Paslėpto alkio problema onkologinių pacientų mityboje

Kaip pagerinti onkologinių pacientų mitybą aptariame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvensenos medicinos studijų programos vadovu, gyvensenos medicinos kompetencijų ir klinikinių algoritmų pradininku Lietuvoje, biomedicinos mokslo daktaru Tomu Vaičiūnu.

– Pradėkime nuo paslėpto alkio problemos. Kas tai, kodėl apie ją kalbama? Kokių galbūt duomenų, tyrimų rezultatų apie tai turite?

– Paslėptas alkis – tai situacija, kai paciento organizmas stokoja būtinųjų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų. Organizmo sistema negali optimaliai funkcionuoti, formuojasi ląstelių ir jų junginių „badas“. Tai opi problema, ypač aktyviojo gydymo laikotarpiu, kai dalis onkologinių pacientų susiduria su apetito stoka ar net sisteminiais virškinamojo trakto sutrikimais. Todėl suvartojama per mažai fiziologiniams procesams užtikrinti reikalingų būtinųjų junginių. Gali formuotis kaheksija (organizmo išsekimas, skersaruožių raumenų svorio mažėjimas), kartais anoreksijos (valgymo sutrikimas, kuriam būdingas itin mažas svoris ir baimė priaugti svorio) apraiškos, prastėti gydymo rezultatai. Paslėpto alkio atveju stipriai blogėja gyvenimo kokybė, gali sutrikti kitų vidaus organų ir jų sistemų darbas. Atskiri tyrimai atskleidžia, kad su paslėptu alkiu gali susidurti virš trečdalio onkologinių pacientų.

– Kaip tuomet atsirinkti naudingesnius produktus? Ar reikia valgyti didesnius kiekius, kad užtikrintume norimą mikroelementų dozę?

– Pirmiausia reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į tuos maisto produktus, kurie turtingi geraisiais angliavandeniais, poli– ir mono– nesočiūjų riebalų rūgščių, turi mikro– ir makro– elementų, vitaminų. Tokie maisto produktai gamtoje sutinkami pilnagrūdėse grūdinėse kultūrose, vaisiuose, daržovėse, sėklose, riešutuose. Kitaip sakant, tai beveik visi augalinės kilmės produktai (neperdirbti). Atskirais atvejais, kai paciento virškinimas sutrikęs ir labai jautrus – galima pasitelkti natūralios sudėties (pavyzdžiui, liofelizuoto pagrindo) sausuosius mišinius ar pan. Tokiais atvejais patartina valgyti mažomis porcijomis, net ir tuomet kai valgyti nesinori. Stengtis vartoti kuo daugiau skystos formos produktų.

– Kas didina paslėpto alko problemos rizika onkologiniams ligoniams?

– Didžiąja dalimi tai susiję ne tiek su kažkokia išreikšta rizika, kiek su gydymo eigos tolerancija. Jeigu pacientas iš esmės toleruoja paskirto gydymo metodus, patiria tik nedidelį diskomfortą, gali vartoti maistingus maisto produktus – paslėpto alkio rizika mažėja.

– Kokie yra onkologinių pacientų mitybos poreikiai?

– Aktyvaus gydymo metu, dėl sumažėjusios apetito, galimo pykinimo ar virškinamojo trakto disfunkcijos, kartais net diarėjos – svarbu užtikrinti pakankamos ir visavertės mitybos įpročius, mažinti kūno svorio mažėjimo riziką (ypatingai raumenų masės sąskaita). Būtina mitybos racioną praturtinti gausiai baltymų turinčiais maisto produktais. Reikėtų vengti perdirbtų maisto produktų, stipriai apriboti blogųjų sočiųjų riebalų suvartojimą (gyvulinės kilmės produktai ir perdirbti augalinės kilmės produktai), juos keičiant (pagal poreikį) poli– ir mono– nesočiosiomis riebalų rūgštimis – augalines kilmės produktais: kaip alyvuogės, avokadas, nedideliais kiekiais šalto spaudimo alyvuogių ar sėklų aliejai, jūros gėrybės.

Apriboti paprastojo cukraus suvartojimą (baltų miltų produktai, parastasis cukrus, iškaitintų ar kitaip stipriai perdirbtų, pavyzdžiui, vaisių ir uogų). Didesnį dėmesį, pagal galimybes ir toleranciją, skirti pilnos struktūros grūdinėms kultūroms, tirpiajai ląstelienai – uogoms, vaisiams. Jeigu nepasireiškia diarėja, nepamiršti ir šakniavaisių, lapinių kultūrų. Onkologiniams pacientams svarbu užtikrinti ne tik maistingo/sotaus maisto formavimą, bet ir oksidacinį stresą mažinančių produktų suvartojimą, kuriuose gausu polifenolių, beta-gliukanų, fitosterolių, tirpiosios ir netirpiosios ląstelienos suvartojimą. Atsižvelgti į produktų glikeminį krūvį.

– Kaip juos užtikrinti, jeigu vargina pykinimas, vėmimas, sutrinka virškinimo sistema?

– Tokiu atveju tai tampa tikru iššūkiu pacientams. Tai yra labai individualu, bet paprastai pacientams padeda minėtų maisto produktų vartojimas mažomis porcijomis, skiriant didesnį dėmesį daugiau skysčio turintiems produktams, kartais galima gaminti glotnučius. Tik šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į kiekius ir produktų koncentraciją glotnutyje. Didelės koncentracijos, net ir gerųjų cukrų, gali lemti staigų cukraus kiekio kraujotakoje padidėjimą. Nereikėtų piktnaudžiauti. Svarbu atkreipti dėmesį į pakankamą baltymų suvartojimą – geriausia užtikrinti maksimalią jų įvairovę. Esant poreikiui – svarstyti natūralios sudėties mišinių įvedimą į kasdienį racioną (bent aktyviuoju disfunkcijos laikotarpiu).

– Kaip pastebėti, kad onkologiniams pacientui trūksta kokių nors svarbių medžiagų? Ar patartumėte daryti tyrimus, ar kt.?

– Tiksliausias būdas objektyviai įvertinti galimai trūkstamų medžiagų poreikį – kraujo tyrimai. Tačiau reikėtų pasikliauti gydančio gydytojo rekomendacijomis. Gydytojas, turėdamas didelę klinikinę patirtį, paprastai žino dažniausiai pasitaikančius simptomus ar požymius, iš kurių sprendžiama, kad stokojama būtinųjų medžiagų.

– Galbūt išeitis būti papildomai vartoti maisto papildų? Tuomet kokie būti naudingi onkologiniams pacientams?

– Esant objektyviam poreikiui, galima, o kartais net būtina – įvesti tam tikrų vitaminų ar mikro– makro– elementų vartojimą maisto papildų forma. Onkologiniams pacientams reikėtų svarstyti papildomai savo mitybos racioną papildyti oksidacinį stresą ir sisteminį uždegimą mažinančiais elementais – betagliukanais, polifenoliais, fitosteroliais, resveratroliu, Omega3 riebalų rūgštimis. Pasitarus su gydytoju – stiprinti bendrąjį imuninį atsaką.

– Kokios polifenolių naudingos savybės?

– Polifenoliai (pavyzdžiui, kurkuminas, (trans-)resveratrolis) – vieni geriausiai ištyrinėtų oksidacinį ląstelių stresą ir sisteminį uždegimą mažinantys junginiai. Neretai pacientai sukoncentruoja labai didelį dėmesį į probleminę sritį (pakitusių ląstelių židinį), tačiau mažai galvojama apie sveikų ląstelių ir jų junginių optimalių funkcijų išsaugojimo. Taikant aktyvų gydymą (chemoterapiją ar radioterapiją) net ir taikant labai pažengusias technologijas, neišvengiamai pažeidžiami ir sveikieji audiniai, ląstelių kultūros. Todėl būtina užtikrinti jų gerbūvio formavimą ir optimalios funkcijos palaikymą. Polifenoliai – viena optimaliausių priemonių tai pasiekti.

– Kas gali bloginti naudingų junginių pasisavinimą?

– Nepakankama žinoti, kokių veikliųjų medžiagų reikia, svarbu įvertinti ir kaip jos pasisavinamos, o tai lemia daugybė priežasčių. Pavyzdžiui, gamybos būdas, forma ir technologijos.

Maistinių medžiagų pasisavinimui įtakos gali turėti:

– Kaip išspręsti pasisavinimo problemą?

– Polifenolių pasisavinimas, priklausomai nuo formos, gali skirtis nuo 1 iki 98 proc. Todėl labai svarbu, kokios formos yra pagamintas papildas. Spręsdami pasisavinimo problemą, Lietuvos mokslininkai sukūrė skystus polifenolius, kurios pavyko pagaminti išradus efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol®. Skystos formos mikrokapsulės pasižymi keliais privalumais. Pirmas, gerėja bioprieinamumas. Antras, produktas pasisavinamas žarnyne, o ne skrandyje, tampa atsparesnis skrandžio aplinkai, kitiems galimiems medžiagų pasisavinimą mažinantiems poveikiams. Nedirgina skrandžio, galime tikėtis ilgiau išliekančio polifenolių poveikio.

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad polifenolių pasisavinimas pagerėja vartojant skystą dviejų polifenolių – kurkumino ir resveratrolio – derinį negu vien ciberžolės prieskonių miltelius arba viena skystą polifenolį kurkuminą. Mikrokapsuliuotas skystyje kurkuminas gali būti pasisavinamas iki 6 kartų geriau nei paprasti kurkumino milteliai, o resveratrolio mikrokapsuliavimas skystyje pagerina kurkumino stabilumą ir lėta atsipalaidavimą. Resveratrolis padidina kurkumimo biologinį prieinamumą ir stabilumą. Ši Smart technologija ypač tinka onkologiniams ligoniams, kuriems gydymo metu sutrinka virškinimas, skrandis tampa jautresnis, sutrinka vidaus organų darbas.