„Dabartinė rekomendacija moksliškai visiškai nepagrįsta. Dauguma mokslininkų nė negali pasakyti, kaip ji atsirado“, – teigė Yosuke Yamada, pagrindinis tyrimo autorius iš Nacionalinio biomedicinos inovacijų, sveikatos ir mitybos instituto Japonijoje.
Esama rekomendacija neatsižvelgia į tai, ką žmogus valgo. Kartu su maistu gaunamas vanduo gali ženkliai skirtis, priklausomai nuo asmens mitybos įpročių.
„Jei valgysite tik duoną, šoninę ir kiaušinius, iš maisto negausite daug vandens, bet jei valgysite mėsą, daržoves, žuvį, makaronus ir ryžius, apie 50 proc. reikiamo vandens galite gauti iš maisto“, – tikino Y.Yamada.
Kaip atliktas tyrimas?
Tyrime, kuris buvo paskelbtas „Science“ žurnale, įvertinti 5604 žmonių vandens vartojimo įpročiai. Tyrimo dalyvių amžiaus amplitudė: nuo 8 dienų kūdikio iki 96 metų senolio. Geografija – taip pat plati: panaudoti duomenys iš 23 skirtingų valstybių.
Tyrimo dalyviai išgėrė stiklinę vandens, kuriame dalis vandenilio atomų buvo pakeisti deuteriu – stabiliu vandenilio izotopu. Jis natūraliai randamas žmogaus organizme ir yra nekenksmingas.
Papildomo deuterio pašalinimo greitis parodo, kiek sparti vandens apytaka organizme. Tyrimas atskleidė, kad šis rodiklis labai skiriasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo lygio ir aplinkos. Karštame ir drėgname klimate bei aukštikalnėse gyvenančių žmonių, taip pat sportininkų, nėščiųjų ir krūtimi maitinančių moterų skysčių apykaita buvo spartesnė. Tai reiškia, kad šioms gyventojų grupėms derėtų gerti daugiau vandens.
Energijos sąnaudos yra ryškiausias vandens apykaitos veiksnys. 20–35 metų vyrams šis rodiklis vidutiniškai siekia 4,2 litro per dieną. Visgi, vandens poreikis su amžiumi palaipsniui mažėja. 90 metų vyrams per vidutiniškai per dieną pakanka ir 2,5 litro vandens.
20–40 metų amžiaus moterų vidutinė vandens apykaita buvo 3,3 litro, o sulaukus 90 metų ji sumažėjo iki 2,5 litro. Sportuojančioms moterims per dieną reikia litru mažiau vandens nei fiziškai mažiau aktyvioms jų bendraamžėms.
Švaistomas vanduo
„Tyrimas rodo, kad įprastas patarimas per dieną išgerti aštuonias stiklines – maždaug du litrus – tinka ne visiems, daugeliui žmonių pakanka mažiau vandens“, – tvirtino Aberdyno universiteto (Škotija) profesorius ir tyrimo bendraautorius Johnas Speakmanas.
„Manau, kad tai yra rekomendacija, kurią daugelis žmonių ignoruoja ir klauso savo organizmo signalų“, – pridūrė jis.
Vargu ar šiek tiek per daug vandens gali pakenkti sveikatai, tačiau švaraus geriamo vandens ištekliai nėra beribiai, pažymi tyrimo autoriai.
Jie nurodė, kad jei 40 mln. Jungtinės Karalystės gyventojų laikytųsi esamos rekomendacijos ir kasdien išgertų puslitriu daugiau vandens, nei jiems reikia, būtų suvartota 20 mln. litrų vandens daugiau nei būtina.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
