralų – dehidratuoja. Tad tokius gėrimus reikėtų priimti kaip saldumyną, po kurio reikėtų atsigerti natūralaus mineralinio vandens, ypač tai svarbu vaikams“, – pabrėžė A.Pranckuvienė.

Dar vienas gėrimas, apie kurį daugelis nesusimąsto kaip apie dehidratatorių, – arbata. Virinant vandenį mineralai nusėda ant virdulio sienelių, tad gerdami arbatą geriame vandenį, kuriame yra sumažintas mineralų kiekis.

Dėl to, pasak A.Pranckuvienės, ir nerekomenduojama vandens virinti du kartus, nes jame dar labiau sumažėja mineralų. Jų kiekį sumažina ir vandens šaldymas. Tad ilgai geriant virintą vandenį ar šaldant jį ledukais taip pat rizikuojama dehidratuoti organizmą.

Dehidratacijos simptomai, dėl skysčių praradus tam tikrą kūno masės dalį

Praradus 1–5 proc. pasireiškia:

Praradus 6–10 proc. pasireiškia:

Praradus daugiau negu 10 proc. pasireiškia:

Kaip išsirinkti tinkamiausią vandenį? Kuo skiriasi natūralus mineralinis vanduo nuo vandens iš čiaupo?

„Žmonės vandenį iš tiesų priima paprastai: vanduo yra vanduo. Iš čiaupo ar butelio – koks skirtumas? Vertinant vandens saugumo požiūriu – taip, vanduo iš čiaupo yra saugus gerti. Jo saugumą užtikrina tam tikros higienos normos. Bet reikia žinoti, ką organizmas gauna geriant tokį vandenį“, – kalbėjo A.Pranckuvienė.

Toks vanduo išgaunamas iš gręžinio, laikomas didelėse talpyklose, o žmonių namus pasiekia ilgais vamzdynais. Siekiant apsaugoti vandenį nuo mikrobiologinės taršos jis apdorojamas cheminėmis medžiagomis.

Be to, tokiame vandenyje yra nitratų, nitritų, sunkiųjų metalų. Ir nors jų nėra daugiau, nei leidžia higienos normos, iš tiesų šios normos nustatytos suaugusiam žmogui, sveriančiam vidutiniškai 60 kilogramų.

„Vaikams šios normos kur kas mažesnės. Jeigu nitratų kiekis vandentiekio vandenyje yra arti normos ribos, tokio vandens nereikėtų duoti vaikams. Taip pat tai svarbu besilaukiančioms ar maitinančioms moterims, vyresniems žmonėms – jiems irgi būtų pravartu žinoti, kokia nitratų, nitritų, chloro, fluoro koncentracija yra jų tiekėjo vandenyje. Šios medžiagos neužuodžiamos, nejaučiamos, nematomos, tačiau ilgainiui gali pakenkti“, – įspėjo A.Pranckuvienė.

Tyrimai patvirtino, kad, norint išvengti dehidratacijos arba atkurti skysčių pusiausvyrą, natūralus mineralinis vanduo yra tinkamiausias.

Natūralus mineralinis vanduo yra išpilstomas tiesiai iš gręžinio, nėra apdorotas jokiais chemikalais, tad vartotojus pasiekia toks pat tyras ir švarus, koks yra gręžinyje.

Didžiulis privalumas tai, kad tokiame vandenyje yra natūralių mineralų, kurie padeda atkurti normalią organizmo veiklą.

„Kitas labai svarbus dalykas – mineralų pusiausvyra, vandens pH. Kuo vanduo labiau apsaugotas, kuo mažiau paveiktas chemijos, kuo jis iš švaresnės aplinkos, tuo didesnis jo šarmingumas, o rūgštinių mineralų mažiau.

Natūralaus mineralinio vandens pH yra stabilus, natūraliai susiklostęs gamtoje. Kadangi mes valgome daug rūgštinio maisto, geriame kavos, patiriame stresą, kuris rūgština organizmą, šarminis mineralinis vanduo padeda tai subalansuoti“, – pasakojo A.Pranckuvienė.

„Birštono mineralinių vandenų“ vadovė atkreipė dėmesį, kad net ir natūraliame mineraliniame vandenyje yra leidžiamas tam tikras nitratų ir nitritų kiekis. Tuo metu bendrovės išgaunamame vandenyje „Akvilė“ jų visiškai nėra, todėl šis vanduo tinkamas ir saugus net kūdikiams, kurių organizmas negali susidoroti su didesniu nitratų ir nitritų kiekiu.

„Svarbu aprūpinti organizmą tikrai kokybišku vandeniu. Žinoma, nieko nenutiks ir atsigėrus vandens iš čiaupo – tai bus geriau negu nieko. Tačiau ilgalaikiams rezultatams svarbu, kad gertume natūralų mineralinį vandenį“, – pabrėžė įmonės vadovė.

Mažos mineralizacijos vanduo, kaip „Akvilė“, labiausiai tinka nuolatiniam skysčių kiekiui palaikyti. Patyrus stipresnę dehidrataciją – pasportavus, sunkiai padirbėjus, patyrus stresą – galima išgerti stipresnės mineralizacijos vandens – „Birutės“ arba „Vytauto“.

„Pavyzdžiui, aš visuomet geriausiai numalšinu troškulį gerdama „Akvilę“, o antroje dienos pusėje, kai esu kiek pavargusi, norisi „Vytauto“ arba „Birutės“. Tad pagal organizmo poreikius vandenį taip pat galima derinti vieną su kitu“, – patirtimi pasidalijo verslininkė.

Ką ji patartų tiems, kuriems sunku prisiversti gerti vandenį?

„Kai žmogus vartoja mažai vandens, spartėja senėjimo procesai, oda sausėja, tampa ne tokia elastinga, jau nekalbant apie vidurių užkietėjimą, akmenų susidarymą, šlapimo takų infekcijas.

Jeigu žmogui sunku prisiversti gerti vandenį, jis jam neskanus, siūlau po truputį pratintis gerti natūralų mineralinį vandenį – pripratus prie skonio bus tikrai lengviau suvartoti reikiamą normą. Patariu kasdien šalia savęs pasistatyti po didelį butelį vandens ir kartkartėmis nedideliais kiekiais jį išgerti. Jau po poros savaičių susiformuos įprotis, o žmogus pajus savijautos pokyčius“, – patikino A.Pranckuvienė. (R)

„Akvilę“ vertina visi, kuriems rūpi sveikata