„Rekomenduoju visiškai atsisakyti vytintų ir rūkytų mėsos gaminių“, – viešos paskaitos metu patarė J.Lapinskas. Jis pabrėžė, kad šis maistas kenkia sveikatai dėl pramoninio apdirbimo technologijų.
O kaip tuomet kaimiški rūkyti lašiniai?
„Jie yra visiškai kitokie. Nesiūlau daug jų valgyti, truputėlį. Geriau vartoti sūdytus, o ne rūkytus lašinius“, – sakė dietistas ir paaiškino, kad rūkymo metu išsiskiria daug kancerogeninių medžiagų, kurios sukelia vėžį.
Raudona mėsa
Dietistas priminė, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) raudoną mėsą priskiria 2A grupei.
„Surinkta daug istorinių faktų, tirtos įvairios kultūros, aprašyta, kaip žmonės gyveno, maitinosi. Yra nemažai kultūrų, kurių nariai valgo daug raudonos mėsos.
Tačiau ta mėsa yra laukinė. Mėsa, kurią perkame mes, yra fermose pašarais užaugintų galvijų. Ką mes turime?
Pašarai – kukurūzai, saulėgrąža, soja – greitai užaugantis maistas, kuris duoda daug kūno masės. Tačiau tie pašarai yra omega-6 rūgščių riebalų šaltinis“, – dėstė J.Lapinskas.
Jis pabrėžė, kad omega-6 rūgščių perteklius organizme skatina lėtinius uždegimus, kurie didina vėžinių susirgimų išsivystymo riziką.
Dietistas priminė, kad ne visi mėsos paruošimo būdai vienodai palankūs sveikatai.
„Troškinimas, virimas, garinimas – tausojantys maisto paruošimo būdai, kurių metu riebalai nesudega. Jeigu valgoma žvėriena – elniena, stirniena – arba vištiena, kur gyvūnas laisvai ganosi, nėra užauginta pašarais, tokia mėsa bus žymiai tinkamesnė“, – paaiškino J.Lapinskas.
Bet kokiu atveju, patartina, rinktis liesesnę mėsą.
Alkoholis
„Ypatingai aukšto tankio alkoholis yra labai kancerogeniškas, priklauso 1 kancerogenų grupei“, – sakė dietistas ir pridūrė pats visiškai nevartojantis alkoholio.
Jis pripažino girdėjęs apie tyrimus, kurie teigia neva taurė vyno gali sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Nenusprendžiau vartoti alkoholio ir niekam nerekomenduoju“, – patikino J.Lapinskas.
Dietistas pabrėžė, kad naudingomis savybėmis pasižymi nebent naminis vynas. Tą esą įrodo ir susidomėjimas „mėlynųjų zonų“ – pasaulio vietų, kur žmonės pasižymi ilgaamžiškumu – gyventojų įpročiais.
„Viename iš Graikijos regionų jie savo vyną vertina kaip sveikatinantį, nes jis yra be sulfatų, nepasterizuotas, natūralus, turi be galo daug mikroelementų ir antioksidantų.
Pusė stiklinės natūralaus vyno gali būti vienas iš būdų, kaip praturtinti savo racioną antioksidantais. Tačiau stipresni gėrimai yra kancerogenai“, – akcentavo J.Lapinskas.
Perdirbtas maistas
Perdirbtas maistas yra toks, kurio pradinė forma tam tikru būdu pakeičiama. Jei maisto produktas buvo džiovinamas, konservuojamas, kepamas, užšaldytas arba į jį pridedama cheminių medžiagų, galime laikyti jį perdirbtu.
Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai 26 proc. maistui skirtų lėšų išleidžia perdirbtam maistui.
„Mes praktiškai neatsiliekame nuo JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės“, – pastebėjo J.Lapinskas.
Jis paaiškino, kad su perdirbtu maistu žmogaus organizmas gauna cukraus ir riebalų degimo metu susidariusius kenksmingus junginius.
„Vadinasi, kai skrudiname, kepame maistą, jame susikaupia ypač kancerogeniški junginiai, kurie skatina vėžio išsivystymą ir ypač stipriai sendina organizmą“, – įspėjo J.Lapinskas.
Perdirbto maisto pavyzdžiai:
– pusryčių dribsniai;
– bulvių traškučiai;
– pyragai ir pyragaičiai;
– mėsos gaminiai;
– tortai ir sausainiai
– mikrobangų krosnelėje pašildomi pusgaminiai.
Kinietišku stiliumi sūdyta žuvis
Dietistas akcentavo, kad šiame apdorojimo procese naudojama daug cheminių junginių.
„Kalba eina apie vytinimą. Tai yra mažytės žuvytės, ir Lietuvos parduotuvėse galima jų rasti, bet tai nėra tinkamas produktas“, – pabrėžė J.Lapinskas.
Saldinti gėrimai
Cukrus ir saldumynai skatina nutukimą, kuris yra daugelio ligų rizikos veiksnys, priminė dietistas.
