Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis išsivysčiusiame pasaulyje, o mūsų šalyje situacija itin grėsminga.
„Lietuva priskirta labai didelės kardiovaskulinių ligų rizikos regionui. Mūsų žmonių mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų beveik dvigubai didesnis nei Europoje. Todėl ir buvo sukurta prevencinė patikros programa“, – sakė Kauno klinikų kardiologė, profesorė Jurgita Plisienė.
Padeda apsisaugoti nuo infarkto
Dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių kartą per metus pasitikrinti kviečiami visi 40–54 m. vyrai ir 50–64 m. moterys.
„Lietuva unikali šalis – mažai valstybių, kurios turi tokią išsamią širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą. Yra etapiškumas, pirmiausia rizikos veiksniai įvertinami šeimos gydytojo, o didelės rizikos pacientai patenka į kardiologijos centrą, kur atliekamas detalus ištyrimas. Tai galimybė, kuria pasinaudoti būtina“, – ragina J.Plisienė.
Gydytoja akcentuoja, jog ligą anksti nustatę medikai gali užbėgti už akių tragiškiems jos padariniams, o jeigu ligos dar nėra, tai atkreipti paciento dėmesį į jo rizikos veiksnius, paskatina sveikiau gyventi, atsisakyti žalingų įpročių.
„Anksti pastebėję pacientą, turintį daug rizikos veiksnių, galime jam paaiškinti, kodėl jis turi keisti gyvenimo būdą, esant reikalui – savalaikiai skirti jam vaistus. Neretai patikrų metu identifikuojame pacientus, kuriems reikalingi tolimesni intervenciniai tyrimai detalesniam širdies kraujagyslių įvertinimui. Nustačius pakitimus kraujagyslėse ir sėkmingai taikydami intervencinius gydymo metodus – apsaugome nuo infarkto“, – apie ankstyvos diagnostikos naudą pasakojo profesorė.
Ji pabrėžė, kad medikus aplankyti reikia ne tik tuomet, kai pajuntamas skausmas. Dažni atvejai, kai prevencinės programos dalyvis sako neturįs jokių nusiskundimų, o gydytojai nustato pakitimus, įspėjančius apie galimas grėsmingas ligas.
„Aukštas cholesterolis skausmo nesukelia. Taip pat ir padidėjusio kraujospūdžio pacientai kartais nejaučia. Bet tai nereiškia, kad šie rizikos veiksniai nedaro savo „blogo“ darbo“, – įspėjo J.Plisienė.
Įkvepia gyventi sveikiau
Vyrai išsitirti dėl širdies ligų rizikos kviečiami atšventę 40-ties metų jubiliejų, o moterys dešimčia metų vyresnės. Pasirodo, vyrai su širdies ligomis susiduria jaunesniame amžiuje.
„Taip yra, nes moterys turi estrogenų, kurie kaip „skydas“ saugo mūsų širdį ir kraujagysles. Dėl to moterys išemine širdies liga suserga vėliau. Tačiau, kai pasiekiamas klimakterinis laikotarpis, estrogenų kiekis ima mažėti.
Tuomet moterų sergamumas ir mirštamumas auga, o vyrų mažėja. Dėl šitų dėsnių vyrus ir tiriame anksčiau nei moteris“, – paaiškino profesorė.
Pasak jos, auga ir pacientų sąmoningumas. Lietuviai vis dažniau kreipiasi, supranta, kaip svarbu prižiūrėti savo sveikatą. Gydytoja mano, kad dalyvavimas prevencinėje programoje suteikia teigiamą postūmį ir tuomet, kai paaiškėja, kad žmogus sveikas.
„Sakykime, pacientui patvirtinsime, kad jam viskas gerai. Bet žmogus gal tada atkreips dėmęsį į rizikos veiksnius, apie kuriuos nesusimąstė. Galbūt pradės sveikiau maitintis, net svorio numes“, – svarstė J.Plisienė.
Pusė galinčių neišsitiria
Nuo 2005 m. šalyje vykdoma krūties vėžio ankstyvosios patikros prevencinė programa, tačiau gydytojai apgailestauja dėl žemų aktyvumo rodiklių. Daugelis į rizikos grupę patenkančių moterų nėra profilaktiškai ištiriamos.
„Programa veikia tik tuomet, kai atvyksta pasitikrinti ir tą nuolatos daro 85 proc. tikslinės tiriamųjų grupės. Deja, Lietuvoje per dvejų metų laikotarpį išsitiria vos 50 proc. tą padaryti galinčių moterų“, – sakė Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė Rūta Briedienė.
Tiesa, medikė pastebi, kad diagnostikos rezultatai Lietuvoje gerėja. Prie to prisideda ne tik prevencinė programa, bet ir tobulėjanti įranga, išaugusi gydytojų kvalifikacija.
Bėda ta, kad daugelis moterų nesulaukia paraginimo sudalyvauti patikros programoje. R.Briedienės įsitikinimu, kvietimas turėtų vykti centralizuotai, kiekviena 50 m. sulaukusi moteris turėtų gauti pranešimą, kad atėjo laikas apsilankyti pas gydytoją.
„Turėtų būti visų tai amžiaus grupei priklausančių žmonių duomenų bazė, kur nurodytas ir jų adresas, elektroninis paštas ar telefonas – galimybė susisiekti ir pakviesti tyrimams reguliariai. Moteris turėtų gauti kvietimą pasitikrinti nuosekliai, kas du metai, kartu su informacija, kur ir kada atvykti tyrimui. Taip pat be galo svarbu, kad nustačius pakitimus, moteris taip pat gautų pakvietimą atvykti tolimesniems tyrimams.
Šiuo metu nustačius pokyčius profilaktinio patikrinimo metu, moteris dažnai sugaišta daug laiko ir patiria nemažai nerimo, kol patenka į krūties ligų diagnostiką atliekančią gydymo įstaigą, gauna galutinę diagnozę. Kelias nuo profilaktinio patikrinimo iki diagnozės nustatymo turėtų būti greitas ir paprastas tiriamai moteriai. Tada prolifaktinė patikra būtų patraukli ir daugiau moterų ja pasinaudotų“, – teigė R.Briedienė.
Užčiuopiamas navikas – blogas ženklas
Šiuo metu Lietuvoje krūties vėžio patikros progamoje dalyvauja 50–69 m. amžiaus moterys. Tačiau medikai mano, kad išsitirti prasminga būtų ir jaunesnėms.
R.Briedienė atkreipė dėmesį, kad kai kuriose šalyse moterys dėl krūties vėžio profilaktiškai tikrinamos nuo 40 m., o Europos komisija pernai rekomendavo tai daryti nuo 45 m.
„Kiekviena šalis vertina savo sergamumo piką. Patikrą reikėtų pradėti anksčiau nei ateina tas amžius, kai sergamumas didžiausias, nes siekiama užkirsti kelią vėlesnės stadijos susirgimui“, – paaiškino gydytoja.
Jei moteris į gydytojus kreipiasi pati užčiuopusi krūtyje jau susiformavusį darinį, dažniausiai jis jau būna bent poros centimetrų dydžio ir liga nustatoma vėlesnėje stadijoje. Ligos eiga priklauso ne tik nuo naviko dydžio, bet ir agresyvumo, jo tipo.
„Radiologiniais metodais nustatytas vėžys dažniausiai būna nečiuopiamas, ankstyvos stadijos ir gydymas būna efektyvus, – sakė R.Briedienė.
Dėl kokių ligų būtina išsitirti?
Pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą kartą per 1 metus pasitikrinti gali 40– 54 metų amžiaus vyrai ir 50–64 metų amžiaus moterys.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 m. amžiaus moterims:
– 25–34 m. moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
– 35–59 m. moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).
Pagal krūties vėžio prevencinę programą kartą per 2 metus gali pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų.
Pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą vieną kartą per 2 metus gali pasitikrinti vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų.
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa teikiama 50–69 m. vyrams (patenkantiems 5 rizikos grupę nuo 45 m.) kas 2 arba 5 metus.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
