Faktai apie alergijas, kurie jus nustebins

Šiais laikais alergija serga vis daugiau gyventojų, ši liga tampa rimta visuomenės sveikatos problema. Manoma, kad kuria nors iš alergijų serga daugiau kaip 20 milijonų prancūzų, o tai labai daug. Per dvidešimt metų šis skaičius padvigubėjo, laikui bėgant kreivė tebekyla. Požymiai kuo įvairiausi – nuo nesmarkaus niežulio iki astmos, nuo čiaudulio iki Kvinkės edemos, galinčios baigtis mirtimi.

Šuns laikymas užkerta kelią astmai.<br>123rf.com
Šuns laikymas užkerta kelią astmai.<br>123rf.com
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Dec 6, 2014, 3:35 PM, atnaujinta Jan 19, 2018, 7:40 PM

Kodėl alergijų taip žaibiškai daugėja?

Ar galima ką nors padaryti, kad šį reiškinį pažabotume arba susilpnintume?

Šiuos klausimus savo knygoje „Geriausias vaistas – Jūs pats!“ („Tyto alba“, 2014) nagrinėja visame pasaulyje pripažintas prevencinės medicinos specialistas daktaras Fredericas Saldmannas. Lrytas.lt siūlo paskaityti šios knygos ištrauką.

Veršiai, karvės ir grynas oras

Keletas istorinių knygų pasakoja, kad senais laikais kai kurių pasiturinčių šeimų naujagimiai būdavo išvežami į fermas pas žindyves. Jie grįždavo į savo šeimos židinį sustiprėję, jau mokėdami kalbėti ir vaikščioti.

Vėliau, XIX amžiuje, Morvano regionas išgarsėjo savo morvanietėmis žindyvėmis ir tapo žindymo sostine. Šios moterys, laikomos geromis žindyvėmis, priėmė devynias galybes kūdikių, kuriuos joms siuntė Valstybinių gydymo įstaigų direkcija Paryžiuje.

Manoma, kad Morvane buvo apgyvendinta apie 50 tūkstančių vaikų, vietiniai gyventojai jį vadino Mažuoju Paryžiumi. Žindyvės buvo kilusios iš neturtingų šeimų, dar labiau nuskurdusių prasidėjus pramoninei revoliucijai. Beje, vienoje iš tokių šeimų iki 13-os metų gyveno rašytojas Jeanas Genet.

Žindyvių reputacija buvo tokia gera, kad Napoleonas I, patartas savo gydytojo, pasamdė morvanietę žindyti jo sūnų Napoleoną II, Romos karalių. Vėliau taip pasielgė ir prezidentas Félixas Faure’as. Grįžusioms į gimtąsias vietas žindyvėms pakakdavo pinigų namui įsigyti, tuos namus vietiniai vadino „pieno namais“. Nors anų laikų praktika kritikuotina dėl emocinių ryšių, galbūt nė neįtariant buvo atrastas pirmasis veiksmingas alergijos prevencijos būdas.

Vokiečių tyrėjų komanda padarė iš tikrųjų labai įdomų atradimą. Jie palygino kelis tūkstančius vaikų, gyvenančių ūkiuose, su būriu vaikų, gyvenančių mieste.

Kalbama apie dvi visiškai skirtingas aplinkas. Pirmieji, gyvenantys ūkyje, turėjo kasdienį sąlytį su įvairiais gyvūnais: karvėmis, kiaulėmis, vištomis... Kitų aplinka buvo kur kas sterilesnė. Mokslininkų išvados aiškiai parodė, kad vaikai, augdami ūkyje, gerokai rečiau sirgo alergija nei miesto vaikai – astmos grėsmė sumažėjo 51 proc., alergijos – 76 proc.

Šuo – geriausias žmogaus draugas

Ta pačia proga minėtini neseniai atlikti tyrimai, kuriais nustatytas ryšys tarp šuns laikymo šeimos namuose ir vaiko astmos. Šuns laikymas užkerta kelią astmai. Šuns natūraliai turimi mikrobai, regis, prisideda įveikiant respiracinį virusą, kuris vaikui sukelia astmos priepuolius.

Moksliniai tyrimai buvo atlikti ir su pelėmis, laikomomis namų, kuriuose buvo laikomas šuo, dulkėse. Paaiškėjo, kad pelės buvo apsaugotos nuo viruso. Šie tyrimai – tik dalis empirinio įrodymo, kad vaikams, kontaktuojantiems su šunimis, astma vystosi rečiau. Iš tikrųjų ankstyvas kontaktas vaikystėje su šiuo gyvūnu stimuliuoja gynybines imuniteto jėgas. Skirtumas galbūt atsiranda dėl ankstyvo kontakto su ūkio mikrobais. Kaimo aplinkoje veisiasi daugybė įvairių rūšių grybelių, bakterijų ir mikroorganizmų, kurie gyvenimo pradžioje daro teigiamą poveikį. Pasirodo, profilaktinis kontakto su ūkio gyvūnais vaikystėje poveikis išlieka ir suaugus.

Bučinys ir alergija: aš tave myliu, aš irgi ne...

Alergija gali būti perduodama bučiniu. Jeigu esate alergiški žemės riešutams, o jūsų partneris ką tik jų valgė, gali įvykti rimta alerginė reakcija dėl šio produkto dalelių, patekusių per seiles.

Liga gali prasidėti nuo paprasto niežulio, o baigtis šiurpia Kvinkės edema, keliančia pavojų gyvybei.

Tobulas scenarijus detektyvui, kuris galėtų vadintis „Žudantis bučinys“. Tačiau ne viskas prarasta, toli gražu! Prisiminkime nuostabius prof. Kimatos darbus Japonijoje (Kimata, 2006), įrodžiusius, kad ilgi bučiniai slopina alergiją. Šia dingstimi jis ištyrė 24 poras, kur vienas iš sutuoktinių sirgo nesunkios formos egzema.

Jis paprašė jų bučiuotis pusvalandį ir kiek įmanoma dažniau. Prieš pradedant bučiuotis ir praėjus pusvalandžiui, jis paimdavo kraujo mėginius – norėjo nustatyti imunoglobuliną E (IgE) (tai – antikūnų tipas, susidarantis kovai su dalelėmis, patenkančiomis į organizmą iš aplinkos), kuris sukelia alergiją. Rezultatai parodė, kad egzema susilpnėjo ja sergantiems individams, be to, sumažėjo tiriamosios alergijos biologinis žymuo kraujyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.