Bendrą kraujo tyrimą sudaro automatinio analizatoriaus duomenys (informacija apie visus kraujo forminius elementus) ir morfologinis kraujo tepinėlio tyrimas (atliekamas laboratorijoje gydytojo ir yra galutinis).
Svarbiausi rodikliai bendrame kraujo tyrime ir jų interpretacija:
- hemoglobinas (HgB) – pagrindinis eritrocitų komponentas. Jo koncentracijos nustatymas taikomas norint diagnozuoti mažakraujystę (anemiją) arba eritrocitozę (eritrocitų skaičiaus padidėjimą). Hemoglobino koncentracijos sumažėjimas kartu su eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) skaičiaus (RBC), vidutinio eritrocitų tūrio (MCV) ir vidutinės eritrocitų hemoglobino koncentracijos pokyčiais (MCHC) gali byloti apie mažakraujystę (anemiją), tik reikia visus šiuos rodiklius išanalizuoti atskirai ir nuspręsti, kokios kilmės mažakraujystė (pvz.: geležies stokos, vitamino B12 stokos ar lėtinių ligų);
- hematokritas (Hct) – kraujo plazmos (skystosios kraujo dalies) santykis su bendru kraujo ląstelių kiekiu. Jo padidėjimas gali reikšti deguonies trūkumą audiniuose, dehidraciją (skysčių trūkumą), o sumažėjimas – anemiją ar per didelį skysčių kiekį organizme;
- leukocitai, kurie dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais, yra skirstomi į penkias grupes: neutrofilus (NEUT), limfocitus (LYMPH), monocitus (MONO), eozinofilus (EOS) ir bazofilus (BASO). Leukocitų skaičiaus padidėjimas (leukocitozė), vertinant absoliutines vertes, dažniausiai būna bakterinių (vyrauja neutrofilai) ar virusinių infekcijų (vyrauja limfocitai) padarinys.
Eozinofilų padidėjimas rodo, kad organizme vyksta alerginė reakcija arba yra parazitų, sergama odos liga, monocitų – gali padaugėti esant virusiniam susirgimui ar sveikstant po ligos, bazofilų padidėja prie retesnių ligų. Leukocitozė visada turi priežastį. Leukocitų skaičiaus sumažėjimas (leukocitopenija) dažniausiai būna neutrofilų sąskaita.
Leukopenija gali būti vienas svarbesnių laboratorinių požymių, kurie pasireiškia sunkesnių būklių metu: virusinė, susijusi su skydliaukės funkcijos suaktyvėjimu, lėtiniu uždegiminiu procesu, sukelta įvairių anemijų, alkoholizmo, piktybinių kraujo ligų;
- trombocitai (PLT) – tai ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Esant trombocitų kiekio sumažėjimui, gali pasireikšti kraujavimai. Ženklus trombocitų kiekio sumažėjimas gali būti sergant tam tikromis kraujo, kepenų, vėžinėmis ligomis. Trombocitų kiekio padidėjimas nustatomas gerokai rečiau, pavyzdžiui, organizmui reaguojant į kraujavimą – tiek į išorinį, tiek ir į vidinį.
Esant pakitimams bendrame kraujo tyrime ir norint detalesnio ištyrimo ir tikslesnio atsakymo po automatinio kraujo tyrimo yra atliekamas mikroskopinis tyrimas, kurio metu gydytojas per mikroskopą savo akimi suskaičiuoja kraujo kūnelius, aprašo jų išvaizdą, pakitimus (morfologiją). Šis tyrimas labai naudingas įtariant piktybinę kraujo ligą.
Gydytoja Dalia pastebėjo, jog bendro kraujo tyrimo sudedamųjų dalių normos/ leistinos ribos yra individualios, priklausomai nuo aparato, su kuriuo atliekamas tyrimas, taip pat tam turi įtakos. asmens lytis bei kiti faktoriai, todėl konkrečių intervalų neverta įsidėmėti, nebent tik orientacinius.
