„Ilgaamžiškumas yra mūsų pasirinkimas“, – LITEXPO rūmuose vykusios „Sveikatos parodos“ metu kalbėjo E.Majauskienė.
Kardiologė papasakojo, kaip ženkliai sumažinti tikimybę susirgti sunkia kraujotakos liga ir paaiškino, kodėl kraujo tyrimų rezultatus gavę žmonės dažnai klysta apsidžiaugę dėl savo cholesterolio rodiklių.
Kodėl kemšasi kraujagyslės?
Aterosklerozė, pasak gydytojas, atsakinga už daugelį mirčių. „Tai yra arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas“, – paaiškino E.Majauskienė.
Ji paaiškino, kad vystantys aterosklerozei pažeidžiamas vidinis kraujagyslių sluoksnis – endotelis.
„Kitas komponentas yra cholesterolis – padidėję kraujo riebalai, kurie linkę kauptis pažeidimo vietoje ir suformuoja aterosklerozines plokšteles“, – sakė E.Majauskienė ir pridūrė, kad ligai vystantis taip pat vyksta uždegiminiai procesai.
Aterosklerozinės plokštelės mažina kraujagyslių spindį ir mažina kraujo patekimą į gyvybinius organys, pavyzdžiui, širdį ir smegenis.
Kiti pavojai – kraujagyslė gali plyšti arba visiškai užsikimšti. Tada įvyksta miokardo infarktas arba insultas.
Kaip įvertinti cholesterolio kiekį?
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai skirstomi į nemodifikuojamus ir modifikuojamus. Pastariesiems įtakos turi sąmoningi žmogaus sprendimai.
Kiekvienas žmogus gali ženkliai sumažinti tikimybę susirgti sunkia kraujotakos liga. Kardiologė paaiškino, kaip tai padaryti.
Pirmiausia ji išskyrė dislipidemiją – padidėjusį kraujo riebalų kiekį.
„Turime suprasti, kad kraujo riebalai – cholesterolis – yra reikalingas hormonams, įvairioms ląstelių struktūroms. Tačiau jo neturi būti per daug.
Kraujo riebalai klasifikuojami į keletą grupių. Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis, vadinamas „geruoju“. Jis suriša „blogąjį“ cholesterolį ir iš kraujagyslių neša jį į kepenis, kur jis yra pašalinamas.
„Blogasis“ cholesterolis, dar vadinamas mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesteroliu, yra būtent tas, kuris padeda susidaryti aterosklerotinėms plokštelėms“, – paaiškino E.Majauskienė.
Dar viena kraujo riebalų rūšis – trigleciridai. Jie kraujagyslėse nesikaupia, tačiau netiesiogiai didina širdies ligų riziką.
Kardiologės teigimu, nėra lengva atsakyti, koks „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje yra tinkamas.
„Dažnai žmonės suklysta, galvodami, kad turi ne per daug „blogojo“ cholesterolio. Gaudami atsakymą iš laboratorijos jie mato vieną normą ir apsidžiaugia, kad jų cholesterolis yra geras.
Tai yra netiesa“, – pabrėžė gydytoja.
Pasak jos, „blogojo“ cholesterolio norma priklauso nuo individualių asmens sveikatos veiksnių. Todėl tikrąją žmogaus situaciją įvertinti gali tik šeimos gydytojas arba gydytojas kardiologas, jokiu būdu ne pats pacientas.
„Jei paciento rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra didelė, tai „blogojo“ cholesterolio turėtų būti mažiau nei 1,8. Jei ta rizika labai didelė – mažiau nei 1,4.
Tikrai nėra vienos normos visiems pacientams. Todėl naudinga apsilankyti pas gydytoją ir sužinoti, kokia yra jūsų tikslinė blogojo cholesterolio norma, kurios reikia siekti“, – patarė E.Majauskienė.
Ji akcentavo, kad sumažinę „blogojo“ cholesterolio kiekį galime reikšmingai atidėti kraujotakos ligų išsivystymą.
Kaip sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį? Pasak gydytojos, sveika mityba ir fizinis aktyvumas yra svarbūs komponentai, kurie padeda bendrą cholesterolio kiekį sumažinti nuo 5 iki 15 proc.
Tačiau to gali neužtekti. Tuomet reikalingi vaistai.
„Noriu pasakyti, kad vaistai yra labai svarbūs dislipidemijos korekcijai“, – pabrėžė E.Majauskienė.
Dovana sau – sveiko gyvenimo metai
Ne paslaptis, kad žmogaus kraujotakai ypač kenkia rūkymas. Tabako dūmuose yra daugiau nei 4 tūkst. Įvairiausių cheminių medžiagų, kurios pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį.
Tai taip pat išpurena dirvą aterosklerotinių plokštelių atsiradimui.
„Pacientai, kurie rūko, miokardo infarktu serga dvigubai dažniau nei nerūkantys“, – sakė kardiologė.
Atsisakęs rūkalų žmogus gali dovanoti sau 4–5 papildomus sveiko gyvenimo metus.
„Nesvarbu, pacientas yra 40-ies ar 60-ies metų amžiaus. Rūkymo metimo nauda vis tiek yra didžiulė“, – patikino E.Majauskienė.
Kraujagyslėms kenkia arterinė hipertenzija, dar vadinama „tyliąja žudike“. Ši pravardė prilipo, nes žmogus padidėjusio kraujospūdžio nejaučia ir į gydytojus kreipiasi tik tada, kai liga jau pažeidė širdį, kraujagysles arba inkstus.
Todėl svarbu reguliariai matuotis kraujospūdį. Tyrimai rodo, kad hipertenzija trumpina gyvenimą.
E.Majauskienė pabrėžė ir fizinio aktyvumo naudą sveikatai.
„Tiek Europos kardiologų draugija, tiek Pasaulio sveikatos organizacija sutarė, kad kiekvienam asmeniui reikėtų bent 150–300 minučių per savaitę reikėtų užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla arba 75–100 minučių didelio intensyvumo fizine veikla“, – paaiškino kardiologė.
Ji pripažino, kad dėl sveikatos problemų, pavyzdžiui, sąnarių skausmų, ne visi gali sportuoti. Tuomet patariama ieškoti sau tinkamų fizinio aktyvumo formų.
„Nepamirškite, kad vaikščiojimas, sodininkystė ir namų priežiūra – taip pat fizinės veiklos“, – patarė E.Majauskienė.
