Pavojus – ištisus metus
Rizika užsikrėsti ir susirgti erkių platinamomis ligomis, kurios gresia paralyžiumi ar net mirtimi, išties didelė tiek suaugusiems, tiek vaikams, o paprasčiausios prevencijos priemonės – skiepai ir žinios.
Vidutinei paros temperatūrai pasiekus 5–7 laipsnius šilumos, jau kovą ar balandžio pradžioje, erkės tampa ypač aktyvios. Daugiausia susirgusiųjų erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga – fiksuojama birželio–spalio mėnesiais.
Erkės paplitusios visoje Lietuvoje – ir miestuose, ir kaimuose. Šių pavojingas ligas platinančių voragyvių randama miško takelių pakraščiuose, brūzgynuose, parkuose, kur vešli žolė, kiemuose, be to, jų į namus parneša augintiniai.
Pastaraisiais metais daugiausia erkių platinamų ligų atvejų užregistruojama Vilniaus, Kauno bei Utenos apskrityse.
Laikantieji augintinius, mėgstantys stovyklauti gamtoje, leisti laiką parkuose ar tiesiog vaikštinėti po žolę turėtų būti itin atsargūs. Jaunos erkės (nimfos) dėl savo smulkumo dažnai nė nepastebimos, lengvai įsisiurbia ir gavusios pakankamai kraujo, pasišalina, todėl erkinis encefalitas gali vystytis nepastebimai.
Sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje. Lietuvoje kasmet nustatoma iki 3 tūkstančių Laimo ligos ir iki 700 erkinio encefalito atvejų. Pavyzdžiui, 2022-aisiais šalyje užregistruota 2 380 Laimo ligos ir 377 erkinio encefalito atvejai. Mirštamumas nuo erkinio encefalito Europoje siekia 0,5–4 proc.
Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu ir toliau susiduria su ligos liekamaisiais reiškiniais: atminties, dėmesio ir miego sutrikimais, dirglumu, besikeičiančiomis emocijomis bei dažnais galvos skausmais.
Liga pavojinga, o pasekmės skaudžios
Erkinis encefalitas – infekcinė liga, galinti pažeisti galvos smegenų dangalus, smegenis ir periferinius nervus, taip pat sukelti ilgalaikius liekamuosius reiškinius ar neįgalumą. Užsikrėsti infekcija galima įsisiurbus infekuotai erkei, taip pat naudojant termiškai neapdorotą pieną.
Ligos inkubacinis periodas – nuo 2 iki 28 dienų. Pirmoji ligos banga trunka vidutiniškai 5 dienas, o simptomai gali priminti gripą: pacientai skundžiasi karščiavimu, bendru silpnumu, galvos, kaulų ir raumenų skausmais.
Po pirmosios bangos prasideda „tariamo pagerėjimo“ epizodas, kuris gali tęstis nuo 1 iki 21 dienos. Antrajai bangai būdingi centrinės nervų sistemos pažeidimų simptomai: pykinimas, vėmimas, karščiavimas (38–39°C), galvos skausmas, svaigimas ir sąmonės sutrikimas.
Diagnozuojant erkinį encefalitą, serume tiriami erkinio encefalito M ir G klasės imunoglobulinai (IgM ir IgG).
IgM klasės antikūnai gali būti aptinkami praėjus 2–3 savaitėms, IgG klasės antikūnai – 3–4 savaitėms. Serume nustatyti IgM klasės antikūnai rodo ūmią erkinio encefalito infekciją, IgG klasės antikūnai – persirgtą infekciją ar vakcinaciją erkinio encefalito vakcina.
Taip pat antikūnų IgG kraujyje aptinkami ir ūmios infekcijos metu, todėl erkinio encefalito diagnozei būtina nustatyti IgM ir IgG klasių antikūnus.
Erkiniu encefalitu užsikrėtusi erkė jį perduoda žmogui per pirmąsias 10 minučių po įsisiurbimo.
Nemalonią procedūrą pavertė nuotykiu
Specifinio gydymo susirgus erkiniu encefalitu, nėra, todėl vienintelė veiksmingiausia apsaugos priemonė – skiepai.
Skiepytis rekomenduojama ankstyvą pavasarį, kuomet erkės ne tokios aktyvios, tačiau per vėlu nėra ištisus metus. Pasiskiepijus, o tą greitai ir patogiai galima padaryti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose veikiančiose sveikatos priežiūros tinklo „Antėjos“ padaliniuose, apsauga nuo erkinio encefalito susiformuoja praėjus dviem savaitėms po antrosios vakcinos dozės suleidimo.
Visoje Lietuvoje veikia daugiau kaip pusšimtis „Antėjos“ procedūrų kabinetų ir klinikų, kuriose dirba profesionalūs slaugytojai – čia nelaukiant eilėse galima pasiskiepyti ir nuo erkinio encefalito.
Erkinio encefalito vakcina gali būti skiepijami vaikai nuo 1 metų. Skiepijant suaugusiuosius ar vaikus gali būti skiriama įprasta arba pagreitinta schema. Skiepijant įprastine schema, po pirmo skiepo antrą kartą skiepytis reikia praėjus 1–3 mėn., trečioji dozė skiriama nuo 5 iki 12 mėnesių po antros vakcinos dozės.
Žmonėms iki 60 metų amžiaus kas penkerius metus reikalinga palaikomoji vakcina nuo erkinio encefalito, vyresniems nei 60 metų – kas trejus metus.
Pasirinkus pagreitiną schemą, antrasis skiepas skiriamas praėjus 14 dienų po pirmojo, trečiasis po 5–12 mėn. po antrojo, palaikomasis skiepas – praėjus trejiems metams po trečiojo, kiti palaikomieji skiepai – kas 3–5 metus (kaip ir taikant įprastą skiepijimo schemą).
Kad vaikams skiepai nekeltų baimės, dalyje „Antėjos“ padalinių šią procedūrą galima atlikti naudojant virtualiosios realybės akinius. Kol atliekama procedūra, vaikai naudodamiesi virtualiosios realybės akiniais tiesiog žiūri filmuką. Virtualioji realybė padeda atitraukti vaikų dėmesį, todėl šie rečiau reaguoja į gaunamus skausmo signalus.
Remiantis tyrimų duomenimis, virtualioji realybė yra veiksmingas vaikų baimės ir nerimo mažinimo būdas medicininių procedūrų metu. Tą patvirtina ir „Antėjos“ atliktas bandymas. Dalis vaikų, pasinėrę į virtualiąją realybę, net nepastebėjo, kad jiems buvo imamas kraujas ar suleidžiama vakcina.
Tokią patirtį išbandę mažieji neliejo ašarų, netraukė rankų, o, svarbiausia, procedūrų kabinetą paliko be baimės ir išgąsčio. Ši technologija palengvina procedūras ne tik mažiesiems, bet ir medicinos darbuotojams.
Skiepų nėra, tad būtina saugotis
Keli tūkstančiai žmonių Lietuvoje kasmet išgirsta Laimo ligos diagnozę. Šios erkių platinamos ligos inkubacinis periodas įprastai trunka nuo 8 iki 30 dienų.
Skiriamos trys Laimo ligos stadijos: pirmoji prasideda praėjus keletui dienų ar savaičių, būdingiausias požymis – po 7–14 dienų ant odos atsiradusios kelios raudonos, apvalios arba elipsės formos dėmės. Jų vietoje oda gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm skersmens. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga progresuoja toliau.
Žmogus gali jausti galvos skausmus, nuovargį, nerimą. Vėlesnėse ligos stadijose gali pasireikšti nervų sistemos, sąnarių, raumenų, akių ar širdies pažeidimai. Negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, pažeisti smegenis, nervus, širdį ir sąnarius.
Laimo liga diagnozuojama nustatant antikūnus (IgG, IgM) kraujyje. Ši liga nėra virusinė, todėl skiepų nėra.
Net ir persirgus ja, imunitetas neįgyjamas, tad Laimo liga rizikuojama susirgti ne kartą.
Norint apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų, laiką leidžiant gamtoje, labai svarbu tinkamai apsirengti: rinktis šviesius, prigludusius drabužius ilgomis rankovėmis. Rekomenduojame nuolat apsižiūrėti ar ant drabužių neropoja erkės, prieš vykstant į gamtą ir būnant joje, naudoti erkes atbaidančias medžiagas.
Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, pažastis, kirkšnis, kitas lenkimo sritis, todėl grįžus namo labai svarbu apžiūrėti kūną.
Įsisiurbusią erkę būtina ištraukti kaip galima greičiau – suimti kuo arčiau odos, nespausti kūnelio, nesukioti ir prieš tai netepti riebalais – tiesiog staigiu judesiu traukti į viršų. Jeigu nepavyko visiškai pašalinti erkės, liko jos galvutė, nieko daryti nereikia, organizmas ją pašalins kaip svetimkūnį. Po erkės ištraukimo įsisiurbimo vietą rekomenduojama dezinfekuoti.
