Taip mano Medicinos institutas, prestižinė grupė, patarianti JAV valdžiai.
Valdžia jų paprašė ištirti tai, kaip reikia diagnozuoti lėtinį nuovargį, kai sulaukė daugybės skundų iš pacientų, kuriuos skeptiški gydytojai ištyrė netinkamai arba net atsisakė priimti, rašo „Daily Mail“.
Medicinos institutas šių metų vasarį išskyrė 5 simptomus, kurie leistų gydytojams nuspręsti, ar žmogus serga lėtinio nuovargio sindromu.
Šia liga vien JAV serga nuo 1 iki 4 mln. žmonių, o skaičius visame pasaulyje dar didesnis. Lėtinio nuovargio simptomai ligonio gyvenimą gali gadinti ne vieną dešimtmetį.
Jo skiriamasis ženklas – didelis nuolatinis nuovargis. Gali pasitaikyti dienų, kai pavargstama netgi nuo tokio užsiėmimo kaip apsipirkinėjimas.
Žmogus ne tik jaučia nuovargį – suprastėja ir jo atmintis bei pasireiškia kiti simptomai, pavyzdžiui, sąnarių, raumenų bei galvos skausmas, nepakantumas maistui, skaudanti gerklė, padidėję limfmazgiai ar jautrumas šviesai.
Kreipiama per mažai dėmesio
Šiai ligai nėra jokio specifinio gydymo. Medicinos institutas nustatė, kad apie ją mokoma mažiau nei trečdalyje medicinos mokyklų.
„Lėtinis nuovargis nėra pacientų vaizduotės padarinys, – sakė Medicinos institutui atstovavusi Ellen Wright iš Vanderbilto universiteto. – Šių žmonių patiriami simptomai tikri. Jie nusipelno mūsų rūpesčio.
Gydytojas neturėtų į juos numoti ranka ir pareikšti, jog irgi jaučia lėtinį nuovargį.
Žmonės neturėtų taip ilgai stengtis, kad jų liga būtų diagnozuota.“
Lėtinį nuovargį galima atpažinti iš trijų simptomų: ilgiau nei 6 mėnesius trunkančio nuovargio bei aktyvumo sumažėjimo, po fizinio aktyvumo padidėjančio nuovargio ir miego, po kurio nesijaučiama pailsėjus.
Žmogui taip pat turi būti diagnozuotas kognityvinis sutrikimas arba ortostatinis nepakankamumas – būklės pagerėjimas gulint ir pablogėjimas stovint ilgesnį laiką.
„Tikimės, kad šie diagnozės kriterijai padės ateityje,“- sakė Lucinda Bateman iš Nuovargio konsultacijos klinikos Solt Leik Sityje.
JAV valdžia teigė, jog peržiūrės naujas gydytojų rekomendacijas.
Yra pakitimų smegenyse
Stanfordo universiteto mokslininkai pernai nustatė, kad žmonių su lėtinio nuovargio sindromu smegenys skiriasi nuo sveikų.
Mokslininkai magnetinio rezonanso tomografu nuskenavę sergančio žmogaus smegenis pamatė, jog jose daug mažiau baltosios medžiagos, nei sveikose.
Baltoji medžiaga – ilgi, į laidus panašūs skaidulų pluoštai, kuriais nerviniai signalai bei informacija sklinda po skirtingose smegenų dalyse esančius neuronus.
Tai mokslininkams nebuvo netikėta, bet juos nustebino antrasis atradimas: visų lėtiniu nuovargiu sergančių žmonių dešiniajame pusrutulyje esančios tam tikros baltosios medžiagos nervinio audinio dalys buvo pakitę.
Kaktinę ir smilkininę skiltis jungiančios nervinės skaidulos buvo nenormalios formos.
Mokslininkai nustatė, jog yra stiprus ryšys tarp šių nervinių skaidulų formos pakitimo bei lėtinio nuovargio sindromo sunkumo.
Trečiasis atradimas – tai, kad lėtinio nuovargio sindromu sergančių žmonių kaktinėje ir smilkininėje skiltyse daugiau pilkosios medžiagos.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
