Paskutiniu metu vitaminas D priskiriamas ne prie vitaminų, bet prie proformonų
Tikriausiai visiems įprasta girdėti žodžių junginį „vitaminas D“, tačiau paskutiniu metu medicininėje literatūroje pasirodo duomenų, kad vitaminas D turėtų būti priskiriamas prie taip vadinamų „prohormonų“ ar hormonų. Prohormonas D paprastai skirstomas į dvi formas – vitaminą D2 ir vitaminą D3. Vitamino D priskyrimas prie prohormonų rodo, kad tai ypatingai svarbi medžiaga, būtina normaliai organizmo veiklai – nuo širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ir smegenų, imuninės sistemos ir normalaus ląstelių dalijimosi funkcijų, iki kalcio ir fosforo ar insulino apykaitos, kitų svarbių fiziologinių reakcijų. Tyrimais įrodyta, kad vitaminas D, tiksliau, pakankamas jo kiekis organizme, gali padėti sumažinti tokio vėžio kaip krūties, storosios žarnos ir kt. išsivystymo riziką.
Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė
Net devynios dešimtosios arba daugiau nei 90 procentų reikalingo paros vitamino D kiekio susintezuojamas tik saulės šviesos pagalba. Ultravioletiniai saulės spinduliai aktyvina vienos formos vitamino D odoje virsmą kita, o odos šiluma padeda „išgauti“ aktyviąją vitamino D formą. Dalį vitamino D poreikio galima gauti ir su maistu. Pavyzdžiui, taip vadinamo augalinio D2 vitamino galima gauti iš grybų ar dumblių kerpių, tuo tarpu gyvulinio vitamino D3 galima gauti iš kiaušinių trynių, riebios žuvies, menkių kepenėlių, austrių ir krevečių, pieno produktų ir kt. Pakankamai vitamino D gauti tik su maistu gana sudėtinga, todėl dažnokai tenka vartoti maisto papildų ar net gydytojo paskirtų vaistų, ypač ten, kur trūksta saulės šviesos ar kultūriškai susiklostę taip, kad tenka nuolat būti prisidengus visą kūną drabužiais.
Vitamino D funkcijų organizme – be galo daug
Vitaminas D padeda palaikyti normalią kalcio ir fosforo absorbciją ir (arba) įsisavinimą; Vitaminas D padeda palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje; Vitaminas D padeda palaikyti normalią kaulų būklę; Vitaminas D padeda palaikyti normalią raumenų funkciją; Vitaminas D padeda palaikyti normalią dantų būklę; Vitaminas D padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą; Vitaminas D atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese.
Tai oficialiai Europoje patvirtinti vitamino D sveikatingumo teiginiai, tačiau, kas be ko, vitaminas D labai svarbus normaliai paciento emocinei sveikatai, plaukų augimui, odos atsinaujinimui, tam tikrų rūšių vėžio profilaktikai ir pan. Jis reikalingas ne tik besivystančiam, augančiam, bet ir senstančiam organizmui.
Lietuvoje šaltaisiais mėnesiais vitaminą D rekomenduojama vartoti papildomai
Lietuvoje vitaminą D kiekvienam gyventojui rekomenduojama papildomai vartoti šaltaisiais metų mėnesiais, t.y., rugsėjo – gegužės mėnesiais. Jei diagnozuojamas vitamino D nepakankamumas, jį būtina gydyti, tačiau būtina atsižvelgti ne tik į paciento amžių, bet ir įvairius jam būdingus rizikos veiksnius. Tarkime, jei pacientas nutukęs, vyresnio amžiaus, jai jam jau pasireiškia rimtų vitamino D trūkumo simptomų, pavyzdžiui, kaulų suminkštėjimas ar jis turi kepenų sutrikimų, nuo seno naudojamas cholekalciferolis gali ir nebetikti.
Gana nauja Lietuvoje vitamino D forma gali daug greičiau suteikti norimą klinikinį poveikį, nes „aplenkia“ metabolizmą kepenyse, tinkama net ir riebalų įsisavinimo žarnyne turintiems ar nutukusiems pacientams. Ši nauja vitamino D forma Lietuvoje vis dažniau skiriama gydytojų ir padeda gydyti vitamino D stoką ir jos sukeltas ligas, ypač tiems žmonėms, kuriems nustatyta inkstų ar kepenų ligų, būdingas didesnis kūno masės indeksas ar malabsorbcijos sindromas, priskiriama didesnė osteoporozės rizika, pavyzdžiui, vartojant kortikosteroidus. Jei manote, kad šis vaistas galėtų tikti ir Jums, pasikalbėkite su savo gydytoju.
