Tačiau medikams pacientus protinti jau pabodo. Kad rūkyti ne į sveikatą girdėjo kiekvienas, panašu, jog rūkalių moralais nepaveiksi.
„Apie rūkymą šnekėti kartais nedrįsta net gydytojai. Kai pacientas ateina su sąnarių skausmu, opomis ir panašiai, stengiamės apie tai (rūkymo žalą, red. pastaba) kalbėti, bet patys dažnai jaučiamės nepatogiai.
Nebent žmogus būna juodai prisirūkęs, smirdantis. Tada pasakai, kad bent jau ateidamas į konsultaciją galėtų pakentėti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius.
Apgaulingas tabako poveikis
Rūkymo žalos įrodymų jau seniai netrūksta. Pasak L.Valiaus, bet kokios diskusijos baigėsi dar prieš kelis dešimtmečius.
„Du trečdaliai plaučių onkologinių susirgimų yra nulemti rūkymo. Tai absoliučiai jokių klausimų nekeliantis faktas“, – pabrėžė profesorius. Taip pat žinoma, kad dauguma insultų ir infarktų yra rūkymo pasekmė.
Rūkymas taip pat didina audinių atsparumą insulinui. O tai ypač kenksminga diabetu sergantiems žmonėms. „Ką tai reiškia? Tu negali kontroliuoti savo glikemijos. Dėl to progresuoja komplikacijos. Bet tokių pacientų yra, gydytojai susiduria su tokiais atvejais“, – patikino L.Valius.
Rūkymas taip pat susijęs su vyrų erekcijos problemomis. Juk intymią bėdą sukelia sutrikusi kraujagyslių veikla.
Gydytojas pastebėjo, kad žmogaus psichologija leidžia sukurti saviapgaulės jausmą, nes kenksmingas tabako poveikis pasireiškia tik ilgainiui.
„Jeigu tu nepatiri momentinės žalos, tai gali galvoti, kad jos nėra. Paėmiau, surūkiau cigaretę, man juk nieko nenutiko? Erekcija bus, širdis plaks. Tą patį pagalvosiu ir parūkysiu rytoj“, – dėstė profesorius.
L.Valiaus teigimu, geresniam žalingo įpročio pasekmių suvokimui reikalingas visuomenės sveikatos švietimas, kad geriau būtų suprantama žala sau, šeimai ir visuomenei. Gydytojo žodžiais, tai – „sveikatos patriotizmas“.
Meluoja medikams
Gydytojas pastebėjo, kad lietuviai nėra linkę pripažinti turį žalingų įpročių, o medikams meluoja. Esą tai išryškino ir praeityje atlikta apklausa.
„Apklausę 3–4 tūkst. savo pacientų mes rūkančių ar geriančių, turbūt, neradome nei vieno“, – nenuoširdumo pavyzdį pateikė L.Valius.
„Manau, čia yra ne gydytojo ir paciento, o visuomenės sveikatos problema“, – pridūrė medikas.
Jo manymu, Lietuvoje į rūkymą, kaip į grėsmę sveikatai, žiūrima pro pirštus.
„Amerikoje ne kartą teko būti gydymo įstaigose. Ten yra atskira zona rūkantiems. Medikų ten nemačiau, o pas mus rūkančių gydytojų yra“, – sakė profesorius.
Diskusijos dėl kaitinamojo tabako
L.Valius pasakojo neseniai dalyvavęs tabako žalos mažinimui skirtoje konferencijoje. Joje medikų bendruomenei pateikti įrodymai, kad elektroninėse cigaretėse yra 95 proc. mažiau dervų ir kancerogenų, nei paprastoje cigaretėje.
Tačiau profesorius atkreipė dėmesį, kad apie el.cigarečių poveikį ilgalaikėje perpektyvoje žinoma per mažai.
„Pavyzdžiui, Japonijoje trečdaliu sumažėjo konvencinių cigarečių pardavimas, nes ten nuo 2015 metų labai paplito elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako produktai.
Kitas pranešimas buvo apie tai, kad du trečdaliai, kurie rūko kaitinamąjį tabaką, anksčiau rūkė įprastas cigaretes. Jie pereina prie kaitinimo, tai kaip ir gėris. Bet šitų rezultatų dar niekas negali įvertinti“, – pabrėžė L.Valius
Pastebėta: dėl kaitinamojo tabako dažniau išsivysto dantenų uždegimas. Dar neaišku, ar ateityje tai netaps onkologinių ligų priežastimi.
Profesorius pridūrė, kad trečdalis kaitinamojo tabako vartotojų prieš tai apskritai nerūkė. Medikams kelia nerimą tai, kad naujos rūkalų formos pritraukia ir vartotojų, kurie kitu atveju į tabako gaminius nė nesižvalgytų.
Kada rūkymas tampa priklausomybe?
L.Valius pabrėžė, kad tabako produktai, lygiai taip pat kaip alkoholis ir narkotikai, sukelia priklausomybę. Jo teigimu, priklausomybė atsiranda tuomet, kai psichoaktyvioji medžiaga būtina normaliai savijautai palaikyti.
„Žmogui (medžiagos, red. pastaba) reikia ne euforijai patirti, o pasiekti įprastą būseną. Paprastai kalbant, tai jau vadiname priklausomybe“, – paaiškino profesorius.
Gydytojo nuomone, rūkymo paplitimą sumažinti galėtų visuomenės sveikatos specialistų veiklos išplėtimas, jų įtraukimas į pirminę sveikatos priežiūros grandį, šeimos gydytojo komandą.
„Nereikia gydytojo, užtenka mediko, kuris turėtų laiko, norėtų ir galėtų taikyti metodines intervencijas ir kalbėtis su žmogumi (…) tam nereikia medicinos žinių, dozių, diagnozių, gydymo“, – dėstė L.Valius.
Jis pridūrė, kad vienkartiniai gydytojų pagrūmojimai nuo rūkymo pacientų neatbaido. Jiems reikia įkvėpti motyvacijos, reikalinga palaikyti ilgalaikį ryšį.
„Gydytojas tegali paklausti paciento: „Ar vis dar rūkote?“ Jis sakys, kad rūko, gal bus nepatogu. Bet žmogų reikėtų nukreipti, kur jis turėtų jaukią aplinką, pasitikėtų dėl rūkymo jį konsultuojančiu specialistu. Manau, kad šitoje srityje labai svarbus profilizuotos pagalbos atsiradimas“, – patikino profesorius.
