Kineziologijos docentė Amanda Paluch ir jos komanda nustatė, kad vyresni nei 60 metų suaugusieji, kasdien nueinantys nuo 6 iki 9 tūkst. žingsnių, insultą ar širdies smūgį patiria 40–50 proc. rečiau, nei tik 2 tūkst. žingsnių per dieną nueinantys jų bendraamžiai.
Deja, bet suaugęs žmogus vidutiniškai per dieną nueina apie 3 tūkst. žingsnių, teigia JAV įsikūrusios Mayo klinikos tyrėjai.
A.Paluch paaiškino, kad jos komanda išanalizavo 15 anksčiau atliktų tyrimų duomenis. Juose dalyvavo maždaug 50 tūkst. žmonių iš keturių skirtingų žemynų. Jų sveikata sekama buvo vidutiniškai 6 metus. Tyrimas patvirtino, kad daugiau vaikštantys žmonės širdies ligomis serga žymiai rečiau.
Tuo pačiu pabrėžiama, kad daugelio žmonių sąmonėje įrėžtas 10 tūkst. tikslas nėra moksliškai pagrįstas.
Tyrėjų įsitikinimu, būtent 6 tūkst. žingsnių yra ta riba, kuri susijusi su ženkliai mažesne ankstyvos mirties rizika.
Svarbi žinutė senjorams
Pakartotinę apžvalgą atlikusi tyrėjų komanda teigia, kad fizinis aktyvumas ne tik apsaugo nuo ankstyvos mirties, bet ir sumažina širdies ligų riziką. Šiuo atžvilgiu ypač ryškus ryšys pastebėtas, kai kalba pasisuka apie vyresnio amžiaus žmones. A.Paluch įsitikinusi, kad 6 tūkst. žingsnių kartelė gali paskatinti mažiau aktyvius senjorus skirti laiko kasdieniam pasivaikščiojimui.
„Daugiausia išlošti gali tie žmonės, kurie šiuo metu nėra fiziškai aktyvūs, – sako tyrėja. – Jeigu žmogus dabar nueina tik 2 arba 3 tūkst. žingsnių per dieną, pakeitęs savo įpročius ir padidinęs žingsnių skaičių iki 6 tūkst., jis gali pajusti milžinišką naudą sveikatai. Tačiau jeigu dabar nueinate 6 tūkst. žingsnių, pasiekite 7 tūkst. ribą. Tai taip pat duos naudos“.
Papildoma analizė įtraukė daugiau nei 20 tūkst. žmonių sveikatos duomenis. Tiesa, tyrimo autoriai nerado ryšio tarp žingsnių ir širdies ligų rizikos jauniems suaugusiesiems.
„Taip yra todėl, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra dažnesnės tarp vyresnių žmonių“, – paaiškino A.Paluch. Pasak jos, jaunų asmenų stebėjimo laikotarpis gali būti per trumpas. Normalu, kad, pavyzdžiui, 25 metų žmogus ir praėjus 6 metams neserga širdies ligomis. Tačiau tai nereiškia, kad fizinis aktyvumas jaunystėje neturi įtakos ligų rizikai, kai pasenstama.
Tyrėjai planuoja būsimuose tyrimuose, kuriuose dalyvautų jaunesni suaugusieji, daugiau dėmesio skirti ankstyviems širdies ligų rizikos požymiams, tokiems kaip aukštas kraujospūdis, nutukimas ir 2 tipo diabetas.
„Šios būklės išsivysto jaunesniame amžiuje ir yra svarbios ankstyvai ligų prevencijai“, – aiškina A.Paluch.
Patirkite malonumą
Svarbu pažymėti, kad pristatytame tyrime nerasta ryšio tarp vaikščiojimo intensyvumo ir geresnės širdies sveikatos. Tai reiškia, nesvarbu, eisite jūs greitai ar lėtai, nauda bus ta pati. Svarbu tik sukaupti daugiau žingsnių.
„Šį rezultatą vertiname atsargiai, tačiau nepastebėjome jokios ryškios sąsajos su vaikščiojimo intensyvumu“, – pridūrė A.Paluch. Pasak jos, nauda priklausė tik nuo nueito žingsnių skaičiaus.
Tyrimas buvo publikuotas mokslo žurnale „Circulation“.
Parengta pagal „Study finds“ inf.
