Gydytoja paaiškino, kad vasarą odą veikia du pagrindiniai veiksniai: karštis ir drėgmė. Pagausėjęs prakaitavimas skatina riebalinių liaukų veiklą, kemšasi poros, odą nusėja aknės bėrimai.
„Taip pat karštis ir drėgmė – tobulos sąlygos odoje daugintis grybeliams ir bakterijoms. Saulės spinduliai skleidžia ultravioletinę (UV) spinduliuotę, kuri pažeidžia odos ląsteles, odoje esančius kolageną ir elastiną, didina odos vėžio riziką“, – įspėjo L. Augustinaitė.
Maudynės dirgina odą
Dėl kenksmingo saulės poveikio ilgainiui oda praranda elastingumą, atsiranda raukšlių, pigmentinių dėmių, o nudegimai sukelia uždegimą.
„UV spinduliai tiesiogiai susiję su rožinės, vilkligės paūmėjimu, tačiau, gali apsunkinti ir kitų lėtinių odos ligų gydymą“, – pasakojo L. Augustinaitė.
Gydytoja įspėjo, kad baseinų chemikalai bei chloras, druskingas jūros vanduo sausina bei dirgina odą, gali skatinti egzemų paūmėjimą.
Tačiau kiekvienas žmogus skirtingas ir vienodo paaiškinimo lėtinių ligų paūmėjimui nėra. dėl tinkamos odos priežiūros vasarą geriausia būtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Vasara – paplūdimio sezonas. Mėgstantiems poilsiauti prie vandens gydytoja patarė nepamiršti apsaugos nuo saulės. Idealiai tinka vandeniui atsparios priemonės. Tiesa, ir jas reikėtų pakartotinai užtepti po kiekvienų maudynių.
„Dalis kremo nusiplauna, o drėgna oda tampa dar labiau imli saulės spinduliams“, – akcentavo L. Augustinaitė. Ji pridūrė, kad ne tik po maudynių jūroje svarbu nusiprausti švariu vandeniu.
„Ant odos likusi druska dirgina ir sausina odą. Įvairiuose natūraliuose vandens telkiniuose – ežeruose, upėse, sodybų tvenkiniuose vanduo ne visada būna švarus, todėl prieš maudynes visada reikėtų pasidomėti ten esančio vandens kokybe.
Dėl vandens, saulės poveikio dažnas odos išsausėjimas, todėl svarbu ne tik nepamiršti gausiai vartoti skysčių, bet ir po maudynių padrėkinti odą emolientais“, – patarė „Antėja“ šeimos gydytoja.
Kodėl oda nudega?
Jei SPF kremą pamiršote namie, arba priemonę naudojote netinkamai, oda gali nudegti saulėje. L. Augustinaitė pastebėjo, kad žmonės pirmiausia siekia greito įdegio, todėl atėję į paplūdimį priemonės nuo UV spindulių iš pradžių nenaudoja. Nespėja apsižiūrėti, oda jau nudegusi.
„Taip pat dažnai manoma, kad SPF kremai reikalingi tik esant giedram orui, tačiau galima nudegti net, kai UV spinduliai skverbiasi pro debesis“, – įspėja gydytoja.
Ji patarė apaugą nuo saulės naudoti 15–30 minučių prieš išėjimą į lauką, nes kremui reikia laiko susigerti į odą. Nepamirškite patepti visų nepridengtų kūno vietų, bei pakartotinai užtepti kas pora valandų.
„Bet kokia priemonė netinka. Svarbu pasirinkti tinkamą, kuri nekemša porų, jei esate linkę į aknę. Šviesios odos žmonėms, linkusiems greitai nudegti saulėje, turintiems lėtinių odos ligų, kurių paūmėjimą gali skatinti saulės spinduliai, reikia aukštesnio SPF“, – pabrėžė L. Augustinaitė.
O kas jei apsisaugoti nepavyko ir oda jau nudegė? Gydytoja patarė apsisaugoti nuo didesnės žalos ir pasitraukti į pavėsį, nudegusias vietas pridengti nuo saulės.
„Svarbu kuo skubiau atkurti skysčių balansą – gerti daug vandens. Nudegusią odą patarčiau drėkinti emolientais, rekomenduojama rinktis lengvos konsistencijos, odą raminančių medžiagų, pavyzdžiui, dekspantenolio ir alijošiaus, turinčias priemones“, – patarimais dalijosi „Antėja“ šeimos gydytoja.
Pasak jos, ieškant priemonių nudegimui palengvinti, reikėtų vengti tų, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų, dirginančių konservantų, alkoholio. Odos šveitikliai gijimo laikotarpiu tik dar labiau sudirgins odą.
„Skausmo ir odos uždegimo mažinimui, patartina vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU). Jei nudegimas sunkus, formuojasi pūslės, atsiranda mieguistumas, dezorientacija, karščiavimas, šaltkrėtis, jaučiant intensyvų skausmą reikėtų kreiptis medikų pagalbos“, – įspėjo L. Augustinaitė.
Nenumokite ranką į juostinę pūslelinę
L. Augustinaitė nuramino, kad smulkų odos sudirgimą, kuris praeina per kelias dienas, jei jo priežastis aiški, galima išspręsti namie. Skubėti pas medikus nebūtina.
„Tačiau jei odos pažeidimai išplitę, sukelia stiprų skausmą, niežulį ar bendrines reakcijas, pavyzdžiui, karščiavimą arba nežinoma sutrikimo priežastis, problema nepraeina naudojant namuose turimas priemones, tuomet svarbu kreiptis į šeimos gydytoją arba dermatologą, kuris padės išsiaiškinti priežastis bei parinks tinkamiausią gydymą“, – patarė pašnekovė.
Vaistininkai pastebi, kad pastaruoju metu ženkliai padaugėjo sergančių juostine pūsleline. L. Augustinaitė paaiškino, kad visiems persirgus vėjaraupiais juostinės pūslelinės (Herpes Zoster) virusas išlieka organizme.
„Susilpnėjus imuninei sistemai šis virusas suaktyvėja, plinta juntamaisiais nervais ir gali pasireikšti juostinės pūslelinės simptomais. Dažnai jau prieš atsirandant tipiškam bėrimui toje vietoje jaučiamas skausmas, niežulys“, – ligos pradžią apibūdino „Antėja“ šeimos gydytoja.
Ji pridūrė, jog skausmas gali būti įvairaus pobūdžio (deginantis, duriantis ar pulsuojantis), dažnai gana intensyvus. Kartu gali varginti bendras silpnumas, karščiavimas, pažeistos srities limfmazgių padidėjimas.
„Vėliau atsiranda rausvos dėmelės, susigrupavusios papulės, pūslelės, isidėstančios pagal pažeisto nervo eigą. Atsiradus bėrimams, jų dar gausėja 1–3 paras, vėliau pūslelės virsta šašais“, – teigė L. Augustinaitė.
Dažniausios bėrimo vietos – krūtinė, juosmuo, galva. Pajutus juostinės pūslelinės simptomus derėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Ligos eiga bus daug lengvesnė, nes ankstyvas gydymas antivirusiniais vaistais padeda apsisaugoti nuo komplikacijų.
Laiku nesureagavus dėl juostinės pūslelinės gali išsivystyti neuralgija. Jai būdingas intensyvus skausmas pažeistoje vietoje, kurį sustiprina prisilietimas, temperatūrų skirtumai, judėjimas.
Kitos galimos juostinės pūslelinės komplikacijos – akių arba klausos pažeidimai, veido paralyžius, antrinės bakterinės odos infekcijos, retai – meningoencefalitas.
