Specialistai pastebi, kad ypač perdirbto maisto (angl. Ultra-processed foods, UPF) vartojimas sparčiai auga. UPF priskiriami: sausi pusryčių dribsniai, baltyminiai batonėliai, išankstinio paruošimo ir greito maisto restoranų patiekalai, pavyzdžiui, gruzdintos bulvytės, mėsainiai ir dešrainiai.
Jungtinėje Karalystėje ir JAV ypač perdirbtas maistas dažnai sudaro daugiau nei pusė žmogaus raciono, kartais UPF vartojimo mastas siekia net 80 proc.
Tyrimo, kuris apėmė beveik 10 mln. žmonių, autoriai pabrėžė, kad reikia imtis priemonių, kurios padėtų tikslingai mažinti kenksmingą UPF poveikį.
Į apžvalgos rengimą įsitraukė prestižinės mokslo įstaigos, įskaitant Džono Hopkinso Bloombergo visuomenės sveikatos mokyklą JAV, Sidnėjaus universitetą ir Sorbonos universitetą Prancūzijoje.
„Buvo nustatyta tiesioginių sąsajų tarp ypač perdirbto maisto produktų poveikio ir 32 sveikatos parametrų, apimančių mirtingumą, vėžį, psichikos, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ir medžiagų apykaitos sveikatos rodiklius“, – rašoma žurnale BMJ paskelbtos tyrimų apžvalgos išvadose.
Pasak tyrėjų, tai rodo papildomų priemonių, kuriomis mažinamas ypač perdirbto maisto poveikis visuomenės sveikatai, poreikį.
UPF sudėtyje dažnai randami skonio stiprikliai, maistiniai dažikliai ir emulsikliai. Kaip taisyklė, jie turi daug pridėtinio cukraus ir/ar druskos, bet mažai vitaminų ir maistinių skaidulų.
Ankstesni tyrimai parodė ryšį tarp prastos sveikatos ir ypač perdirbto maisto, tačiau iki šiol trūko apžvalgos, kurį pateiktų išsamų šioje srityje surinktų įrodymų vertinimą.
Siekdami užpildyti šią spragą, tyrėjai atliko 45 atskirų metaanalizių iš 14 apžvalginių straipsnių, kuriuose UPF siejamas su neigiamais padariniais sveikatai, apžvalgą – aukšto lygio įrodymų santrauką.
Duomenys apie ypač perdirbto maisto poveikį žmogaus sveikatai buvo surinkti iš gyventojų mitybos anketų, remtasi pacientų ligos istorijomis.
Paaiškėjo, kad gausesnis UPF vartojimas sietinas su 32 sveikatai kenksmingų pasekmių rizika, skelbia žurnalas BMJ.
Surinkti įtikinami įrodymai apie tai, kad didesnis UPF vartojimas gali 50 proc. padidinti riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligos. Be to, ypač perdirbtas maistas reikšmingai didina nerimo sutrikimų pavojų, siejamas su 12 proc. didesne nerimo sutrikimų rizika.
Pastebėtos ypač perdirbto maisto vartojimo sąsajos su depresija, astma, virškinamojo trakto sutrikimais, ateroskleroze, kai kurių rūšių vėžiu.
Tyrėjai pripažino, kad jų pasirinktas apžvalgos parengimo metodas turi keletą trūkumų, jie negalėjo atmesti galimybės, jog kiti, į jų stebėjimo lauką nepatekę gyvensenos veiksniai ir UPF suvartojimo vertinimo skirtumai galėjo turėti įtakos jų rezultatams.
Kai kurie tyrime nedalyvavę ekspertai pabrėžė, kad į apžvalgą įtraukta nemažai silpnų tyrimų, taip pat įspėjo, kad išvados neįrodo priežasties ir pasekmės sąryšio.
Tačiau Londono universitetinio koledžo docentas ir vienas didžiausią autoritetą turinčių UPF ekspertų dr. Chrisas van Tullekenas teigė, kad išvados „visiškai atitinka daugybę nepriklausomų tyrimų, kurie aiškiai sieja mitybą, kurioje yra daug UPF, su gausybe sveikatai žalingų padarinių, įskaitant ankstyvą mirtį.“
„Gerai suprantame mechanizmus, kuriais šie maisto produktai daro žalą, – pridūrė jis. – Iš dalies taip yra dėl prastos maistinės vertės – juose dažnai būna daug sočiųjų riebalų, druskos ir cukraus.“
Ekspertas pabrėžė, kad svarbu ir tai, jog ypač perdirbtas maistas skatina perteklinį vartojimą. Pavyzdžiui, naudojami pigūs ingredientai padaro maistą patrauklų skonio receptoriams.
„Dabar Jungtinių tautų organizacijos (JTO) agentūroms kartu su valstybėmis narėmis laikas parengti ir įgyvendinti konvenciją dėl ypač perdirbto maisto produktų, analogišką tabako konvencijai.“
Per ateinančius du dešimtmečius vien Anglijoje būtų galima išvengti daugiau kaip 9 000 su širdies ligomis susijusių mirčių, jei visi restoranai, greitojo maisto užkandinės, kavinės, užeigos ir užkandinės, kuriose galima išsinešti maisto, į savo valgiaraščius greta patiekalų pavadinimų nurodytų ir jose esantį kalorijų kiekį, teigiama žurnale „Lancet Public Health“ paskelbtame tyrime.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
