Maždaug trečdalis pusamžių stipriosios lyties atstovų niekada nesilankė pas urologą, nors jiems skiriama nemokama prostatos vėžio patikros programa. Tad kaip nuvyti vyrą pas gydytoją ir apskritai ar verta jį ten vyti? Rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Gyvenimo būdas“.
Prostatos vėžio diagnostika nėra lengva. Tradicinis prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas gali suteikti ne tik daug naudos, bet ir pridaryti žalos. To neslėpė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Urologijos centro direktorius profesorius Feliksas Jankevičius.
Jis – ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programos vienas iniciatorių. Patikros tikslas – nustatyti rizikos asmenis, kuriems gresia didesnis pavojus susirgti prostatos vėžiu.
PSA tyrimas pasaulyje buvo pradėtas daugiau nei prieš trisdešimt metų. Šis kraujo žymuo padeda kuo anksčiau nustatyti prostatos vėžį. Tačiau tai nėra paprastas testas, reikia mokėti jį taikyti ir pagal duomenis padaryti reikiamas išvadas.
„Padidėjus PSA rodikliui neverta panikuoti ir įsikalbėti prostatos vėžį. Tai tik ženklas, kad žmogus gali priklausyti rizikos grupei“, – priminė profesorius F.Jankevičius.
Tačiau net ir tais atvejais, kai PSA geras, gali būti nustatytas labai agresyvus vėžys.
Taip atsitinka, kai suvėžėjusi prostata netenka liaukinio epitelio savybių. Tokiu atveju PSA rodiklis normalus, o metastazės išplitusios visame kūne – taip nutinka maždaug 15 procentų pacientų. Todėl vyrai ne be reikalo raginami, kad laiku pradėtų tikrintis sveikatą.
– Ar sulaukęs 50-ojo gimtadienio vyras privalo neužmiršti pasidaryti PSA tyrimo?
– Nėra taip, kad visi tam tikro amžiaus vyrai beatodairiškai privalo atlikti šį tyrimą. Didžiausias galvosūkis ir yra, kaip pagerinti prostatos vėžio patikrą ir netaikyti PSA testo tiems vyrams, kuriems to nereikia.
Šeimos gydytojai turi paaiškinti, kas yra PSA testas, kokia jo nauda ir ribotumai. Šį tyrimą patariama atlikti net ir 45 metų vyrui, jei prostatos vėžiu yra sirgęs tėvas ar broliai.
Prostatos vėžys nėra pasmerkimas mirčiai – ši liga išgydoma. Net neskaičiuojame, kiek prostatos vėžiu sergančių vyrų išgyveno praėjus penkeriems metams nuo jų gydymo pradžios.
Šį rodiklį vertiname atsižvelgę į 10 metų laikotarpį. Rezultatai puikūs – 85 procentai pacientų pasveiksta. Tai įmanoma, kol vėžys neišplitęs.
Kita vertus, ankstyvoji diagnostika, kaip ir lazda, turi du galus. Jei nustatomas labai ankstyvos stadijos ir mažo agresyvumo piktybinis navikas, kuris lėtai vystosi, pacientui skiriamas aktyvus stebėjimas.
– Kaip reaguoja pacientai, išgirdę gydytojo paaiškinimą: „Jums prostatos vėžys, bet neskirsime jokio gydymo“?
– Kaskart atliekant PSA testą ligoniui reikia pasakyti: „Įsėsite į traukinį, kuris niekada nesustos“. Kai PSA rodiklis yra didesnis už normą, dar nereiškia, kad vyras serga prostatos vėžiu. Bet jis praras ramybę.
Dažnai tokie vyrai jaučia psichologinę įtampą. Taigi turime išsamiai paaiškinti apie PSA testo privalumus ir trūkumus.
– Kaip pasikeičia vyro gyvenimas nustačius labai ankstyvos stadijos prostatos vėžį?
– Kai po didelių vargų vienam pacientui nustatėme tokią diagnozę, paklausiau jo, ar nenusiminė, kad neskyrėme vaistų, o tik aktyvų stebėjimą. Jis pripažino, kad tai buvo naudinga, nes pasikeitė jo gyvenimo įpročiai, mityba. Vyras numetė 10 kilogramų svorio, nustojo vartoti vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, o svarbiausia – prostatos vėžys sustojo vystytis.
– Ką daryti, jei PSA rodiklis labai aukštas, pavyzdžiui, 35 ng/ml, jau būna atliktos kokios 6 biopsijos, o vėžio esą nėra? Ar reikia ir toliau nenuleisti rankų?
– Reikėtų keisti gydytoją. Taip pat svarbu žinoti, kad negalima daryti išvadų apie vėžį remiantis vieninteliu PSA rezultatu. Daugelis nežino, kad PSA rodiklis bus kur kas didesnis, jei vyras tyrimo išvakarėse mylėjosi.
PSA taip pat užkyla dėl uždegimo, prostatos gerybinio išvešėjimo.
– Yra įvairių prostatos vėžio gydymo metodų. Ar tai rodo, kad nėra nė vieno patikimo?
– Negalima daryti tokios išvados. Skiriasi metodai gydant ankstyvąjį ir išplitusį prostatos vėžį. Nustačius ankstyvąją stadiją, pacientą įmanoma išgydyti. Kitais atvejais galime tik ilgam pristabdyti piktybinę ligą.
Operacija ar spindulinis gydymas sunaikina vėžio ląsteles ir padeda pasveikti. Esame sukaupę didelę patirtį, kai taikoma radikali prostatektomija – pašalinama visa prostata. Tokia operacija gali būti atliekama atviruoju būdu, laparoskopu ar robotu.
Net 70 procentų tokių operacijų JAV atliekama robotais, dar 29 procentai – atviruoju būdu ir vos vienas procentas – laparoskopu. Ateities medicina siejama su robotine chirurgija – neabejoju, kad toks metodas ateis ir į Lietuvą.
Dar vienas radikalus metodas – išorinis spindulinis gydymas. Šalyje ne vienas centras yra įsigijęs linijinį greitintuvą. Turime daug patirties taikant minimaliai invazinį gydymo metodą – brachiterapiją. Tai įvairių dozių radioterapija, naudojant radioaktyvius jodo ar iridžio šaltinius.
– Kuo ypatingas gydymas šalčiu (krioterapija) ir radiodažnuminė terapija?
– 2014-ųjų Europos urologų rekomendacijose šie metodai įvardijami kaip eksperimentiniai. Tai ateities metodai, kai gydymas apima ne visą prostatą, o tik naviko židinį.
Jei piktybinė liga išplitusi, taikome sisteminį gydymą. Pirmiausia hormonų terapiją, skiriame vaistus, blokuojančius testosterono gamybą. Atsirado naujos kartos chemoterapija, turime taikinių terapiją, o vienas naujas medikamentas netgi kompensuojamas.
Laukiu tos dienos, kai Lietuvoje pradėsime gydyti metastazes kauluose radžio izotopu 223. Jis labai efektyus.
– Ar jau turime visus metodus kovai su prostatos vėžiu?
– Dar daug ko trūksta. Ilgai užtrunka, kol nauji preparatai atsiduria kompensuojamųjų vaistų sąraše – jame daug senienų.
– Kokie netikėtumai laukia paciento pašalinus prostatą?
– Yra dvi komplikacijos. Viena – šlapimo nelaikymas, ištinkantis ne daugiau kaip 3–5 procentus pacientų. Bet mes ir šį negalavimą galime koreguoti taikydami dirbtinį šlapimo pūslės sfinkterį ar pošlaplinį raištį.
Dar viena komplikacija – erekcijos sutrikimai, kurie pasitaiko maždaug 50 procentų tokių pacientų. Taip atsitinka, kai operacijos metu pažeidžiami erekciniai nervai.
Atliekame erekcinius nervus išsaugančias operacijas, tačiau negalime jų tausoti, kai liga būna pažengusi.
Tai svarbu jauniems vyrams – nuo to priklauso jų gyvenimo kokybė.
