Visgi, ką daryti, kai sugrįžus į darbo rutiną jaučiamas ne jėgų proveržis, o nuovargis, kamuoja mieguistumas ir bloga nuotaika? Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Aušra Ulvydaitė-Batkevičienė pastebi, kad to priežastys gali būti tiek psichologinės, tiek fizinės sveikatos problemos.
„Įvairūs tyrimai rodo, jog dauguma žmonių, pasibaigus atostogoms, jaučia stresą, įtampą ir nerimą.
Neretai juokaujama, jog po atostogų reikia dar vienų atostogų, o tokiai būsenai paaiškinti specialistai įvardina ne viena priežastį“, – atkreipia dėmesį A. Ulvydaitė-Batkevičienė.
Kaip išmokti atostogauti, kad pailsėtume?
Nenuostabu, kad aplinka atostogų metu ir kasdienybėje gana ryškiai skiriasi, todėl grįžus iš poilsinės kelionės ne vienas pradeda jausti liūdesį ar net depresiją, nes vėl reikės sugrįžti į kasdienę namų bei darbo rutiną. Su tuo ypač dažnai susiduria tie, kurie dirba nemėgstamą darbą, dažnai dėl jo jaučia įtampą ar nerimą.
„Tikrai nemažai žmonių net ir atostogaudami galvoja, kaip reikės sugrįžti į biurą, iš anksto neigiamai nusiteikia ir nebemoka atsipalaiduoti. Jei profesinė veikla nėra itin mėgstama, vertėtų pagalvoti apie darbo sąlygų gerinimą arba net darbo pobūdžio keitimą – psichinė sveikata yra itin svarbi ir turėtų būti prioritetas“, – dalinasi šeimos gydytoja.
Žinoma, trukdyti kokybiškai pailsėti ir sukelti liūdesį po atostogų gali per daug idealistiniai tikslai jų metu. Nusivylimas yra neišvengiamas, jei reali atostogų patirtis neatitiko to, ko buvo tikėtasi ir apie ką svajota. Šeimos gydytoja primena geriau neturėti itin griežto poilsio plano, nuleisti lūkesčių kartelę ir mėgautis kasdienėmis akimirkomis. Be to, ne mažiau svarbi yra atostogų trukmė – tam, kad užtektų laiko atitrūkti nuo darbo rutinos, reikėtų bent dviejų savaičių poilsio bei pakeisti veiklą ir vietą.
„Kai kurie žmonės nusprendžia atostogauti namuose. Tiesa, jiems nereikia kasdien anksti keltis ir eiti į darbą, tačiau ruošiant šeimynai pietus, skalbiant ar einant į parduotuvę, kitaip tariant, neišlipus iš buities – tikrai sunku pajausti atostogų nuotaiką. Tad norint, kad kūnas ir protas išties pailsėtų, verta nors trumpam ištrūkti iš namų aplinkos“, – akcentuoja A.Ulvydaitė-Batkevičienė ir pratęsia, kad visai nebūtina atostogoms planuoti prabangios kelionės į užsienio kurortus, kartais užtenka tiesiog kelioms dienoms nuvykti į sodybą, kaimą ar prie jūros.
Nuovargis gali signalizuoti ir apie kitus sveikatos sutrikimus
Svarbu suprasti, kad nuovargis, nuolatinis mieguistumas ar jėgų trūkumas, atsiradęs po atostogų, gali liudyti ir apie tam tikrus fizinius sveikatos sutrikimus.
„Pavyzdžiui, lėtinis nuovargis, silpnumas, suprastėjusi nuotaika ir jėgų stoka gali įspėti apie vitamino D trūkumą. Nors atrodo, kad vasarą saulės netrūksta, tačiau daugumai mūsų klimatinės juostos gyventojų šio vitamino negauna užtektinai, o jo perteklius nustatomas gerokai rečiau nei stoka“, – teigia šeimos gydytoja.
Žinoma, prieš savo nuožiūra nusprendžiant stiprinti organizmą, pravartu apsilankyti savo gydymo įstaigoje ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, o prireikus atlikti kraujo tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli reikalingo vitamino dozė.
Kita liga, apie kurią gali signalizuoti nuovargis ir silpnumas, yra mažakraujystė arba geležies stokos anemija. Jos priežastys gali būti pačios įvairiausios: dėl geležies ar vitamino B12 stokos sutrikusi eritrocitų gamyba, moterims – ypač gausios mėnesinės ir panašiai.
„Verta atkreipti dėmesį, kad anemija dažnesnė vegetarams, badaujantiems ar griežtų dietų besilaikantiems asmenims.
Visgi, nustačius anemiją kai kuriems pacientams pakanka pakoreguoti mitybą ar keletą mėnesių vartoti geležies preparatus, o jei pastebima, jog geležies atsargos neatsistatė, gali būti skiriamos ir intraveniniai geležies preparatai“, – paaiškina A. Ulvydaitė-Batkevičienė.
Be to, neretai po vasaros atostogų apėmęs silpnumas, nuolatinis noras miego ar jaučiama energijos stoka gali būti susilpnėjusios skydliaukės funkcijos požymiai. Įtarus šį sutrikimą šeimos gydytojas pacientą nukreips atlikti laboratorinius hormonų tyrimus, ultragarsinį skydliaukės ištyrimą, o jei bus reikalinga – gydytojo endokrinologo konsultacijai.
Kai minėti simptomai tęsiasi kelias dienas ir blogina gyvenimo kokybę, reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju, o jei kartu pasireiškia tokie simptomai kaip ne vieną parą trunkantis viduriavimas, vėmimas, karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus galvos svaigimas – reikėtų vykti į Skubiosios pagalbos skyrių arba kviesti greitąją medicinos pagalbą.
