Jo dalyviai buvo suskirstyti į kelias grupes, atsižvelgiant į tai, kokiu laiku jie prabunda. Iš lovos kylančius anksti ryte galima pavadinti vyturiais, o tuos, kurie keliasi vėlai – pelėdomis. Įvardinta ir trečia žmonių grupė, kurių įpročiai – kažkur per vidurį.
Duomenų šaltinis tyrimui – Pietų Korėjos bendruomenės sveikatos tyrimas, kuris apėmė 224 714 žmones, atsakiusius į klausimus apie miego įpročius.
124 990, arba 55,6 proc. priskirti vyturiams, o vos 11 297, arba 5,0 proc., buvo pelėdos. Likusieji 79 409 dalyviai pateko į tarpinę grupę.
Neatsižvelgę į miego kokybę, tyrėjai nustatė, kad 7–8 valandų trukmės nakties miegas yra susijęs su mažiausia pažinimo funkcijų pablogėjimo rizika.
Atsižvelgus į miego kokybę, paaiškėjo, kad mažiausia kognityvinių funkcijų pablogėjimo rizika buvo susijusi su 5–6 valandų miego trukme vyturiams, 6–7 valandų miego trukme – „vidutiniokams“, o pelėdoms geriausia miegoti 7–8 valandas.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Affective Disorders“.
Genetikos vaidmuo
Su tyrimu nesusijęs Upsalos universiteto Švedijoje miego ekspertas Jonathanas Cedernaesas paaiškino miego chronotipų sąvoką.
Pasak jo, žmogus yra vyturys ar pelėda įprastai priklauso nuo asmens dienotvarkės.
„Dėl natūralių genetinių skirtumų ir dėl to, kaip reaguojame į aplinkos veiksnius, pavyzdžiui, natūralią ir dirbtinę šviesą, skiriasi, kada norime miegoti, o kada renkamės būti aktyvūs“, – aiškino J.Cedernaesas.
Jis pažymėjo, kad su amžiumi žmogaus chronotipas dažnai keičiasi, nes vyresni asmenys yra linkę dažniau prabusti ryto valandomis.
„Daugelyje tyrimų pastebėta, kad įvairių sveikatos sutrikimų rizika skiriasi priklausomai nuo mūsų chronotipo“, – teigė J.Cedernaesas.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad miego trukmės matavimas gali būti subjektyvus rodiklis, nes kokybiško miego poreikiai gali skirtis.
Sveikiau keltis anksti?
Pastebėta, kad dalis žmonių gerai jaučiasi ir miegodami mažai, nors tokie atvejai ilgalaikėje perspektyvoje nėra gerai ištirti.
„Sakyčiau, kad mes nepakankamai žinome apie tuos, kurie yra vadinamieji natūralūs trumpo miego žmonės, – sakė J.Cedernaesas.
Pasak jo, yra duomenų, rodančių, kad dalis žmonių miega po 5 valandas ir nepatiria kognityvinių sutrikimų.
„Atvirkščiai, jie dažnai yra labai gerai funkcionuojantys asmenys. Vis dėlto yra ir priešingų įrodymų“, – pažymėjo J.Cedernaesas.
Jis pridūrė, kad tokie atvejai yra ypač reti ir sietini su paveldėjimu.
Kokybiško miego svarba
Per vieną naktį paprastai įvyksta 4 arba 5 miego ciklai. Kiekvienas iš jų trunka nuo 90 iki 110 minučių.
„Miegas atlieka daug funkcijų ir vyksta ciklais“, – sakė J.Cedernaesas.
Kai šie ciklai nutrūksta, gero miego teikiama nauda sveikatai gali būti ne tokia optimali. Taip dažniau nutinka žmonėms, kurie mėgsta pamiegoti dieną arba dirba pamaininį darbą.
Miegas su pertrūkiais yra siejamas su didesne Alzheimerio ligos bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Pagal „Medical News Today“ inf.
