Profesorės įspėjimas – dėl nebylios kraujagyslių ligos staigi mirtis ištinka net tuos, kurie mano esą sveiki Pasakė, kaip apsisaugoti

Lietuvoje veikia Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa. Pagal ją pasitikrinti turėtų apie 667 tūkst. žmonių, tačiau pas gydytoją, deja, apsilanko toli gražu ne visi. Tai lemia liūdnus atvejus, kai ilgą laiką nepastebėta liga suduoda mirtiną smūgį. Medikai akcentuoja, kad savalaikė patikra ir anksti pradėta rizikos veiksnių kontrolė leidžia gyventi ilgiau.

Profesorė ragina tikrintis dėl širdies ir kraujagyslių ligų.<br>lrytas.lt koliažas
Profesorė ragina tikrintis dėl širdies ir kraujagyslių ligų.<br>lrytas.lt koliažas
kraujospūdžio patikra<br>V.Skaraičio nuotr.
kraujospūdžio patikra<br>V.Skaraičio nuotr.
cholesterolis<br>123rf iliustr.
cholesterolis<br>123rf iliustr.
aterosklerozė<br>123rf iliustr.
aterosklerozė<br>123rf iliustr.
Kardiologė, profesorė Žaneta Petrulionienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kardiologė, profesorė Žaneta Petrulionienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2022-10-15 20:46, atnaujinta 2022-10-16 10:56

Nebyli kraujagyslių liga

Gydytojai svarsto, kad gyventojams gali trūkti informacijos, prisideda ir gajus įsitikinimas, kad jei jautiesi gerai, jokios ligos simptomų nejauti, pas gydytoją lankytis nėra reikalo.

„Tačiau patikros programa ir skirta žmonėms, kurie nesirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, bet turi eilę rizikos veiksnių, kurių jie nežino“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo gydytoja kardiologė, profesorė Žaneta Petrulionienė.

Dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių kartą per metus pasitikrinti kviečiami visi 40–54 m. vyrai ir 50–64 m. moterys.

Patikros metu įvertinami gyvensenos rizikos veiksniai, atliekama elektrokardiograma, ištiriamas veninis kraujas.

„Visiems, kurie pasiekė tą amžių, patarčiau kreiptis į šeimos gydytoją. Net ir nieko blogo nejausdamas, žmogus savo arterijose gali turėti nebylią aterosklerozę“, – įspėjo profesorė.

Ji priminė arterijomis po visą organizmą išnešiojamas deguonis ir maisto medžiagos, o dėl aterosklerozės arterijos siaurėja.

„Bėda ta, kad dažnai vidutinio amžiaus asmenys, net galvojantys, kad yra sveiki, jau turi aterosklerozę“, – pabrėžė Ž.Petrulionienė

Rizikos veiksniai

Širdies ligos gali būti paveldimos, todėl susirūpinti turėtų tie, kurių pirmos eilės giminės anksti susirgo arba mirė dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tarp genetinių veiksnių ir polinkis į aukštą cholesterolį ir kraujospūdį.

Daugumą rizikos veiksnių išmatuoti galima ir namuose. Kiekvienas gali nustatyti savo kūno masės indeksą, liemens apimtį, širdies susitraukimų dažnį, stebėti kraujo spaudimą.

Kardiologė taip pat patarė įvertinti savo fizinį aktyvumą – kiek minučių per dieną, savaitę judame, sportuojame, vaikštome.

Taip pat svarbi sveikatai palanki mityba, poilsis, pakankama miego trukmė, tai ar žmogus rūko.

„Žmogus nieko nejaučia, bet turi galimybę apsisaugoti nuo pirmojo infarkto arba insulto. Galbūt net nuo staigios mirties. Žinojimas, tikslų įvardijimas ir jų siekimas padeda išvengti šių ligų“, – pabrėžė Ž.Petrulionienė.

Antioksidantų trūkumas ir cholesterolis

Gydytoja pastebėjo, kad daugumos Lietuvos gyventojų „blogojo“ cholesterolio kiekis viršija normą. Tai rodo patikrų metu atliekamos lipidogramos.

Šis tyrimas taip pat atskleidžia trigliceridų (TGL) kiekį. „Taip pat pikti riebalai, kurie būna esant pilviniam visceraliniam nutukimui, metaboliniam sindromui, polinkiui į cukrinį diabetą. Trigliceridus taip pat reikia pasižiūrėti“, – akcentavo profesorė.

Ji pabrėžė, kad nepaisant visų cholesterolį supančių mitų, tai yra organizmui būtina medžiaga, o cholesterolis kenkia tik tuomet, kai jo kiekis per didelis.

„Mes mažiname tik jo padidėjimą, nesakome, kad turime kovoti su cholesteroliu kaip tokiu, reikia įveikti tik jo padidėjimą.

Dar viena žinutė – cholesterolis yra kenksmingiausias tuomet, kai yra oksiduotas (…) tai įvyksta, kai organizme yra per mažai antioksidantų. Dažnai trūksta ir kitų natūralių, biologiškai aktyvių medžiagų, vadinamų nutraceutikais. Jais būtina papildyti mitybą“, – sakė Ž.Petrulionienė.

Vaistai būtini ne visada

Ji pabrėžė, kad cholesterolio kiekiui mažinti skirti vaistai – statinai – retai reikalingi mažos rizikos grupės žmonėms, kurie cholesterolį koreguoti turėtų pasirinkę sveikesnę gyvenseną.

„Jeigu rizika maža, o to „blogojo“ cholesterolio yra ne 5 milimoliai, o 3,8–3,9. Tuomet jį mažinti galima nemedikamentinėmis priemonėmis“, – paaiškino kardiologė.

Kertinis vaidmuo tenka mitybai. Būtina mažinti sočiųjų riebalų, druskos, transriebalų ir didinti polinesočiųjų riebalų, maistinių skaidulų, vaisių ir daržovių dalį racione.

Pasak profesorės, aterosklerozę nulemti gali ir genetinės priežastys, o medicina instensyviai tirią šeiminę hipercholesterolemija. Mano, kad ji būdinga vienam iš 200–250 gyventojų.

„Žmonės turi žinoti, kad cholesterolis priklauso ne tik nuo mūsų mitybos ir gyvensenos“, – sakė gydytoja ir pridūrė, kad tokiais atvejais žmonėms reikalinga medikų pagalba.

Profesorė akcentavo, kad aukšto cholesterolio keliama rizika kaupiasi. Kuo ilgiau išsilaiko padidėjęs jo kiekis, tuo didesnis sunkių širdies būklių, insulto, infarkto pavojus.

Žiūrėkite laidą:

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.