Storosios žarnos vėžys – viena dažnesnių onkologinių ligų. Dauguma susirgimų nustatoma vyresniems nei 50 metų žmonėms, bet liga vis dažniau diagnozuojama ir jaunesniems. Tiesa, manoma, kad prie to prisideda ir gerėjanti patikra.
Kasmet Lietuvoje nustatoma daugiau nei 1600 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Deja, bet didžioji dalis susirgimų būna pažengę.
Medikai pabrėžia, kad susirgimų būtų mažiau, jei gyventojai aktyviau dalyvautų ankstyvosios patikros programose. Pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą vieną kartą per 2 metus gali pasitikrinti vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų. Dėl tyrimo reikia tik kreiptis į šeimos gydytoją.
Pagrindinis storosios žarnos vėžio rizikos veiksnys – amžius. Įtakos taip pat turi genetiniai veiksniai, šeimos narių ligos istorija, uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga, ir tam tikri genetiniai sindromai.
Gyvenimo būdo veiksniai, padidinantys storosios žarnos vėžio riziką:
– mažai skaidulų turinti mityba, kai valgoma mažai vaisių ir daržovių;
– fizinio aktyvumo trūkumas;
– mityba, kai valgoma daug riebaus maisto, raudonos arba perdirbtos mėsos;
– antsvoris ir nutukimas;
– rūkymas;
– gausus alkoholio vartojimas.
Kelių anksčiau atliktų tyrimų metu pastebėta, kad daug skaidulų turintį maistą vartojantys žmonės storosios žarnos vėžiu serga rečiau. Būtent augalinis maistas paprastai turi daug skaidulų, tačiau tik tuomet, jei jis nėra apdorotas.
Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „BMC Medicine“, parodė, kad mityba, kai į racioną įtraukiama daug sveikatai palankaus augalinio maisto – nesmulkintų grūdų, šviežių vaisių ir daržovių – yra susijusi su mažesne vyrų storosios žarnos vėžio rizika.
Sveikatai nepalankus augalinis maistas – rafinuoti grūdai, vaisių sultys ir pridėtinis cukrus – rizikos susirgti vėžiu nesumažino.
Beveik 200 tūkst. tyrimo dalyvių
Tyrime dalyvavo 79 952 vyrai ir 93 475 moterys, kurių sveikatos būklė buvo stebima vidutiniškai 19,2 metų. Visi dalyviai gyveno Vakarinėje JAV pakrantėje, jų amžius: nuo 45 iki 75 metų.
Tyrimo pradžioje buvo įvertinta įprasta dalyvių mityba, užpildant vienodą klausimyną.
Dalyviai turėjo nurodyti, kaip dažnai ir kiek daug vartojo maždaug 180 maisto produktų ir gėrimų. Reikėjo pasirinkti vieną iš keturių porcijų dydžių ir nurodyti, kaip dažnai per dieną vartojamas konkretus produktas.
Augalinio maisto nauda vyrams
Remdamiesi atsakymais, mokslininkai apskaičiavo dienos energijos ir maistinių medžiagų suvartojimą, tada apskaičiavo tris augalinės dietos rodiklius – bendrą, sveiką ir nesveiką.
Nesmulkinti grūdai, vaisiai, daržovės, augaliniai aliejai, riešutai, ankštinės daržovės, arbata ir kava tyrėjų buvo priskirti prie sveikų augalinių produktų.
Mažiau sveikatai palankūs augaliniai produktai – rafinuoti grūdai, vaisių sultys, bulvės ir pridėtinis cukrus.
Kad pasiektų aukštą augalinės mitybos balą, dalyviai turėjo valgyti daug pirmosios grupės produktų ir ženkliai mažiau antrosios.
Tyrėjai nustatė, kad sveikatai palanki augalinė mityba yra susijusi su mažesne storosios žarnos vėžio rizika vyrams, bet moterims – ne. Sveikatai nepalanki augalinė mityba vėžio rizikos nesumažino.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
