„Šiandien žinoma, kad alkoholis sukelia alkoholinę polineuropatiją, alkoholinę kardiomiopatiją, alkoholinį gastritą, depresiją ir kitus psichikos sutrikimus, hipertenziją, hemoraginį infarktą, kepenų cirozę ir fibrozę, bei ūmų ir chroninį pankreatitą. Be to, alkoholio vartojimas tampa daugelio traumų ir susižalojimų priežastimi, bei turi įvairių neigiamų pasekmių vaisiui, jei vartojamas nėštumo metu“, – Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja Giedrė Smailytė.
Vartojantys alkoholį dažniau serga vėžiu
Ji pridūrė, kad sukaupta pakankamai duomenų ir apie tai, jog alkoholis žmogui gali sukelti vėžį.
Pasak onkologinių ligų paplitimą ir išsivystymo priežastis tiriančios biomedicinos mokslų daktarės, mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad tarp alkoholio vartojimo ir burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, kepenų, storosios žarnos ir moterų krūties vėžio egzistuoja priežastinis ryšys.
„Siekiant įvertinti alkoholio poveikį sveikatai, būtina turėti galimybę standartizuoti ir palyginti įvairiuose gėrimuose esančio gryno etanolio (etilo alkoholio arba spirito) kiekį. Tam buvo sukurta standartinio alkoholio vieneto sąvoka. Alkoholio vienetas yra 10 g gryno alkoholio. Maždaug tiek jo yra 1 taurėje vyno, 1 taurelėje stipraus alkoholinio gėrimo arba 1 mažame bokale lengvo alaus“, – paaiškino G.Smailytė.
Vėžio epidemiologė teigė, kad sukaupta neabejotinų įrodymų, jog alkoholio vartojimas yra burnos ertmės ir ryklės vėžio rizikos veiksnys.
„Išgeriančių 50 g gryno etanolio per dieną asmenų rizika susirgti šių lokalizacijų vėžiu yra tris kartus didesnė nei negeriančių. Šis ryšys nustatytas nepriklausomai nuo to, koks alkoholinis gėrimas vartojamas.
Pažymėtina, kad alkoholis ir rūkymas sustiprina vienas kito poveikį, todėl rizika burnos ertmės ir ryklės piktybiniams navikams atsirasti didžiausia yra tarp ir rūkančių ir alkoholį vartojančių asmenų“, – pabrėžė G.Smailytė.
Pasak specialistės, panašią įtaką alkoholis turi ir gerklų bei stemplės vėžių išsivystymui, o alkoholio poveikis onkologinių ligų atsiradimui nepriklauso nuo jo rūšies. Tai reiškia, kad vėžį vienodai sukelti gali ir alus, ir vynas, ir stipresni gėrimai.
Daugiau nei 100 epidemiologinių tyrimų duomenys rodo sąsają tarp alkoholio vartojimo ir moterų krūties vėžio.
„Nustatyta, kad krūties vėžio rizika didėja su kiekviena alkoholio doze, suvartota kasdien. 50 g gryno etanolio per dieną krūties vėžio riziką padidina 1,5 karto, o 18 g per dieną 1,13 karto. Manoma, kad moterų krūties vėžio rizika didėja nes etanolis įsiterpia į lytinių hormonų balansą mažindamas androgenų kiekį ir taip sukeldamas organizme hiperestrogenizaciją“, – paaiškino G.Smailytė.
Ji pridūrė, kad pastaraisiais metais sukaupta pakankamai įrodymų, jog alkoholio vartojimas didina ir storosios žarnos vėžio riziką.
Naikina kepenų ląsteles
Daugelis yra girdėję, kad alkoholis – našta žmogaus kepenims. Kaip paaiškina prof. habil. dr. Julius Kalibatas, būtent šiame vidaus organe alkoholis yra skaidomas. Šio proceso metu susidaro ir organizmui kenksmingos medžiagos, skatinančios riebalų sintezę kepenyse.
„Todėl pirmiausia kepenyse pradeda kauptis riebalų pūslelės, kurios hepatocituose – kepenų ląstelėse – palaipsniui didėja“, – alkoholinio kepenų suriebėjimo ligos mechanizmą paaiškino gydytojas.
J.Kalibatas, kad kepenų ląstelės neturi skausmo receptorių, todėl žmogus ilgą laiką nejaučia alkoholio padarytos žalos.
„Tokie pacientai nesikreipia į šeimos gydytoją, nes galvoja, kad yra sveiki“, – pastebėjo profesorius.
Pasak jo, alkoholis – universalus nuodas, o tarpiniai jo produktai, jei nėra pilnai suskaidomi, yra labai kenksmingi. Ypač žalinga medžiaga – acetaldehidas.
„Jis gali pakenkti širdžiai, paveikia nervų sistemą, inkstus. Sunku surasti organą, kurio nepažeistų acetaldehidas“, – pabrėžė J.Kalibatas.
Jis paaiškino, kad alkoholis ne tik sutrikdo medžiagų apykaitą, bet ir išderina imunologinius procesus. Pavyzdžiui, pažeistas kepenų ląsteles imuninė sistema gali palaikyti „svetimomis“ ir pradėti kovoti prieš jas.
Taip vystosi alkoholinis hepatitas. Jei alkoholio visiškai atsisakoma, liga pereina į remisijos fazę.
„Pagrindinė sąlyga – atsisakyti visų alkoholinių gėrimų, taip pat pakeisti gyvenimo būdą, protingai maitintis“, – akcentavo J.Kalibatas.
Alkoholis – narkotinė medžiaga, jo vartojimas gali sukelti fizinę ir psichologinę priklausomybę. Patarimų, kaip atpažinti priklausomybę nuo alkoholio ir kur galima kreiptis pagalbos rasite puslapyje „Pagalba sau“ arba paspaudę čia.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
