Liga tarsi cunamis užgriuvo paauglystėje

Brigita puikiai prisimena, kai būdama 15 metų paauglė iš mamos išgirdo, kad paskambino gydytoja ir pranešė apie cukrinio diabeto diagnozę. „Net nežinojau, kad anksčiau cukralige vadinta liga yra nepagydoma, kad reikės keisti gyvenseną, vartoti vaistus. Iki susitikimo su gydytojais maniau, kad man tiesiog sumažins cukraus kiekį kraujyje ir paleis. Deja, viskas buvo ne taip“, – dabar pasakoja jauna moteris.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose pacientei teko praleisti tris savaites. „Nors buvau gydoma ir mokiausi įvairiausių taisyklių, ligą pripažinti buvo sunku. Savo ruožtu gydytojai tikino, kad manęs neišleis namo, kol neįsitikins, jog galiu savarankiškai valdyti ligą, suprantu kiekvieno savo veiksmo reikšmę, galiu palaikyti režimą“, – prisimena pašnekovė.

Mokymai ligoninėje buvo intensyvūs, nes medikai norėjo būti tikri, kad paauglė pacientė gali savarankiškai susileisti vaistų, sugeba skaičiuoti angliavandenius ir t.t. „Tuo metu nebuvo tokių patogių išmaniųjų įrenginių ligai valdyti ar tiesiog kasdienio maisto porcijos angliavandeniams suskaičiuoti. Dabar prieinamos technologijos ir kompiuterizuoti įrenginiai, pavyzdžiui, insulino pompos yra stulbinama pažanga, kuria gali naudotis 1-ojo tipo diabetu sergantys pacientai“, – dalijasi patirtimi B.Januškaitė. Lietuvoje pacientams prieinamos insulino pompos įsigijimas yra visiškai kompensuojamas.

Insulino pompos – tarsi revoliucija. Gydytojai endokrinologai sutartinai pripažįsta, kad pažanga neaplenkia mūsų šalies. Tai, kad naujausios technologijos yra prieinamos ir 100 proc. kompensuojamos, medikus nuteikia pozityviai.

Dalis jų insulino pompas vadina 1-ojo tipo cukrinio diabeto gydymo revoliucija. Mat, pavyzdžiui, viena dažniausiai naudojamų insulino pompų „MiniMed 780G“ atlieka dvi esmines funkcijas sukurdama uždaros kilpos sistemą.

Pirma, kai glikemija atsiduria ant pavojingos ribos, įrenginys neleidžia gliukozės lygiui nukristi ir sukelti pražūtingų pasekmių. Antra svarbi šios pompos funkcija – kraujas aprūpinamas reikiamu kiekiu insulino, kai glikemija yra aukšta.

Nors naujausios insulino pompos kol kas neatstoja kasos organo, išmanaus, kompiuterizuoto įrenginio privalumais gebantys pasinaudoti pacientai gali pasiekti puikių diabeto kontrolės rezultatų ir pailsėti nuo kasdienių injekcijų.

Svarbu kurti saugią ir palankią aplinką. Brigita net nusipurto prisiminusi, kaip paauglystėje atrodė nuo dūrių pajuodę jos pirštai, luposi oda.

Ji sako, kad badytis tikrinant cukraus kiekį kraujyje teko daug. „Per parą prireikdavo mažiausiai 5–6 dūrių, o kartais ir papildomų korekcinių injekcijų“, – teigia pašnekovė.

Susileisti insulino injekcijų mokykloje ji eidavo į tualetą – nuolat jautė aplinkinių žvilgsnius ir girdėjo palyginimus su narkomanais. Paauglę tai labai slėgė.

Be to, kai susirgo 1-ojo tipo diabetu, Brigita per pusmetį priaugo 25 kilogramus svorio.

Iki tol buvusi liekna mergina nuolat matė nuostabą savo draugų ir pažįstamų akyse. Ji sako, kad psichologiškai buvo labai sunku.

Užtat dabar ji džiaugiasi, kad visuomenė šviečiama, jau mokykloje laužomi mitai apie cukraligę. Pavyzdžiui, per „Diabuso“ vizitus šalies ugdymo įstaigose speciali medikų ir psichologų komanda aiškino auklėtojams, mokytojams ir moksleiviams, su kokiais sunkumais susiduria pacientai ir kaip svarbu palaikyti saugią aplinką 1-ojo tipo diabetu sergantiems vaikams.

Diagnozė – išbandymas visiems šeimos nariams. Gydytoja endokrinologė Diana Šimonienė iš LSMUL Kauno klinikų sako, kad aplinkinių ir šeimos palaikymas sergantiesiems yra be galo reikšmingas. Šeimos nario bėda yra tarsi solidarumo pamoka sveikiesiems, kad jie gali palaikyti pokyčius ir keisti savo dienos režimą, kad diabeto diagnozę išgirdusiam artimajam būtų lengviau.

„Panašaus likimo žmones jungia socialiniai tinklai, o bendravimas padeda. Vien baimės įvardijimas, baimių pagrįstumo įvertinimas į gyvenimą leidžia pažvelgti kitaip, pamatyti daugiau šviesių spalvų, sumažina stresą“, – pažymi gydytoja ir pabrėžia, kad sunkesniais atvejais visada rekomenduojama psichologo konsultacija.

LSMUL Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje yra psichologės, kurios dirba tik su sergančiaisiais diabetu. Jos stažavosi, apsigynė mokslo darbus ir laipsnius, susijusius su diabeto tematika, todėl jų patirtis ir įžvalgos yra neįkainojamos tvyrant įtampai ir baime. Užsiregistruoti į konsultaciją galima su šeimos gydytojo ar gydytojo endokrinologo siuntimu skambinant bendruoju skambučių centro telefonu.

Ragina pamilti save. Gydytoja endokrinologė D.Šimonienė primena, kad 1-ojo tipo diabetas yra lėtinė autoimuninė kasos liga, kai dėl imuninių ląstelių aktyvumo sunaikinamos kasos ląstelės, gaminančios insuliną. Insulinas yra kasos hormonas, kurio paskirtis – su maistu gautą cukrų pernešti į ląstelę, kad ji gautų energiją ir ją panaudotų.

Tačiau gydytojos D.Šimonienės požiūris į ligą nustebina ne vieną pacientą: „Aš visada sakau, jog diabetas duotas tam, kad save pamiltum iš naujo ar pagaliau. Esu įsitikinusi, kad žmogui turi rūpėti, kaip jis ar ji šiandien jaučiasi, ką valgys, ką veiks. Pavyzdžiui, gal eisiu sportuoti? O gal pagavo tingulys ir po valgio eisiu prigulti ir t.t. Visada turime pasirinkimą. Bet kiekvienas pasirinkimas turi įtakos gliukozės kiekiui kraujyje (t.y. glikemijai). Kai esi sveikas, nereikia rūpintis aukščiau minėtais dalykais, nes mūsų organizmas toks protingas, kad moka sureguliuoti glikemiją taip, kad ji nuolatos, kad ir kada atliktum kraujo tyrimus, būtų normali.

O sergančiajam diabetu reikia pačiam imituoti kasos išskiriamo insulino hormono veiklą ir pačiam nuspręsti, kiek insulino reikėtų skirti kiekvienam maistui, priklausomai nuo to, ką sergantysis prieš ar po valgio veiks. Taigi jeigu savęs nemyli ir tau nerūpi minėtieji niuansai, glikemijos kiekis būna nebesureguliuojamas ir ilgalaikė tokia nepriežiūra turi pasekmių sveikatai.“

Gydytoja prieina prie išvados, kad susirgus diabetu ligos kontrolė pirmiausia turėtų prasidėti šūkiu „Aš myliu save ir man rūpi mano kūnas.“ Tai netiesiogiai atskleidžia žmogaus motyvaciją. Kuo motyvacija didesnė, tuo geriau sekasi valdyti ligą.

Tuomet, pasak D.Šimonienės, antras šūkis, kylantis iš pirmojo, turėtų skambėti taip: „Aš valdau diabetą, o ne diabetas valdo mane!“

Ligą išduoda paprasti simptomai

Sergančiojo 1-ojo tipo diabetu organizme dėl nežinomų priežasčių imuninė sistema naikina kasos beta ląsteles, gaminančias insuliną. Todėl sergantieji visą gyvenimą turi leistis insuliną. Šia lėtine autoimunine liga dažniausiai susergama vaikystėje arba jauname amžiuje. Todėl gydytojai ragina atkreipti dėmesį į dažnai ir staiga galinčius pasireikšti ligos simptomus:

Specialistų teigimu, jei 1-ojo tipo diabetas netinkamai valdomas arba paliekamas be priežiūros, tai gali padidinti širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligų, regos sutrikimų ir kitų sveikatos problemų riziką.