Šąlantys rankų pirštai – rimtos ligos pranašai

Prasta kraujotaka, taip pat žinoma kaip periferinių arterijų liga (PAL) – dažna sveikatos problema. Maždaug 6,5 milijono 40 metų ir vyresnių amerikiečių serga PAL. Negydomas šis sutrikimas gali nulemti vainikinių arterijų ligos ir smegenų kraujagyslių pažeidimų išsivystymą, dėl kurio gali ištikti širdies priepuolis arba insultas.

šąlančios rankos<br>123rf nuotr.
šąlančios rankos<br>123rf nuotr.
Širdis<br>123rf iliustr.
Širdis<br>123rf iliustr.
Širdis<br>123rf nuotr.
Širdis<br>123rf nuotr.
Jelena Čelutkienė.
Jelena Čelutkienė.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Sep 30, 2022, 1:06 PM

„Lėtinės ligos, diabetas, aukštas kraujospūdis ir didelis cholesterolio kiekis ilgainiui gali nulemti blogą kraujotaką, tačiau prasta kraujotaka nesukelia šių sveikatos būklių“, – pasakoja medicinos mokslų daktarė Laura Purdy.

Ji priduria: „Vėliau, kai kraujotakos sutrikimai būna jau pažengusioje stadijoje, pasireiškia sunkios galūnių infekcijos, jų tirpimas, pėdų opos, gali prireikti net amputacijos“.

Kraujotakos sutrikimai turi įtakos kraujo, pernešančio deguonį iš širdies į organus ir audinius, tiekimui arba kraujo grįžimui iš organų ir audinių atgal į širdį, o paskui į plaučius, kur kraujas vėl prisotinamas deguonimi.

Jei kuris nors iš šių dviejų procesų sutrinka, tai gali būti vadinama „bloga kraujotaka“. Kraujo cirkuliacija sulėtėti gali dėl įvairių priežasčių, dažniausiai lėtinių sveikatos būklių.

Arterijos yra kraujagyslės, atsakingos už kraujo pernešimą į kūno audinius ir organus. Ši kraujotakos dalis sutrinka, kai kas nors sukelia arterijų susiaurėjimą. Cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, tam tikros kraujagyslių autoimuninės ligos ir rūkymas yra vienos iš dažniausiai pasitaikančių galūnių arterijų susiaurėjimo priežasčių.

„Venos yra atsakingos už kraujo pernešimą atgal į širdį, kai ji tiekia deguonį į kūną. Venų kraujotakos problemos paprastai yra susijusios su venų išsiplėtimu ir dėl to pasunkėjusiu kraujo grįžimu į širdį. Mes tai vadiname venų nepakankamumu. Jis dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie daug laiko praleidžia ant kojų, nėščiosioms ir nutukusiems žmonėms.

Kita kur kas retesnė blogos veninės kraujotakos priežastis – kraujo krešuliai venose. Tai trumpalaikė kraujotakos problema, kurią galima išspręsti gydant krešulį. Visos kitos prastos arterinės ir veninės kraujotakos priežastys yra ilgalaikės ir negali būti išgydomos, tačiau jas galima valdyti“, – paaiškino L.Purdy.

Žemiau pateikiame dažnus sutrikusios kraujotakos simptomus, tarp kurių blauzdų skausmas, kojų patinimas ir pabalę, šalti pirštai.

1. Patinusios kojos žemiau kelių

Dr. Purdy paaiškina: „Jei dienos pabaigoje jūsų kojos yra patinusios žemiau kelių, ant kojų lieka kojinių ir batų įspaudai, tai yra ankstyvo venų nepakankamumo požymis“, – sakė gydytoja L.Purdy.

Dėl gravitacijos, ilgo stovėjimo, aukšto kūno masės indekso (KMI). Dėl to medikė pataria dėvėti kompresines kojinas, naktimis kojas laikyti aukščiau. Jei KMI aukštas, kraujotaką pagerinti gali ir numesti keli kilogramai.

2. Pamėlusios pėdos

Pasak L.Purdy, „tai yra ilgalaikis daugelio metų prastos veninės kraujotakos požymis. Odos spalva pakinta dėl oksiduotos geležies kraujyje, kuri lieka galūnėse, nepaisant kraujo cirkuliacijos negrįžta į viršutinę kūno dalį.

3. Nutirpusios kojos arba pėdos

„Nutirpimas, dilgčiojimas, vėsi ar blyški kojų oda – tai prastos arterinės kraujotakos požymiai“, – teigė dr. L.Purdy.

Nemalonus pojūtis gali sustiprėti, kai sėdite arba po fizinės veiklos. Tokio tipo kraujotakos problemas turėtų būti sprendžiamos kartu su šeimos gydytoju, o ignoruojant simptomus gresia rimtos komplikacijos.

4. Blauzdų skausmas vaikštant, kuris išnyksta pailsėjus

„Tai yra itin sutrikusios kojų kraujotakos požymis, todėl būtina nedelsiant pasitarti su gydytoju. Simptomas pasireiškia, kai nepakanka kraujo tiekimas nėra pakankamas, kad kojų raumenys pasimaitintų einant.

Šis skausmas yra labai intensyvus ir nepanašus į raumenų skausmą, atsirandantį dėl didelio krūvio ar nuovargio. Nutraukus veiklą skausmas praeina, nes raumenys nereikalauja tiek daug kraujo“, – paaiškino L.Purdy.

5. Šalti, pabalę rankų pirštai

Kraujotakos sutrikimai viršutinėse galūnėse pasireiškia rečiau, bet taip gali nutikti. Rankos – arčiau širdys nei kojos, tad arterijų ir venų problemos retesnės.

Rankų spalva pakinta dėl Reino sindromo, kuris dažnai siejamas su autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip vilkligė ar reumatoidinis artritas. Šie simptomai gali pasireikšti peršalus, tačiau kai kuriems žmonėms tai atsiranda spontaniškai be jokios žinomos priežasties.

Jei jaučiate šiuos simptomus, svarbu nufotografuoti rankų išvaizdą, nes lankantis pas gydytoją simptomas jau gali būti pranykęs, tačiau tai nereiškia, kad specialisto konsultacija nebereikalinga.

Kardiologė įspėja: širdies ligos – dažniausia mirties priežastis

Daugiausia šalies gyventojų vis dar miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pernai šios ligos sudarė beveik pusę – 48,2 proc. – visų mirties atvejų. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės profesorės Jelenos Čelutkienės, praėjusių metų šalies gyventojų mirtingumo statistika išties kelia nerimą, nors kraujotakos sistemos ligų mirtingumo kreivė nusileido. Pernai šios ligos lėmė 4,5 proc. mažiau mirčių nei 2020-aisiais.

Kraujotakos sistemos ligos vis dar išlieka pagrindine mirčių Lietuvoje priežastimi, tik jų procentinė išraiška kito, nes ši proporcingai lyginta su COVID-19 nulemtu mirtingumu. Labai daug žmonių šalyje sirgo koronavirusu, daug jų ir mirė. Kitas priežastinis ryšys – dauguma mirusiųjų buvo rizikos grupėje, nes sirgo lėtinėmis – širdies ir kraujotakos sistemos – ligomis. Taigi jos lėmė ir nemažą dalį mirčių nuo COVID-19“, – teigė J. Čelutkienė.

Užpernai didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų ir moterų dažniausiai mirdavo nuo išeminių širdies ligų. Tačiau 2021-aisiais situacija pasikeitė. Praėjusiais metais pagrindine jaunesnių darbingo amžiaus moterų mirties priežastimi tapo nebe širdies ligos, o COVID-19. Tokių rodiklių dar nėra buvę. Darbingo amžiaus moterų grupėje COVID-19 aplenkė visais laikais pirmavusias širdies ir kraujagyslių ligas. Kodėl?

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, dar prieš COVID-19 pandemiją širdies ligos jau buvo visų rasių ir etninių grupių moterų sąrašo viršuje.

„Šios priežastys neretai lemia širdies ligų vystymąsi, patekimą į rizikos grupes, o tai dažnai baigiasi mirtimi nuo COVID-19“, – pabrėžė J. Čelutkienė.

Medikės žodžius tik patvirtina bendra šalies gyventojų mirčių statistika. Nors nuo 2015-ųjų mirtingumas nuo širdies ligų mažėjo, prieš kelerius metus jis vėl pradėjo augti. Užpernai šios ligos nusinešė 9,8 proc. daugiau gyvybių nei 2019-aisiais, pernai – 8,8 proc. daugiau nei 2020-aisiais.

„Situaciją smarkiai pablogino COVID-19 pandemija. Karantinas apribojo sveikatos priežiūros teikimo paslaugas, pacientai gerokai rečiau lankėsi pas šeimos gydytojus, kardiologus, kitus specialistus. Tiek stacionarių, tiek ambulatorinių gydymosi galimybių mažėjo, sutriko diagnostika, prevencija. Taip pradėjo kilti mirtingumas tiek nuo COVID-19, tiek nuo kraujotakos sistemos ligų. Pastarųjų susirgimų riziką pastebimai kelia ir didelis cholesterolio kiekis, tačiau moksliniai tyrimai teikia daug vilties. Jie rodo, kad žmonių, vartojusių cholesterolio kiekiui mažinti skirtus vaistus, rizika susirgti sunkios formos koronavirusu ar mirti buvo apie 30 proc. mažesnė, o buvimo laikas ligoninėje – apie 39 proc. trumpesnis“, – kalbėjo sveikatos specialistė.

Anot J. Čelutkienės, reikia nepamiršti, kad gera sveikata yra kompleksinių veiksmų rezultatas. Siekiant išvengti mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų, būtina rūpintis savo mityba, vengti streso, gyventi aktyviai, atsisakyti žalingų įpročių.

Kaip japonai padeda kraujotakai?

Ar kada nors susimąstėte, kad net 80 procentų sveikatos lemia gyvenimo būdas, mitybos ypatumai ir tik 20 procentų – genai, kuriuos gimdami atsinešame į pasaulį?

Pavyzdys Lietuvai galėtų būti Japonija, kuri užima pirmąją vietą pasaulyje pagal vidutinę gyvenimo trukmę, o Lietuva – 89-ąją. Neabejojama, kad japonų atsparumas širdies ir kraujagyslių ligoms yra susijęs su sveika gyvensena ir mitybos įpročiais.

2011 metais paskelbta 15 studijų apžvalga, nagrinėjanti japonų mitybos įpročius (tyrime dalyvavo 621 tūkst. gyventojų).

Įrodyta, kad sojų produktų vartojimas lemia:

– mažesnę miokardo infarkto riziką;

– mažesnį mirštamumą nuo širdies bei kraujagyslių ligų.

Tradicinėje japonų virtuvėje ypatingas dėmesys skiriamas:

– ryžiams;

– vaisiams ir daržovėms;

– jūrų gėrybėms, žuvų patiekalams;

– ankštinėms kultūroms – ypač fermentuotoms sojų pupelėms;

– žaliajai arbatai;

– augaliniam aliejui.

Japonai valgo po nedaug, ruošia patiekalus garuose, ant grotelių, mažai kepa ar verda. Tai lemia didesnį patiekalų maistingumą ir mažesnį kaloringumą.

Japonai ypač mėgsta pusryčiams valgyti patiekalą iš fermentuotų sojų. Šis patiekalas vadinamas „natto“. Gaminant jį sojos išverdamos ir maišomos su specialiu raugu, o tada fermentuojamos.

„Natto“ patiekale esanti medžiaga – natokinazės fermentas – tai ne tik maistas, bet ir vaistas kraujagyslėms.

Moksliniai tyrimai rodo, kad natokinazė, kurios jau galima įsigyti ir kapsulių pavidalu, atlieka šias funkcijas:

– neleidžia susidaryti trombams venose ir arterijose, net kapiliaruose;

– ardo jau susidariusius trombus;

– mažina kraujospūdį;

– gerina kraujo cirkuliaciją visame kūne;

– mažina kraujo klampumą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kodėl vyksta protestai Kinijoje?