Visiems gerai pažįstamas jausmas: pasibaigus žiemai susiduriame su vadinamuoju pavasariniu nuovargiu. Galvos smegenų centre esanti kankorėžinė liauka gamina melatoniną. Kai šio hormono per daug, kyla nuovargis ir atsiranda mieguistumas.
Atlikta apklausa atskleidė, kad stresas slegia kas ketvirtą europietį. Ir toks didelis, kad sunku atsigauti. Itin didelę baimę kas trečiam Senojo žemyno gyventojui sukėlė koronaviruso pandemija.
Apklausos dalyviai – daugiau nei 30 tūkst. žmonių iš 15 Europos šalių. Iš jų 15 proc. prisipažino, kad kenčia nuo miego sutrikimų. Ypač didelė streso našta slegia moteris ir 18–34 metų žmones.
Žmonės, nerimaudami dėl savo egzistencijos ir artimųjų, blogai miega, jaučiasi bejėgiai, praradę viltį.
Žinoma, esama ir sveiko nuovargio, pavyzdžiui, po sporto, kai žmogus išsekina save sąmoningai. Tie, kurie nuolat jaučiasi silpni, stokoja energijos, neturėtų į tai numoti ranka. Būtina išsiaiškinti priežastis.
Esama daug nuovargio, išsekimo priežasčių ir šią būseną dar labiau gali sustiprinti baimės ir stresas. Specialistų teigimu, daugeliui žmonių trūksta mikroelementų, vitaminų D, B12 ar geležies.
Uždegimai, maisto produktų, pavyzdžiui, pieno ar gliuteno, netoleravimas, burnos problemos, pavyzdžiui, dėl senų dantų plombų, gali padaryti žmogų suglebusį, bejėgį ir silpną.
Daugelis energijos netenka dėl virškinimo sutrikimo, dažnai dėl fermentų trūkumo. Sutrikusi žarnyno mikroflora – maitinamoji uždegiminių ligų terpė. Šių ligų įspėjamieji signalai gali būti čiaudulys, peršinčios akys ar galvos skausmai.
Norintys pagelbėti savo virškinimui turėtų ilgai kramtyti ir pirmiausia nevartoti skysčių iki valgio, kad nebūtų atskiestos skrandžio sultys.
Mitybos specialistai pataria valgyti balastinių medžiagų turtingą maistą su daug daržovių, balkšvųjų gysločių sėklas ir riešutus. Karčiosios medžiagos, pavyzdžiui, kiaulpienių ar cikorijos (paprastųjų trūkažolių) sultys, gerina kepenų detoksikacijos funkciją.
Idealiu maistu vadinamos maistinių medžiagų turtingos daržovės, salotos ir mažai cukraus turintys vaisiai. Bet pirmiausia valgyti reikia ne pernelyg dažnai. Dėl to nakties metu patariama mitybos pertrauka – vyrams apie 13 val., o moterims – 12 val.
Tų, kurie nuolat valgo, organizmas niekada neįsilieja į svarbų procesą, kai perdirbamos ląstelių liekanos. Kepenims, skrandžiui ir virškinamajam traktui tenka padirbėti, organizmas neturi poilsio, biologinės savireguliacijos procesui trūksta laiko.
Geriau, kaip šmaikščiai rekomenduoja mitybos specialistai, žemas valgymo dažnis. Tuomet organizmas turi galimybę startuoti iš naujo. Taigi pusryčius reikėtų atidėti vėlyvam rytui.
Angliavandenius reikėtų, jei įmanoma, į savo valgiaraštį įtraukti tik po fizinio aktyvumo. Jie dažnai sukelia nuovargio atakas. Pavyzdžiui, pica per pietus žmogų pirmiausia padaro tingų.
Svarbi ne tik mityba tinkamu laiku. Organizmas geriausiai funkcionuoja tuomet, kai kasdieniai gyvenimo įpročiai – valgymas, skysčių vartojimas, miegas ir fizinis aktyvumas – įsilieja į taip sumaniai gamtos sukurtą biologinį dienos ritmą.
Toks derinys suteikia daugiau energijos, tai byloja ir chronobiologijos (mokslas, nagrinėjantis ritmišką ir dėsningą žmogaus organizmo funkcijų svyravimą) specialistų tyrimo rezultatai. 24 valandų ritmas valdo vidinį organizmo laikrodį, kuriam įtakos turi kiti veiksniai – alkis, šviesa, tamsa ir oro temperatūra.
Vėlyvą rytą esame labai aktyvūs, ankstyvą popietę veiklumo kartelė sminga žemyn ir vėl pakyla vėlyvą popietę. Atitinkamai galima susikurti dienotvarkę, kuri atitiktų organizmo ritmą.
Iki pusryčių ir pirmojo aktyvumo – tai ankstyvas rytas (5.30–7.30 val.) – itin palankus metas ištvermės treniruotėms, pavyzdžiui, bėgimui ristele ar sparčiam vaikščiojimui. 11–13 val. – idealus laikas treniruotėms su svarmenimis.
Apie 14 val. krinta pagrindinė kūno temperatūra ir cukraus kiekis kraujyje. Tuomet justi nuovargis ir energijos trūkumas. Tai geriausias laikas giliam miegui, atsipalaidavimo pratimams ar trumpam pasivaikščiojimui gryname ore.
Po pietų organizmas sutelkia papildomai sukauptus gliukozės išteklius. Organai gerai aprūpinami krauju, justi energijos antplūdis, didelis aktyvumas.
Šiuo metu mitybos specialistai pataria vartoti daug skysčių, kad pagerėtų kepenų, inkstų ir tulžies darbas iš organizmo šalinant nuodingąsias medžiagas. Ne veltui daugelyje šalių 16–17 val. – arbatos gėrimo laikas.
Nuo 19 val. organizmas įjungia biologinio savireguliacijos ir atsipalaidavimo proceso mygtukus.
Šiai itin aktyviai kraujotakos fazei reikia daug deguonies. Dėl to ankstyvomis vakaro valandomis patariama pasivaikščioti gryname ore.
Išsekę, pavargę žmonės dažnai neturi motyvacijos reguliariai sportuoti. Bet ir savo būstą galima paversti savotiška kūno rengybos studija.
Telefonu kalbėti vaikštant, išėjus iš tualeto daryti pritūpimus, šalia rašomojo stalo pasidėti svarmenis ir juos pakilnoti ar gulint lovoje daryti pratimą, primenantį važiavimą dviračiu.
Tokios mažos gudrybės padeda atgauti energiją.
Ramus nakties miegas – viena geriausių priemonių energijos stygiaus skylei užlopyti.
Kas iš mūsų vagia nakties miegą? Specialios apklausos rezultatai atskleidė, kad kalti kasdieniai rūpesčiai, nuo kurių dauguma nesugeba atsijungti ir naktį.
Miegas toks pat svarbus kaip mityba ir fizinis aktyvumas. Kai kurie miego specialistai kritikuoja savo kolegas, kurie mažą jo trukmę laiko išskirtiniu gebėjimu. Pastarųjų nuomone, tas, kuris daug miega, yra tinginys.
Per vėlai eiti miegoti, anksti keltis, vakare pernelyg ilgai naršyti internete ir miegamajame peržiūrėti elektroninius laiškus – netinkama dienotvarkė.
Geriausias laikas eiti į lovą – 22–24 val. Tuomet pamažu išsijungia visos organizmo funkcijos, vadovavimą perima miego hormonas melatoninas ir gama-amino sviesto rūgštis, kuri sumažina neuronų judrumą visoje nervų sistemoje.
Tinkama miego trukmė – 7,5 val. Per daug miegoti nepatartina.
Ne tik dienos metu patirtas stresas, bet ir triukšmas, šviesa dažnai trukdo geram miegui.
Vokietijos miego specialistų atlikta apklausa atskleidė, kad kas antrame šalies miegamajame knarkiama. Išeitis paprasta – partneriui geriau miegoti kitame kambaryje, jei tai trukdo.
Mėlyna mobiliojo telefono ir televizijos ekrano šviesa vakare taip pat priskiriamos prie dažniausių ramybės drumstėjų.
Tai vidinis laikrodis suvokia kaip dienos šviesą ir todėl esame budrūs.
Pirmiausia serialų gerbėjai neturėtų stebėtis, jei po daugelio valandų prie mirksinčio ekrano jie lovoje vartosi nuo vieno šono ant kito ir negali užmigti.
Net jei televizoriaus šviesa vakare pernelyg ryški, kai kurios laidos ramina. Pavyzdžiui, reportažai apie gamtą, net jei televizorius yra toli nuo lovos.
Lengvus miego sutrikimus galima įveikti augalinės kilmės priemonėmis – apyniais, valerijonais ir melisomis.
Kai blogai miegama daugiau nei tris mėnesius, būtina kreiptis į gydytoją.
Jei miego sutrikimų priežastis – stresas ir rūpesčiai, atminkite, kad per naktį nuo jų neišsivaduosite ar neišginsite į kitą kambarį. Bet ar dėl to reikia kamuotis? Juk tik po ramaus miego ateis geriausi sprendimai.
