Dr. T. Vaičiūnas atkreipia dėmesį, kad mūsų imunitetas neturi laikotarpio, kada jis reikalauja didesnės ar mažesnės „priežiūros“, jis veikia nuolat ir turi dvejopą atsaką. Imunitetas iš esmės skirstomas į specifinį ir nespecifinį.
Specifinį imunitetą galėjome pažinti, pavyzdžiui, covid-19 pandemijos laikotarpiu, kai prieš tam tikrą ligos sukėlėją vakcinacijos būdu buvo formuojami antikūnai, kad jam patekus į organizmą būtų aktyvuota tinkama gynyba.
Antroji, kas dieną mus lydintis yra nespecifinis imunitetas, kuris saugo mus kiekvieną akimirką, nes aplinkoje esantys patogenai visuomet stengiasi papulti į mūsų sistemą, o jos dėka ji geba apsiginti arba užtikrinti, kad kuo mažesnė patogeno dalis patektų į organizmą. Šio nespecifinio imuniteto priežiūra ir palaikymas, pasak mokslininko, turi būti visų metų objektas.
„Žinoma, imuniteto klausimas paaštrėja atšalus orams, kai susiklosto palankios sąlygos ligų sukėlėjams visti ir plisti. Šiuo laikotarpiu reikia didesnio imuninio atsako, tačiau jei visus metus alinome organizmą, o dėmesio jam skyrėme tik prieš šaltąjį sezoną, geriausio rezultato tikėtis neverta“, – pažymi pašnekovas.
Stipraus imuniteto draugai – tausojantys įpročiai
Anot dr. T. Vaičiūno, imunitetą stiprina teigiami kasdieniai įpročiai, už kuriuos kiekvienas esame atsakingi patys. Vienas iš svarbiausių yra mityba. Turime užtikrinti, kad kiekvienos dienos pasirinkime būtų gausu antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių junginių – betagliukanų, plifenolių, fitosterolių – kurie yra geriausi nespecifinio imuniteto draugai, taip pat būtina užtikrinti būtinųjų mikro ir makro elementų – cinko, kalcio, magnio ir vitaminų D, C, A ir E ir kt. gavimą.
Labai svarbus komponentas yra miego higiena. Turime užtikrinti, kad kūnas turėtų kada pailsėti, atgauti jėgas, sistemos regeneruotis, atstatyti energinius išteklius ir pasitikti naują iššūkių dieną. „Trečias svarbus komponentas yra judėjimas, kurį dažnas pamirštame.
Tai nebūtinai turi būti sportas, nes jis savo forma yra labiau susijęs su konkretaus rezultato siekimu. Kabama apie fizinį aktyvumą. Reikia kasdien bent 30 min. pajudėti, geriausiai vidutiniu intensyvumu, aerobinio pobūdžio forma. Geriausia tai kas dieną daryti gryname ore, dar geriau – pozityvioje draugijoje. Tai būtina sąlyga grūdinti bendrojo arba nespecifinio imuniteto atsaką“, – pabrėžia mokslininkas.
Pasak jo, nevalia pamiršti ir psichoemocinės higienos. Kasdieniai emociniai ir socialiniai trigeriai veikia mus net epigenetiniame lygmenyje ir negali neturėti neigiamo poveikio nespecifinio imuniteto atsakui.
Atkreipkime dėmesį į odos, nagų ir plaukų būklę
Dar kol ligos neužpuolė, galime pastebėti silpstančio imuniteto tam tikrus simptomus ir užbėgti negalavimams už akių. Dr. T. Vaičiūnas ragina atkreipti dėmesį į mažiau žinomus galimai nusilpusio imuniteto ženklus. Štai, odos problemos, lūžinėjantys nagai, slenkantys ar skilinėjantys plaukai (ko nebūta ir nesusidurta anksčiau), pasikartojanti lūpų pūslelinė gali signalizuoti, kad mums trūksta tam tikrų mikro ir makro elementų, kurie gali turėti įtakos ir nespecifinio imuniteto atsakui. Virškinamojo trakto sutrikimai perspėja apie žarnyno mikrofloros disbalansą, o būtent storajame žarnyne vykstantys procesai yra didžiąja dalimi susiję su imuniniu atsaku.
„Jei neturime sveikos bakteriologinės aplinkos – mikrofloros storajame žarnyne, negalime tikėtis optimalaus imuniteto atsako“, – pabrėžia pašnekovas.
Kaip sustiprinti imunitetą?
Nors universalaus recepto nėra, tačiau atsižvelgdami į imuniteto atsaką lemiančius veiksnius, galime imtis tam tikrų priemonių. Gyvensenos komponentai, kurie turėtų būti lyg kasdieniai įpročiai, nereikalaujantys didesnių pastangų, sudaro daugiau nei pusę mūsų nespecifinio imuniteto dedamųjų: judėjimas, pilnaverčiai maistingi mitybos įpročiai, miegas ir emocinė sveikatos puoselėjimas.
Todėl, pasak dr. T. Vaičiūno, reikia užtikrinti, kad su maistu gautume pakankamai mikro ir makro elementų bei antioksidacinių junginių, kurie padeda bendrajam imunitetui kovoti su aplinkoje esančiais patogenais. Taip pat kas dieną reikia pajudėti nenutrūkstamai bent 30 minučių ar nueiti bent 10 tūkstančių žingsnių; užtikrinti poilsio rėžimą ir kas dieną turėti savo „Ikigai“ – tikslo siekimą, kuris padeda formuoti pozityvius dalykus negatyvių aplinkoje.
„Mitybos kontekste, į kasdienį racioną įtraukime pilno grūdo grūdinius produktus, daržoves, šakniavaisius, vaisius, uogas, sėklas, riešutus, kad užtikrintume optimalias organizmo funkcijas ir sudarytumėme sąlygas nespecifiniam imunitetui veikti pilnu įmanomu atsaku“, – sako dėstytojas.
Mityba turi įtakos stresui
Dr. T. Vaičiūnas sako, kad stresas ir mityba veikia, kaip susisiekiantys indai ir paprastai tai yra yra nulemta per tris komponentus.
Fiziologinis – biologiškai reikalingų mikroelementų ir vitaminų stoka gali lemti didesnį jautrumą išoriniams stresoriams ir, kaip rodo tyrimai, net sąlygoti depresijos apraiškas. Čia itin reikšmingi yra vitaminas D, vitaminas C bei grupės B vitaminai (B3, B6, B9, B12), kurių kompleksas tausoja centrinę ir periferinę nervų sistemą, dalyvauja hormonų veiklos reguliacijoje.
„Antra, nepakankami mitybos įpročiai gali lemti, kad nuolat stokojame energijos, o tai savo ruožtu sukelia žmogui būdingą irzlumą, nepakantumą išoriniams dirgikliams, nepasitenkinimą, – kalba specialistas. – Trečias netiesioginis komponentas – pasitenkinimas maistu ir jo skoniu.
Jei nemokame sukomponuoti subalansuoto maisto, lėkštėje trūksta spalvų ir skonių, natūralu, kad mūsų bendras emocinis fonas gali būti šiek tiek prastesnis. Kai lėkštėje turime daug skirtingų spalvų, skirtingų skonių ir poskonių, po tokio valgio bent kurį laiką jaučiamės labiau pakylėti, besišypsantys, išsiskiria daugiau oksitocino.“
Netikėkite stebuklingais imuniteto stiprinimo receptais
Kasdien išgirstame įvairiausių mitų apie greitą imuniteto stiprinimą, tačiau dr. T. Vaičiūnas ragina jais aklai nepasitikėti. Pasak jo, yra labai paprastas kriterijus, pagal kurį galime atsirinkti, ar informacija yra patikima. „Reiktų atsakingai kreipti dėmesį į įvairius receptus, kuriais siekiama stiprinti imuniteto atsaką pavieniais produktais (skirtingi milteliai, tam tikromis medžiagomis praturtintas vanduo ar kt.).
Atskirų produktų pavienis pasirinkimas yra mažai kada susijęs su kompleksiniu imuniteto stiprinimu bei jo „priežiūra“. Jei susitelksime tik į vieno produkto, pavyzdžiui, citrusinių vaisių vartojimą dėl juose gausaus vitamino C, tėra mažai vilties, kad turėsime optimalų imuninį atsaką ar geresnes psichoemocines išeitis.
Svarbus yra ne vienetinis, bet visuminis pasirinkimas, kuris kasdien užtikrina visų reikalingų medžiagų suvartojimą. Tik taip galime užtikrinti geriausių imuniteto atsaką ir biologiškai nulemtą psichoemocinį foną“, – pažymi mokslininkas.
