Dažnai tai – jauni, darbingi žmonės, kuriuos liga užklumpa lyg perkūnas iš giedro dangaus. Kad ir kokios rimtos giliųjų venų trombozės pasekmės, tačiau vaistai šios ligos gydymui šiandien Lietuvoje nėra kompensuojami.
Kitose Europos Sąjungos šalyse šiai ligai gydyti yra skiriami naujausios kartos medikamentai, leidžiantys pacientui gydytis ir ambulatoriškai, sumažinti jo vizitų į ligoninę skaičių ir gyventi pilnavertiškesnį gyvenimą. Deja, Lietuvoje naujausi vaistai yra prieinami tik tiems, kurie pajėgia patys juos įsigyti.
Trombozė – mirčių priežasties lyderė
Vilniaus universiteto (VU) Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vykusioje konferencijoje-diskusijoje „Mirtinas pasekmes galinti sukelti giliųjų venų trombozė: kas gali nuo jos apsaugoti“ VU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) klinikų vadovai pateikė išsamią informaciją, kokia šios ligos gydymo situacija Lietuvoje.
„Pavojingiausia giliųjų venų trombozės komplikacija – tai plaučių arterijos embolija. Jos metu susidaręs trombas kraujagyslėmis atkeliauja į plaučių arteriją ir ją užkemša.
Negaudami užtektinai kraujo, plaučiai nebegali tinkamai funkcionuoti: žmogų ima kamuoti dusulys, skausmas krūtinės ląstoje, kosulys, ligonis gali netekti sąmonės ar atsikosėti krauju, formuojasi plaučių infarktas, kuris laiku ir tinkamai negydomas, pasibaigia paciento mirtimi. Ir nors oficialių duomenų mūsų šalyje nėra, skaičiuojama, kad per metus plaučių embolija suserga apie 2 000 žmonių“, – pasakojo Prof. Albinas Naudžiūnas, LSMU Vidaus ligų klinikos vadovas.
Pasauliniu mastu šios ligos statistika – dar kraupesnė. Dėl trombozės kas 37 sekundes miršta žmogus, tai kasmet sudaro per 843 tūkst. mirčių – du kartus daugiau, nei mirštama nuo krūties, prostatos vėžio, AIDS ir eismo įvykiuose kartu sudėjus.
Iš viso net apie 34 proc. tromboembolijos mirčių įvyksta dėl staigios plaučių embolijos. Pastebima ir tai, kad vis dažniau staiga ir netikėtai liga užklumpa jaunus žmones.
Didesnė rizika moterims
Specialistų teigimu, pagrindiniai požymiai, kuriuos pajutus reikia nedelsiant kviesti pagalbą: staigus oro trūkumas, krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies ritmas, kartais – atsikosėjimas krauju.
Net 90 proc. plaučių embolijos atvejų išsivysto iš giliųjų rankos ar kojos venų trombozės. Ši komplikacija yra pati sunkiausia, beveik kas ketvirtas plaučių embolija persirgęs ligonis miršta staigia mirtimi, ir net 10 proc. iš jų – per pirmąją valandą nuo simptomų atsiradimo pradžios.
Venų trombozės riziką didina vyresnis amžius (net iki 88 proc. ligonių būna vyresni nei 40 metų). Susirgti didesnę riziką turi moterys, taip pat dirbantys stovimą, nejudrų darbą žmonės, kenčiantys nuo nutukimo, sergantys inkstų, vilkligės, vėžio ligomis.
Gydytis tenka patiems
„Mes turime visus vaistus, kuriuos turi ir likusi Europa ar JAV. Šiuo požiūriu nė kiek neišsiskiriame iš kitų šalių. Pagrindinė problema yra ta, kad visi naujausi antikoaguliantai, kuriuos mes turime ir Lietuvoje, yra nekompensuojami. Ligonis ir gydytojas gali pasirinkti tokius vaistus, kokius jie nori, tačiau už juos reikia mokėti pacientams. Mūsų sveikatos priežiūros tinklas yra labai tamprus, jei būtų suteiktas kompensavimas, sumažintume stacionare gulinčių ligonių skaičių ir pagerintume jų komfortą, juk gydytis namuose yra daug patogiau“, – aiškino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Vidaus ligų centro direktorius prof. Virginijus Šapoka.
Pasak profesoriaus, ėmus plačiau taikyti gydymą naujos kartos peroraliniais antikoaguliantais, kurie yra įtraukti į Europos, Amerikos giliųjų venų trombozės gydymo rekomendacijas, tačiau nėra kompensuojami tik Lietuvoje bei Latvijoje, medikai maždaug pusę giliųjų venų tromboze sergančių pacientų galėtų gydyti ir ambulatoriškai.
Taip pat sumažėtų plaučių embolijos atvejų, kitų komplikacijų skaičius, būtų sutaupomos pacientų hospitalizacijai bei pakartotinių susirgimų gydymui skiriamos išlaidos. Negydant arba blogai gydant giliųjų venų trombozę, visiems pacientams išsivysto potrombozinis sindromas. Tai reiškia, kad trombas lieka venoje, prisisega prie venos sienelių ir sutrikdo kraujo pratekėjimą.
Kova už pažangesnį gydymą
Tai viena iš svarbiausių problemų mūsų šalyje, nes šiandien giliųjų venų trombozė dažniausiai yra gydoma pigiausiais vaistais – varfarinu. Tačiau šio vaisto poveikis yra juntamas tik praėjus 3–7 dienoms nuo vaistų vartojimo pradžios. Tad uždelsiama daug laiko.
„Gydymas varfarinu sudėtingas ir tuo, kad jo dozę reikia nuolat sekti ir koreguoti. Be to, šie vaistai turi daug sąveikų su maistu, kuris keičia varfarino efektyvumą, gresia perdozavimo rizika.
Jei vaisto dozė per maža, atsiranda didelė tikimybė vėl susidaryti krešuliui ir įvykti plaučių embolijai. Jei dozė per didelė, kraujas pakankamai nekreša, todėl galima nukraujuoti, gali prasidėti kraujavimas į gyvybiškai svarbius organus.
Pradėjus gydymą varfarinu reikia nuolat sekti kraujo duomenis: iš pradžių tirtis kasdien, vėliau 1–2 kartus per savaitę, galiausiai kas 1–4 savaites.
Šiuo metu jau egzistuoja tobulesni, naujos kartos vaistai – antikoaguliantai, ir nors jie kompensuojami bene visose Europos Sąjungos šalyse, Lietuvoje nekompensuojami ir pacientams bei gydytojams vis dar tenka kovoti už pažangesnį gydymą“, – pasakojo V.Šapoka.
