Receptas ilgam gyvenimui: jei laikysitės šių taisyklių, senatvėje ligos tik praeis pro šalį

Medicinos mokslas nemažai dėmesio skiria tam, kas turi įtakos žmonių gyvenimo trukmei. Ilgaamžiškumo tyrėjai yra išskyrę ne vieną veiksnį, kuris neabejotinai lemia, ar žmogus sulauks žilos senatvės. Gera žinia ta, kad daugeliu atžvilgiu, ar pavyks ilgai pavyks išlaikyti gerą sveikatą priklauso nuo mūsų pasirinkimų. Laimės ir ilgo gyvenimo paukštė – jūsų rankose!

Laiminga senjorė<br>123rf nuotr.
Laiminga senjorė<br>123rf nuotr.
miegas<br>123rf nuotr.
miegas<br>123rf nuotr.
Fizinis aktyvumas<br>Pexels nuotr.
Fizinis aktyvumas<br>Pexels nuotr.
Fizinis aktyvumas<br>Pexels nuotr.
Fizinis aktyvumas<br>Pexels nuotr.
Sveika mityba<br>Pexels nuotr.
Sveika mityba<br>Pexels nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 8, 2023, 6:50 PM

Veiksniai, kurie 100 proc. yra svarbūs žmogaus ilgaamžiškumui:

Genetika

Neįmanoma paneigti, kad genetika turi didžiulę reikšmę tam, kaip žmogus sensta.

Ar sulauksime 100 metų, priklauso nuo mūsų genų rinkinio. Jei gimstant ištrauktas laimingas bilietas, senstant pavyks išvengti ligų.

Tačiau specialistai nurodo, kad bent 90-ojo gimtadienio sulaukti gali daugelis žmonių, jei tik laikysis sveiko senėjimo principus atitinkančio gyvenimo būdo. Svarbu nerūkyti ir išvengti lėtinio streso.

Fizinis aktyvumas

Geriausia priemonė prieš senėjimą – mankšta. Fizinės treniruotės padeda pagerinti kaulų tankį ir pusiausvyrą. Todėl sumažėja rizika, kad sunkiai susižeisitę parkritę. Sportas taip pat gerina kraujospūdį ir širdies sveikatą. Fiziškai aktyvūs žmonės mažiau serga su amžiumi susijusiomis ligomis: širdies ligos, vėžiu ir 2 tipo diabetu.

Senėjimo ekspertai pataria derinti širdies ritmą skatinančią kardio treniruotę, jėgos treniruotes ir tempimo pratimus. Naudinga susikurti tokį planą, jog fiziškai aktyvūs būtumėte daugelį savaitės dienų.

Treniruotės ne tik stiprina kūną, bet yra naudingos ir protui. Mankšta gali pagerinti žmogaus nuotaiką. Įrodyta, kad treniruotės naudingos smegenų sveikatai ir atminčiai, mažina Alzheimerio ligos išsivystymo riziką senstant.

Sveika mityba

Nėra vienos sveikos mitybos strategijos, tačiau ekspertai sutaria, kad maistas, turi įtakos žmogaus senėjimo procesui.

Šviežių daržovių, neskaldytų grūdų ir sveikų riebalų (riešutai ir sėklos) vartojimas paprastai siejamas su geriausiais sveikatos rodikliais. Beje, troškulį geriausiai malšina ir ilgaamžę sveikatą užtikrina paprasčiausias vanduo.

Ir atvirkščiai – daugybė tyrimų rodo, kad netinkama mityba ir netinkamas fizinis aktyvumas veda prie mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Miegas

Miego trūkumas turi sveikatai neigiamų pasekmių, kurios gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą. Miego stygius skatina nutukimą, aukštą kraujospūdį, imuninę funkciją silpnėjimą ir didina širdies ligų riziką.

Per trumpas nakties poilsis gali pakenkti medžaigų apykaitai ir paveikti pagrindinius alkio hormonus smegenyse. Dėl to, kai trūksta miego, atsiranda noras valgyti daugiau, atsiranda ypač stiprus apetitas nesveikam maistui.

Dėl šios priežasčių ilgaamžiškumo ekspertai pabrėžia, kad svarbu kuo dažniau gerai išsimiegoti.

Socialiniai santykiai

Harvardo medicinos mokyklos gydytojas psichiatras Robertas Waldingeris vadovauja projektui, kuris vadinamas ilgiausiai pasaulyje vykdomu žmonių laimės tyrimu. Pasak jo, galvojant apie sveikatą nepelnytai pamirštama žmogiškojo ryšio svarba.

Profesoriaus atliktas tyrimas rodo, kad mūsų ilgalaikei sveikatai svarbūs stiprūs socialiniai ryšiai su kitais žmonėmis, įskaitant intymius santykius, atsitiktinius pokalbius ir kitas bendravimo formas.

„Iš pradžių mes netikėjome savo pačių duomenimis, – neseniai R.Waldingeris sakė „Insider“, – o paskui ir kiti tyrimai ėmė rodyti tą patį.“

Veiksniai, dėl kurių svarbos gyvenimo trukmei mokslas nesutaria:

Burnos higiena

Svarbu ne tik valytis dantis, bet ir naudoti tarpdančių siūlą. Tai padės išlaikyti gerą sveikatą senstant ir išvengti ligų.

Odontologai pastebi, kad pravėrę burną gali daug pasakyti ne tik apie žmogaus dantų būklę, bet ir bendrą jo sveikatą.

Kai kurie tyrimai rodo, kad uždegimas ar tam tikrų bakterijų buvimas burnoje gali lemti dažnesnes ligas. Burnos sveikata taip pat gali turėti įtakos širdies problemų rizikai. Tiesa, ši teorija, sulaukia prieštaravimų. Gali būti, kad šis ryšys susijęs su kitomis dantis ardančiomis ir tuo pačiu širdį žalojančiomis veiklomis, pavyzdžiui, rūkymu.

Maisto porcijų dydis

Vis daugiau mokslinių įrodymų rodo, kad saikingas kalorijų ribojimas gali būti naudingas žmogaus organizmui.

Viename tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad senstančių žmonių, kurie dvejus metus su mitybos specialistų priežiūra per kiekvieną valgymą suvartojo šiek tiek mažiau kalorijų, širdies sveikata ir medžiagų apykaita pagerėjo, o imuninė sistema atrodė jaunesnė – galbūt sulėtėjo jų biologinis senėjimo tempas.

Tačiau medikai pabrėžia, kad neverta pulti į kraštutinumus ir pradėti badauti. Nėra tvirtų įrodymų, kad protarpinis badavimas yra naudingas žmogaus ilgaamžiškumui.

Specialistai akcentuoja, kad jei organizmas negauna pakankamai maisto medžiagų, ima nykti raumenynas, o tai tikrai neprisidės prie ilgesnės gyvenimo trukmės.

Parengta pagal „Insider“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.