Vis dar pasitaiko gražių dienų, nors lauke krinta snaigės. Dar prisimename ilgas vasaros ir saulėtas rudens dienas. Džiaugiamės šventėmis, bet jau dabar žinome, kad vėliausiai po Naujųjų metų pasijusime blogai. Dar labai trumpos vasario dienos, pilkas, apniukęs dangus, purvino sniego ir traškančio ledo maišalynė. Ateina metas, kai nebeužtenka prie ko nors šilto prisiglausti.
Tuomet ilgimės nuostabiai saulėtos ir švelnios pavasario dienos. Vien mintis apie tai suteikia laimės ir parodo, kokia mums svarbi šviesa ir saulė. Jei norime likti sveiki, kūną reikia kasdien pamaitinti natūralia šviesa, tvirtina medikai.
Šviesa valdo dienos ir nakties ritmą, reguliuoja mūsų vidinį laikrodį, kuris derina hormonų ir organų sistemos veiksmus. Kai jų darbas išsiderina, pasikeičia miego ir žvalumo fazės, o tai turi įtakos tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.
Vokietis Jurgenas Domianas (65 m.) po daugelio metų atsisakė naktinės tiesioginės radijo laidos. Pasikeitęs bioritmas (kiekvienam žmogui savita organizmo protinių, emocinių ir fizinių pojūčių kaita) neigiamai atsiliepė jo sveikatai.
Iš Australijos kilusią atlikėją Natalie Imbruglią (47 m.) paveikė gyvenamosios vietos pakeitimas. Iš Sidnėjaus į Londoną persikėlusi dainininkė susirgo sezonine depresija. Ilgai trunkantis nuotaikos pablogėjimas atsirado dėl šviesos trūkumo.
Žmogui būtina šviesa
Mokslo seniai įrodyta, kad organizmo funkcijos yra tiksliai sureguliuotos. Bet šių žinių kasdienybėje vis dar nepaisome. Dauguma mūsų gyvename nekreipdami dėmesio į bioritmą.
Į darbą važiuojame automobiliu, statome jį į požeminį garažą, pusryčiaujame ar pietaujame kavinėje ir tvyrant prieblandai grįžtame namo.
Didžiąją laiko dalį praleidžiame uždarose patalpose. Jei bent kartą rimtai pagalvotume, kiek per savaitę matome dienos šviesos, tikrai pasibaisėtume.
Naujausi tyrimai rodo, kad gerai žmogaus savijautai kasdien reikia 3–4 valandų daugiau nei 1000 liuksų (apšvietimo matavimo vienetas) šviesos. Jos trūksta privačiose erdvėse ir biuruose, kur apšvietimo lygis vidutiniškai siekia 100–500 liuksų.
Neatsitiktinai žiemą dažnai jaučiamės suglebę, mieguisti, o kartais net prislėgti. Žmogaus psichologinė būsena tiesiogiai susijusi su saulės spindulių trukme. Tai nustatė Jutos (JAV) valstijos Brighamo Youngo universiteto tyrėjai.
Jei gaunama daug dienos šviesos, jaučiamasi kur kas geriau. Kasdieniame gyvenime, deja, tai ne visada lengva įgyvendinti.
Žmogus 300 tūkst. metų gyvena su saule ir yra nuo jos priklausomas. Būdamas medžiotojas ir maisto rinkėjas naktimis jis negalėjo to daryti. Tai būtų buvę pernelyg pavojinga, nes tamsoje tykojo plėšrūnai. Saulės ciklas lėmė, kada prasidėjo ir baigėsi diena.
Tik per pastaruosius 150 metų galėjome naktį paversti diena. Svarbus išradimas, kuris aprūpina elektros energija, šiluma ir vienu mygtuko paspaudimu suteikia ryškią šviesą.
Bet evoliucijos požiūriu 150 metų yra trumpiau už akies mirksnį. Tai reiškia, kad kūnas ne visada gali žengti koja kojon su pažanga. Mūsų organizmui patinka tai, prie ko jis įpratęs nuo seniausių laikų. Kūnas teikia pirmenybę aiškiam dienos ir nakties ritmui, šviesai ir tamsai.
Norint suvokti, kodėl šviesa daro tokį stiprų poveikį, pakanka žvilgtelėti į galvos smegenis. Per akis šviesa patenka į smeigtuko galvutės dydžio nervų raizginį – nucleus suprachiasmaticus, virškryžminį branduolį, kuris laikomas žmogaus vidinio biologinio laikrodžio būstine.
Šviesuoju paros metu virškryžminis branduolys skatina kankorėžinę liauką, kuri dar vadinama trečiąja akimi, gaminti žvalumo suteikiantį serotoniną, tamsiuoju – miego hormoną melatoniną.
Virškryžminis branduolys tarsi orkestro dirigentas suderina daugelio pavaldžių vidinių laikrodžių darbą. Visi žmogaus organai, visos ląstelės dirba tam tikru ritmu, kai kaitaliojasi aktyvus ir pasyvus laikas.
Už šią išvadą 2017-aisiais JAV mokslininkai Jeffrey C.Hallas, Michaelas Rosbashas ir Michaelas W.Youngas gavo Nobelio medicinos premiją.
Kai šviesos trūksta rytą ir dieną, ši sudėtinga sistema susipainioja. Bet vidinį biologinį laikrodį erzina ir per daug ryški, ypač mėlyna, vakare skleidžiama šviesa.
Organizmo būklę įvertinti padės testas
Chronobiologijos (mokslas, nagrinėjantis ritmišką ir dėsningą žmogaus organizmo funkcijų svyravimą, vadinamą biologiniais, arba cirkadiniais, ritmais) specialistai nurodo, kad mėlyna šviesa turi daug trūkumų.
Vėlyvą popietę pamažu nebelieka natūralios saulės šviesos, ji pereina į raudoną, o naktį daro pertrauką. Dirbtinė mėlyna šviesa iš LED diodų plieskia 24 val. apšviesdama gatves, tunelius, monitorius ir televizorius.
Vakarais dirbdami kompiuteriu ar naršydami išmaniajame telefone gauname didelę mėlynos šviesos dozę. Tai lemia prastą miegą ir nuolatinį nuovargį dieną.
Vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad tai pirmiausia reiškia stresą akims. Prancūzijos sveikatos ir medicinos tyrimų instituto studija pateikia išvadą, kad mėlyna šviesa akyse sukelia chemines reakcijas, o tai gali pažeisti rageną.
Dėl netinkamos šviesos netinkamu laiku iš pradžių blogai miegama ir jaučiamas nuolatinis nuovargis. Ar nuo to ir jūs kenčiate, padės nustatyti paprastas testas.
Po pietų atsigulkite tamsiame kambaryje. Ant lovos krašto padėkite šaukštelį, o apačioje – kepimo skardą.
Paleiskite chronometrą ir užsimerkite. Kai tik užsnūsite, atsipalaiduos raumenys, šaukštelis nukris ant skardos ir jūs atsibusite. Sustabdykite chronometrą. Jei jis rodo mažiau nei 15 min., jums trūksta miego. Kuo trumpesnis laikas, tuo didesnis miego stygius.
Daug ligų gali sukelti ilgą laiką iš ritmo išklydęs vidinis biologinis laikrodis. Deja, tai būdinga šiuolaikinei visą parą veikliai visuomenei. Tai verčia manyti, kad galime nekreipti dėmesio į dienos ir metų laiką.
Liūdnos pasekmės sveikatai
Chronobiologijos specialistai įspėja dėl skaudžių pasekmių sveikatai. Prie jų priklauso įprastinės civilizacijos ligos – miego sutrikimai, aukštas kraujospūdis, antsvoris, širdies ir kraujotakos ligos.
Mokslininkai nustatė ir riziką žmonių, kurie triūsia pamainomis ir naktį, sveikatai. Jiems dažniau diagnozuojamas krūties ar prostatos vėžys, susijęs su hormonų aktyvumo kontrole.
Danijoje pamaininiams darbuotojams hormonų veiklos nulemti augliai laikomi net profesine liga.
Bet yra medžiaga, kuri daro įtaką visam žmogaus kūnui ir kuriai esame dėkingi už saulę. Tai vitaminas D, kurį organizmas gali gaminti tik dėl ultravioletinio spinduliavimo.
Šimtai studijų atskleidžia šio vitamino svarbą žmogaus organizmui. Bet tik tada, kai saulė yra aukštai danguje, ultravioletiniai spinduliai pasiekia Žemę ir prasiskverbia į odą.
O žiemą? Tamsiuoju metų laiku gali pagelbėti aukštos kokybės preparatai, pavyzdžiui, „Vitamin D-Loges“. Gydytojas gali nustatyti, kiek jo reikia. Perdozavimo pavojus nedidelis.
Rekomenduojama vitamino D dozė yra dešimt kartų mažesnė už tą, kai pasireiškia šalutinis poveikis, pavyzdžiui, pykinimas ar kraujagyslių kalkėjimas.
Mūsų vidiniam laikrodžiui valdyti visiškai pakanka šviesos šaltuoju metų laiku. Net debesuotos žiemos dienos vidurdienį šviesa dar geba pasiekti 6 tūkst. liuksų.
Šia galimybe turėtų pasinaudoti kiekvienas ir bent per pietų pertrauką pusvalandžiui ar valandai išeiti į gryną orą. Pasivaikščiojimo metu nereikėtų nešioti saulės akinių ir vis pažvelgti į dangų.
Specialios programėlės padeda nustatyti šviesiausias būsto vietas. Daug dienos šviesos reikia įleisti ir į namų vidų. Tai natūraliausias šviesos šaltinis, kurio spalvų sudėtis dieną keičiasi nuo aktyvumą suteikiančios mėlynos į raminamąją raudoną. Dėl to būtina atitraukti užuolaidas ir sienas dažyti baltai, tuomet šviesa gali atsispindėti.
Specialistai pataria natūralią šviesą imituoti: rytą įjungiama balta LED šviesa nuo 6 tūkst. kelvinų (šviesos spalvos temperatūra), vakare neturėtų būti ryškesnė nei 3 tūkst. kelvinų.
Nereikėtų pamiršti, kad naktinės, kaip ir vonios kambario, lempos yra ryškesnės. Esama ir „protingų“ šviestuvų, kurių šviesos spalvos temperatūrą galima keisti pasitelkus išmanųjį telefoną.
LED lempas reikėtų tinkamai išdėstyti: visada išlaikyti didesnį nei 20 cm atstumą, kad į jas nebūtų žiūrima tiesiai. Dėl trumpesnio atstumo iškyla pavojus tinklainei.
Laikantis šių specialistų rekomendacijų galima išvengti žiemos depresijos – slogios nuotaikos tamsiuoju metų laiku.
