Naujausi tyrimai įrodo: ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo pagrindas – tyras vanduo

Ne brangūs maisto produktai, ne vaistai, ne gydytojai labiausiai saugo mūsų sveikatą. Vieną svarbiausių priemonių gyvybinėms funkcijoms palaikyti dovanoja pati gamta – tai tyras vanduo. Jau tapo įprasta rūpintis tinkama mityba ir geros kokybės maisto produktais. Tačiau daugelis dar nesusimąsto apie kokybiško vandens svarbą, o jis turi daugiau įtakos mūsų sveikatai ir ilgaamžiškumui nei maistas, ir tai patvirtina tyrimai.

123rf nuotr.
123rf nuotr.
Jau geriau gerti gazuotą mineralinį vandenį ar vandenį su skoniu, negu jo negerti iš viso ar gerti saldintus gazuotus gėrimus.
Jau geriau gerti gazuotą mineralinį vandenį ar vandenį su skoniu, negu jo negerti iš viso ar gerti saldintus gazuotus gėrimus.
Jau geriau gerti gazuotą mineralinį vandenį ar vandenį su skoniu, negu jo negerti iš viso ar gerti saldintus gazuotus gėrimus.
Jau geriau gerti gazuotą mineralinį vandenį ar vandenį su skoniu, negu jo negerti iš viso ar gerti saldintus gazuotus gėrimus.
Žmogus iki 35 metų laikomas jaunu suaugusiuoju, o jau maždaug nuo 40 metų organizmo atsargos ima mažėti, mažėja ir vandens kiekis.
Žmogus iki 35 metų laikomas jaunu suaugusiuoju, o jau maždaug nuo 40 metų organizmo atsargos ima mažėti, mažėja ir vandens kiekis.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 27, 2023, 10:00 AM, atnaujinta Jun 1, 2023, 11:52 AM

Didžiausios ir seniausios Lietuvoje mineralinį vandenį pilstančios bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ vadovė Aistė Pranckuvienė nuolat stebi naujausią mokslinę informaciją apie vandenį – dalyvauja tarptautinėse konferencijose, susitinka su vandens tyrėjais bei žinovais, ieško faktų ir duomenų. Tad pro jos akis neprasprūdo ir neseniai paskelbto didžiausio kada nors atlikto tyrimo apie vandens svarbą rezultatai.

30 metų trukę JAV Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto tyrimai parodė, kad suaugusieji, kurie gauna pakankamai skysčių, yra sveikesni, rečiau serga širdies, plaučių ar kitomis lėtinėmis ligomis ir gyvena ilgiau nei tie, kurie gauna nepakankamai skysčių, kitaip tariant, patiria ilgalaikę dehidrataciją.

„Pats žmogus nejaučia dehidratacijos, nes tai nėra paprastas troškulys, kaip dažnai manoma. Organizmą sudaro 60–70 proc. vandens ir tai nėra koks nors distiliuotas vanduo. Tai elektrolitų kupinas skystis, kuriame yra magnio, kalio, kalcio, florido, natrio, kitų mineralų. Dehidratacija reiškia, kad organizme ima trūkti mineralų“, – paaiškino A.Pranckuvienė.

Išsiaiškinti hidratacijos, kitaip tariant, skysčių pusiausvyros organizme, svarbą žmogaus sveikatai ir gyvenimo trukmei mokslininkus paakino anksčiau atlikti tyrimai su pelėmis, kurie parodė: tų, kurios gavo nepakankamai vandens, gyvenimo trukmė sutrumpėjo 6 mėnesiais. Proporcingai žmogaus amžiui tai būtų 15 metų. Todėl 1985 metais ir buvo pradėtas didžiulis tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 15 tūkstančių žmonių, o jo rezultatai paskelbti šiemet. Jį atlikęs JAV Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas autoritetingai galės brėžti gaires sveikatos priežiūros sistemai, medikams, kad jie rekomenduotų žmonėms, kaip išvengti vienų ar kitų ligų, pailginti gyvenimo trukmę.

„Į tokius tyrimus amerikiečiai investuoja, nes nori mažiau investuoti į sveikatos priežiūrą. Tai pirmieji, bet dar negalutiniai tyrimai, kuriais remdamiesi gydytojai galės rekomenduoti tokią paprastą, tačiau tikrai svarbią priemonę kaip vanduo“, – kalbėjo A.Pranckuvienė.

– Kokių tyrimų duomenų pateikė mokslininkai? Į ką jie atkreipė dėmesį? – paklausiau „Birštono mineralinių vandenų“ vadovės.

– Tyrimo pradžioje buvo ištirta dalyvių natrio koncentracija serume – mokslininkai sako, kad šis rodiklis yra vienas svarbiausių, parodančių hidratacijos lygmenį organizme. Tuo metu dalyviams buvo apie 40 metų ir daugiau.

Tyrimo pabaigoje, jiems sulaukus 70 ir daugiau metų, vėl buvo ištirta natrio koncentracija, taip pat surinkti duomenys apie 15 įvairių sveikatos rodiklių – tai kraujospūdis, cholesterolio, cukraus kiekis, kiti – visa, kas turi įtakos sveikatai ir gyvenimo trukmei, ir palygintas biologinis tiriamųjų amžius su realiuoju.

Paaiškėjo, kad net tuomet, kai organizme natrio kiekis yra normalus, jam artėjant prie viršutinės ribos didėja įvairių ligų rizika, kyla grėsmė sveikatai.

Sveikas natrio kiekis serume – 135–146 mmol/l. Bet netgi tuomet, kai jis siekia 142 mmol/l, biologinis žmogaus amžius sutrumpėja 10–15 metų, o pasiekus 144 mmol/l net 50 proc. tiriamųjų patiria ankstyvos mirties riziką.

Natrio rodikliui viršijus 142 mmol/l net 64 procentai tiriamųjų turėjo padidėjusią riziką sirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis – širdies, plaučių, kraujagyslių, padidėjo insulto ar kitų pavojingų būklių tikimybė.

Tyrėjai pabrėžia: šie tyrimai nerodo tiesioginio priežastinio ryšio tarp skysčių pusiausvyros organizme ir šių ligų, tačiau sąsajų, kaip matome, yra.

Tai pirmieji tokie tyrimai, rodantys skysčių pusiausvyros organizme svarbą. Apskritai iki šiol atlikta labai mažai tyrimų, susijusių su vandeniu, tačiau jų neabejotinai daugės, nes vis labiau suvokiama vandens įtaka žmogaus sveikatai.

– Kodėl apie skysčių pusiausvyrą turėtų susimąstyti būtent vidutinio amžiaus žmonės? Ar sulaukus tokio amžiaus keičiasi skysčių poreikis?

– Nuo gimimo vandens kiekis organizme palengva mažėja. Vanduo sudaro 80 procentų kūdikio kūno svorio, suaugusio žmogaus – 70 proc., o 80 metų žmogaus – tik 60 proc. Žmogus iki 35 metų laikomas jaunu suaugusiuoju, o jau maždaug nuo 40 metų organizmo atsargos ima mažėti, mažėja ir vandens kiekis.

Kitas dalykas – šiuolaikiniai žmonės daug laiko praleidžia aplinkoje, kurioje kontroliuojama temperatūra: arba šildomoje, arba kondicionuojamoje patalpoje. Aplinkos temperatūra nuolat svyruoja: tai 20 laipsnių šilumos namuose, tai 10 laipsnių šalčio lauke. Arba 30 laipsnių šilumos lauke ir 21 – biure.

Kad organizmas nuolat palaikytų jam reikiamą 36,6 laipsnio temperatūrą, jam reikia normalios skysčių pusiausvyros, nes būtent vanduo padeda tai padaryti. Jei organizmas negauna bent stiklinės vandens per valandą, pradeda dehidratuoti jau vien dėl to, kad leidžiame laiką patalpoje, kur įjungtas šildymas arba kondicionierius.

Ir nors žmogus nejuda, nesportuoja, organizmas vis vien netenka skysčių.

Ir dar vienas dalykas, kodėl taip svarbu prisiminti skysčius vidutinio amžiaus žmonėms: jie ima prarasti troškulio jausmą. Vaikai jį jaučia labai gerai, o kuo žmogus vyresnis, tuo labiau jis jo nejaučia. Todėl labai svarbu tampa atsigerti nelaukiant troškulio – tiesiog gerti sąmoningai ir išgerti rekomenduojamą skysčių dozę.

Be to, vidutiniame amžiuje jau pradedama sirgti kai kuriomis ligomis, kurios gali skatinti dehidrataciją, vartojami medikamentai, kurie veikia kaip diuretikai, – tokiu atveju gydytojas patars, kaip palaikyti skysčių pusiausvyrą organizme.

Todėl tokio amžiaus žmonėms tampa labai svarbi tinkama skysčių pusiausvyra organizme, arba hidratacija. Ir, kaip rodo amerikiečių tyrimo rezultatai, tai gali būti viena visiškai nebrangių priemonių, kuri padeda išvengti gyvenimą trumpinančių ligų.

Nėra tikslių tyrimų, kiek skysčių reikia išgerti kasdien, bet skaičiuojama, kad paros norma – 30 ml kiekvienam kūno kilogramui.

Tad jei nėra jokių sveikatos problemų ir nevartojami vaistai, moterims rekomenduojama išgerti 1,5–2 litrus vandens per dieną, vyrams – 2–3 litrus.

Jeigu karšta, sportuojant, dirbant fiziškai, būnant šildomoje ar kondicionuojamoje aplinkoje reikėtų padidinti skysčių kiekį.

Todėl vasara, kai pakyla oro temperatūra, o biure ar namuose laikas leidžiamas vėsinamoje aplinkoje, yra metas, kai itin svarbu pasirūpinti, kad organizmui netrūktų skysčių.

Dehidratacija daugeliui atrodo sportininkų problema, nors išties su tuo susiduriame mes visi.

– Kas geriausiai užtikrina skysčių pusiausvyrą organizme?

– Mokslininkai nurodo, kad 80–90 procentų kasdien gaunamų skysčių normos turi sudaryti paprastas vanduo, – jis geriausiai palaiko skysčių pusiausvyrą. Ne arbata, kava ar sriuba, o vanduo. Dalį skysčių galima tikėtis gauti su maistu – daržovėmis, vaisiais, bet visa kita turi sudaryti vanduo.

Gamta sukūrė tai, kas mums geriausia: natūralų negazuotą šarminį vandenį be nitratų ar nitritų.

Toks yra Druskininkuose išgaunamas „Akvilės“ vanduo. Mineralai jame yra susiformavę ir nusistovėję per 10–15 metų, šarminių mineralų jame šiek tiek daugiau negu rūgštinių, jo pH – 8. Tai labiausiai šarminis natūralus mineralinis vanduo Lietuvos rinkoje.

Šiandien žmonės valgo daug perdirbto maisto, geria kavos, patiria stresą – visa tai rūgština organizmą, o šarminis vanduo padeda visa tai subalansuoti.

Jeigu sunku gerti negazuotą, galima gerti gazuotą ar vandenį su skoniu – būtent tokiems vartotojams pasiūlėme „Akvilės“ vandenį, pagardintą natūraliomis vaisių ir uogų esencijomis. Gazuotas vanduo yra mažiau šarminis, tačiau jame vis tiek yra organizmui naudingų natūraliai ištirpusių mineralų ir nėra cukraus.

Vyrams ypač sunku gerti negazuotą vandenį, o juk jiems rekomenduojama kasdien išgerti net 2 ar 3 litrus! Net statistika rodo, kad jų gyvenimo trukmė trumpesnė, tad vanduo jiems itin svarbus.

– Kodėl atsigaivinti netinka sultys, gazuoti saldūs gėrimai? Ir kaip išgerti rekomenduojamą vandens kiekį? Du ar trys litrai per dieną nepratusiam to daryti atrodo labai daug.

– Iš tiesų dažnas neretai gaivinasi limonadu, kitais saldžiais gėrimais, nes juos gerti lengviau. Ir mano, kad taip aprūpina organizmą skysčiais, o iš tikrųjų jis dehidratuoja.

Limonadai ar kiti gėrimai dažniausiai gaminami iš distiliuoto vandens – tokie produktai nesuteikia mineralų, netgi paskatina organizmą naudoti savo mineralų atsargas. Dėl to tokius gėrimus galima vartoti tik kaip desertą. Jie netinka kaip hidratacijos priemonė.

Norint organizmą aprūpinti skysčiais, nėra nieko geriau nei tyras natūralus mineralinis vanduo „Akvilė“, o jeigu nesinori negazuoto vandens, yra gazuotas „Akvilės“ vanduo, pagardintas uogų ar vaisių skoniais.

Jau geriau gerti gazuotą mineralinį vandenį ar vandenį su skoniu, negu jo negerti iš viso ar gerti saldintus gazuotus gėrimus.

Dar vienas patarimas, jeigu sunku gerti negazuotą vandenį, – galima gerti pakaitomis – tai gazuotą, tai negazuotą. Tarkim, dienai paskirti vieną butelį gazuoto ir vieną – negazuoto. Žinoma, galima atsigerti sulčių ar kitokių gaiviųjų gėrimų, tik svarbu, kad 80 procentų gaunamų skysčių sudarytų tyras vanduo. Taip pat naudinga valgyti daug daržovių ir vaisių – gauti skysčių iš jų.

Visus vidutinio amžiaus žmones raginu prisiminti: sulaukus tokio amžiaus nebegalima pasikliauti troškulio jausmu. Mokslininkai taip pat sako: pamirškite troškulį. Troškulys, sausos lūpos, patamsėjusi šlapimo spalva jau yra stiprios dehidratacijos požymis.

Vienintelis dalykas, kuris padeda aprūpinti organizmą reikiamu skysčių kiekiu, – visuomet su savimi turėti buteliuką vandens, jį gurkšnoti nelaukiant troškulio ir stebėti, kiek išgeriate per dieną.

Galbūt iš pradžių tai atrodo sunku, bet per keletą savaičių atsiranda įprotis, organizmas pripranta, ir vandens norėsis atsigerti dažniau, nei buvote įpratę.

Tiktai sąmoningas vandens vartojimas padės užtikrinti reikiamą skysčių kiekį organizme.

Iš tiesų žmonės, rūpindamiesi sveikata, labai daug dėmesio skiria maistui, tačiau jis yra tik trečioje vietoje pagal svarbą po deguonies ir vandens. Todėl visus kviečiu pasirūpinti tuo, kad ant stalo būtų ne tik kokybiško maisto, bet ir kokybiško vandens, – kaip matome pagal JAV atliktus tyrimus, vanduo labai daug lemia, kiek mes gyvensime ir su kokiomis ligomis susidursime.

Tyrimo rezultatai – iškalbingi

  • JAV Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto tyrimas, kurio rezultatus paskelbė „eBioMedicine“, nustatė, kad hidratacija – pakankamas skysčių balansas – yra vienas svarbiausių veiksnių, veikiančių organizmą žmogui senstant.
  • Mokslininkų išvados leidžia susieti nepakankamą skysčių kiekį su padidėjusia pažengusio biologinio senėjimo ir ankstyvos mirties rizika. O tinkamas organizmo aprūpinimas skysčiais gali sulėtinti senėjimą ir pailginti gyvenimą be ligų.
  • Kaip parodė tyrimo rezultatai, suaugusieji, kurie palaiko pakankamą skysčių kiekį organizme, yra sveikesni, rečiau serga lėtinėmis ligomis ir gyvena ilgiau nei tie, kurie negauna pakankamai skysčių.
  • Tyrimas parodė, kad vidutinio amžiaus žmonės, turintys didesnį natrio kiekį serume, biologiškai sensta greičiau. Taip pat jie labiau linkę susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies nepakankamumas ir demencija, patiria didesnę ankstyvos mirties riziką.
  • Išsiaiškinti hidratacijos svarbą mokslininkus įkvėpė ankstesnis tyrimas su pelėmis, kuriuo nustatyta, kad vandens ribojimas sutrumpino jų gyvenimą net 6 mėnesiais, o tai atitinka maždaug 15 žmogaus gyvenimo metų.
  • Į tyrimą buvo įtraukti 15 752 dalyviai nuo 45 iki 66 metų, jų sveikatos rodikliai buvo stebimi 25 metus.
  • Siekdami teisingai palyginti, kaip hidratacija koreliuoja su sveikatos rodikliais, tyrėjai neįtraukė suaugusiųjų, kurių natrio kiekis serume buvo didelis jau tyrimo pradžioje arba kurių ligos gali turėti įtakos natrio kiekiui serume.
  • Kaip hidratacijos rodiklis buvo pasirinktas natrio kiekis serume – jis didėja, kai žmogus vartoja nepakankamai skysčių. Sveikas natrio kiekis – 135–145 mmol/l.
  • Tada buvo vertinama, kaip natrio kiekis serume koreliuoja su biologiniu organizmo amžiumi, kuris buvo įvertintas pagal 15 sveikatos žymenų: sistolinis kraujospūdis, cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje, kiti rodikliai.
  • Paaiškėjo, kad kai natrio kiekis didesnis nei 142 mmol/l, 10–15 proc. padidėja tikimybė, kad žmogus bus biologiškai vyresnis už savo chronologinį amžių. Nuo 144 mmol/l iki 146 mmol/l pirmalaikio senėjimo rizika padidėja 21 proc. O žmonių, kurių natrio koncentracija serume viršija 144 mmol/l, biologinis amžius buvo 50 proc. didesnis nei jų chronologinis amžius.
  • Be to, mokslininkai nustatė, kad dalyviams, kurių natrio koncentracija serume buvo aukšta (daugiau nei 142 mmol/l), 64 proc. padidėjo rizika susirgti tokiomis lėtinėmis ligomis kaip širdies nepakankamumas, insultas, prieširdžių virpėjimas, periferinių arterijų liga, taip pat lėtinėmis plaučių ligomis, diabetu ir demencija.
  • Mažiausias mirtingumas nustatytas grupėje žmonių, kurių serume natrio koncentracija buvo 137–142 mmol/l. Tie, kurių lygis buvo nuo 138 iki 140 mmol/l, turėjo mažiausią riziką susirgti lėtinėmis ligomis.
  • Rezultatai rodo, kad natrio kiekis serume, viršijantis tam tikrą ribą, gali būti greitesnio senėjimo rizikos veiksnys – tai padidina lėtinių ligų ir ankstyvos mirties riziką. Tinkama hidratacija gali sulėtinti senėjimą ir pailginti gyvenimą be ligų.

Tyrimas: Dmitrieva NI, Gagarin A, Liu D, et al. Middle-age high normal serum sodium as a risk factor for accelerated biological aging, chronic diseases, and premature mortality. eBioMedicine. 2023.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar imsitės formuoti Vyriausybę, pone G. Paluckai?