Nepaisant to, daugelis yra girdėję ne vieną mitą apie rūkymo naudą sveikatai arba tai, kad šio įpročio atsisakyti beveik neįmanoma. Kurie teiginiai tiesa, o kas tik giliai šaknis įleidęs melas? Pelus nuo grūdų atsijoti padeda Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) metodinio vadovavimo ir monitoringo specialistė Dovilė Mačiulytė.
Mitas Nr. 1 – rūkymas mažina stresą
„Nėra įrodymų, kad nikotinas padėtų susidoroti su stresu“, – sako D.Mačiulytė.
Ko gero, kiekvienas yra girdėjęs neva rūkymas padeda susitvarkyti su stresu. Tačiau, pasak specialistės, nikotinas slopina pagrindines centrinės nervų sistemos funkcijas, taip pat skatina dopamino kiekio padidėjimą galvos smegenyse, kas sukelia apgaulingą laimės pojūtį.
Tai stumia į priklausomybę – ilgainiui žmogus negali atsipalaiduoti be cigaretės ir patirti malonumą.
„Jeigu asmuo yra priklausomas nuo nikotino, praėjus šiek tiek laiko nuo paskutinės cigaretės surūkymo, jis pradeda jausti abstinencijos simptomus – atsiranda potraukis rūkyti.
Žmogus parūko ir abstinencijos simptomai išnyksta. Todėl jam atrodo, kad cigaretės padeda, bet tai labiau susiję su nikotinu poveikiu organizmui“, – paaiškina D.Mačiulytė.
Mitas Nr. 2 – man jau per vėlu mesti rūkyti
„Metus rūkyti, bet kokiame amžiuje įvyksta ženklus sveikatos pagerėjimas“, – teigia D.Mačiulytė.
Pasak jos, tikimybė susirgti plaučių vėžiu ir širdies ligomis sumažėja ir tada, kai tabako atsisako 60 metų žmogus, turintis kelių dešimtmečių rūkaliaus „stažą“.
Specialistė pabrėžia, kad metus rūkyti greitai pastebimi pokyčiai – žmogus gali giliau įkvėpti, organizmas geriau aprūpinamas deguonimi, dingsta nemalonus kvapas, atsiranda daugiau jėgų ir t.t.
„Mesti niekada nevėlu, visada bus teigiamos pasekmės“, – patikina D.Mačiulytė.
Mitas Nr. 3 – kelios cigaretės sveikatai nekenkia
Yra tokių žmonių, kurie nerūko kasdien, dūmą sutraukia tik kartais ir sako, kad žalos sveikatai nėra. Tačiau net ir viena cigaretė per dieną didina riziką susirgti plaučių vėžiu ar širdies liga. Be to, egzistuoja pavojus, kad rūkymas taps priklausomybe.
„Yra taip, kad kai kurie žmonės parūko, bet į kasdienį įprotį tai neišsivysto. Bet tai yra retesni atvejai. Dažniausiai priklausomybė išsivysto nuo vartojimo kiekio ir dažnio. Rizika išlieka visada“, – patikina D.Mačiulytė.
Mitas Nr. 4 – rūkymas padeda išlaikyti liekną figūrą
RPLC specialistė pabrėžia, kad nikotinas turi įtakos medžiagų apykaitai organizme.
„Statistika yra tokia, kad metus rūkyti, kol organizmas adaptuojasi prie nikotino nebuvimo, metabolizmas šiek tiek sulėtėja, kol susireguliuoja natūralus balansas
Taip, dalis žmonių, kurie metė rūkyti, per pirmą pusmetį gali priaugti 3–4 kilogramus. Bet tai yra individualu. Kitiems nutinka priešingai – jie numeta svorio, nes atsiranda daugiau energijos ir noro sportuoti“, – pastebi D.Mačiulytė.
Ji akcentuoja, kad rūkymo žala – didžiulė. Per trumpą laiką reikėtų priaugti 40–50 kilogramų, jog organizmui būtų pakenkta panašiai kaip rūkant.
Mitas Nr. 5 – kartą nesėkmingai bandžiau mesti rūkyti, vadinasi, niekada ir nepavyks
„Asmenų, kuriems iš pirmo karto pavyksta mesti rūkyti, yra pakankamai mažas skaičius“, – sako D.Mačiulytė.
Ji akcentuoja, kad iš nesėkmingo bandymo mesti rūkyti galima pasimokyti, geriau suprasti save ir tai, kas paskatino grįžti prie sveikatai ypač žalingo įpročio.
„Jeigu žmogus vartojo medikamentus ar pakaitinę nikotino terapiją, gal jis kažką ne taip padarė. Pavyzdžiui, pleistras jam nesuveikė. Tada gal geriau išbandyti kramtomą gumą“, – pastebi D.Mačiulytė ir priduria, kad žmonėms neretai pavyksta mesti rūkyti ir iš antro, trečio karto.
Mitas Nr. 6 – savarankiškai mesti rūkyti yra lengviau
„Specialisto pagalba nėra tinkamai įvertinama“, – mano D.Mačiulytė.
Ji paaiškina, kad specialistas padeda pasiruošti, sudėlioja planą, pataria, ką daryti situacijose, kai žmogui labiausiai norisi užsirūkyti. Be to, specialisto įžvalgos leidžia pasirinkti veiksmingiausius pakaitinės nikotino terapijos metodus.
„Gali būti, kad žmogus nueina į vaistinę ir nusiperka priemonę pagal savo įsivaizdavimą, daro klaidų, pavyzdžiui, per ilgai kramto gumą, nors ji tampa be galo karti“, – pastebi D.Mačiulytė.
„Su specalisto pagalba tikimybė sėkmingai mesti rūkyti išauga 3–4 kartus. Tokia yra statistika“, – patikina pašnekovė.
Kur rasti nemokamą pagalbą mesti rūkyti?
Ligų prevencija – daug pigesnė už gydymą, tad valstybė rūpinasi gyventojų sveikata, yra sukūrusi įvairių priemonių, kurios padeda atsikratyti priklausomybės nuo tabako gaminių.
Nemokamas metimo rūkyti konsultacijas teikia penki Respublikinio priklausomybės ligų centro filialai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Siūloma paslauga – 6 specialisto konsultacijų ciklas. Taip pat gali būti išrašytas receptas medikamentiniam gydymui.
Portale https://nerukysiu.lt/ pasiekiama visa informacija apie metimą rūkyti: naudingi patarimai, mokslinių tyrimų duomenys, interaktyvūs testai ir nuorodos į įstaigas, kur galima kreiptis pagalbos esant priklausomybei nuo nikotino.
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat planuoja, kad 2024 m. pradės veikti nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefono linija. Šio projektas tikslas – gyventojams patogiu laiku nemokamai telefonu juos konsultuoti. Pagalba būtų prieinama iš karto, nereikėtų laukti eilėje dėl gydytojo konsultacijos.
Pagal projekto sąlygas, konsultacijas telefonu vienu metu teiks mažiausiai du apmokyti kvalifikuoti specialistai.
Taip pat planuojama viešinimo kampanija, skirta tikslinių gyventojų grupių skatinimui naudotis pagalbos linijos paslaugomis ir motyvavimui mesti rūkyti. Atsikratyti žalingo įpročio norintys gyventojai pagalbos galės ieškoti ir pasitelkę metimo rūkyti pagalbai skirtą telefono programėlę.
Paspaudę čia rasite leidinį, kuriame pateikiamos rekomendacijos ir patarimai norintiems atsisakyti rūkymo.
Nepamirškite, kad jūsų šeimos gydytojas mielai padės mesti rūkyti, prireikus skirs vaistų.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
