Vienas pagrindinių Alzheimerio ligos ir kitos silpnaprotystės formų simptomų – tai, kad smegenys susitraukia. Tai pirmiausia paliečia hipokampą – smegenų dalį, atsakingą už atmintį, rašo „Daily Mail“.
Dėl silpnaprotystės taip pat gaminama per daug Tau baltymo, kurį kuria nervinio audinio ląstelės, kad galėtų palaikyti savo formą.
Neurofibrilių raizginiai susiformuoja dėl Tau baltymo pertekliaus. Tai pablogina kaimyninių ląstelių susisiekimą. Organizme taip pat sumažėja aetilcholino, itin svarbios atminčiai cheminės medžiagos.
Amiloidų plokštelėmis vadinamos struktūros, nervų ląstelių gaminami baltymai, taip pat randami sergančiųjų Alzheimerio liga smegenyse.
Antra pagal paplitimą silpnaprotystės forma – vaskuliarinė silpnaprotystė. Ji sudaro 20 proc. visų ligos atvejų. Vaskuliarinė silpnaprotystė susijusi su gyvenimo būdu ir šiek tiek primena širdies ligas.
Ji atsiranda po insulto arba tada, kai smegenis maitinančios kraujagyslės užsikemša.
Jei dalis smegenų negauna kraujo, ląstelės žūva per 6 minutes.
Kai kurios silpnaprotystės formos neturi nieko bendra su atminties praradimu, pavyzdžiui, žmogui gali būti sunku rasti tinkamą žodį, jis gali turėti pusiausvyros problemų.
Yra ir kenčiančių nuo mišrios silpnaprotystės formos – Alzheimerio ligos ir vaskuliarinės silpnaprotystės kombinacijos.
Nėra patvirtintų būdų nustatyti
Silpnaprotystė ištinka ne visus – tai nėra neatsiejama senėjimo dalis.
Tiesa, kad sveikos smegenys nuo 50-ųjų gyvenimo metų pradeda trauktis. Jos per 15 metų gali prarasti apie 115 ml savo tūrio.
Smegenyse sumažėja nervinius impulsus pernešančių neuromediatorių. Jos ima prasčiau įsisavinti gliukozę, kuri yra būtina funkcionavimui.
Būtent todėl kai kurie vyresnio amžiaus žmonės pastebi, kad jų protinė veikla sulėtėjusi, ir jie nebegali veiklos daryti taip greitai, kaip anksčiau.
Žmogus dėl to gali tam tikroje situacijoje neprisiminti žodžio arba vardo.
Tai – labai dažna problema, kuri dažniausiai nereiškia, kad vystosi silpnaprotystė.
Silpnaprotystė – liga, kai smegenų ląstelės žūva greičiau, nei turėtų, todėl smegenys labiau sumažėja.
Nėra aišku, kodėl vieniems žmonėms atsiranda silpnaprotystė, o kitiems – ne.
Tokie gyvenimo būdo faktoriai kaip aukštas kraujospūdis ar didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali turėti įtakos. Be to, net du trečdaliai liga sergančių pacientų yra moterys.
Genai kai kuriems žmonėms irgi gali lemti silpnaprotystę.
Kaip žinoti, ar nesergate?
Nėra vieno testo, parodančio, ar sergama silpnaprotyste. Tai galima sužinoti tik žmogui mirus, kai atliekama autopsija.
Tačiau gydytojai naudoja atminties testus, kad sužinotų, kas labiau rizikuoja susirgti.
Labiausiai tikėtina, kad šeimos gydytojas naudos 6 klausimų testą, sukurtą 1983-iaisiais JAV ir patobulintą britų gydytojo Patricko Brooke'o.
Žemiau – šis testas. Paprašykite ko nors jums užduoti šiuos klausimus ir įvertinkite savo atsakymus taškais. Maksimalus taškų skaičius – 28.
1. Kelinti dabar metai?
(0 už teisingą atsakymą, 4 už neteisingą)
2. Kuris dabar mėnuo?
(teisingai – 0, neteisingai – 3)
Dabar žmogui reikia pasakyti vardą bei adresą ir liepti juos prisiminti. Turėtų būti 5 komponentai, pavyzdžiui: Petras Antanaitis, Saulės g. 5, Vilnius.
3. Nežiūrėkite į laikrodį ir pasakykite, kuri valanda dabar artimiausia.
(teisingai – 0, neteisingai – 3)
4. Suskaičiuokite nuo 20 iki 1 mažėjančia tvarka.
(teisingai – 0, klaida – 2, kelios klaidos – 4)
5. Pasakykite visus mėnesius atbuline tvarka.
(teisingai – 0, viena klaida – 2, dvi klaidos – 4, keturios klaidos – 8, viskas neteisingai – 10)
Vertinimas
0-7 Nepastebėta jokių atminties problemų.
8-9 Šiek tiek atminties problemų, susisiekite su gydytoju.
10-28 Daug atminties problemų, jas reiktų ištirti.
Dalis atminties problemų – ženklas
Silpnaprotystės simptomai priklauso nuo ligos tipo ir pažeistos smegenų dalies, bet yra keli bendri simptomai.
Atminties problemos – vienas svarbiausiųjų. Silpnaprotyste sergantys žmonės turi trumpalaikės atminties sutrikimų, tačiau ilgalaikė atmintis paliečiama paskutinė, todėl žmogus gali aiškiai atsiminti 20 metų senumo įvykius.
Taip yra todėl, kad kai kurie atsiminimai įsispaudžia į smegenų ląsteles. Kuo jie senesni, tuo geriau įsitvirtina. Būtent todėl sergantieji silpnaprotyste gali atsiminti praeities – net vaikystės – įvykius, bet ne tai, ką jiems ką tik pasakė.
Trumpalaikė atmintis – įvykiai, kurie neįsispaudžia į smegenis. Kai smegenų ląstelės žūva, trumpalaikės atminties prisiminimai dingsta pirmiausiai, nes jie būna arčiausiai esančiose ląstelėse.
Ne visos atminties problemos yra silpnaprotystės ženklas. Kasdienės atminties problemos gali perspėti ir apie lengvą kognityvinį sutrikimą. Tai – ne diagnozė, nes pats sutrikimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, širdies nepakankamumo ar diabeto. Tik nedideliam procentui sergančių lengvu kognityviniu sutrikimu išsivysto silpnaprotystė.
Reikia apsilankyti klinikoje ir atlikti atminties tyrimus, kad būtų galima nustatyti, ar sergama ankstyva silpnaprotystės forma, ar lengvu kognityviniu sutrikimu.
Gali pradėti nesiorientuoti
Dar vienas galimas silpnaprotystės ženklas – sunkumai bandant parinkti tinkamą žodį kalbant ar sekant pokalbį. Būtent todėl sergantys silpnaprotyste atsitraukia ir nebesikalba su šeima ir draugais. Taip atsitinka, nes neretai pažeidžiama už kalbos supratimą atsakinga smilkininė sritis.
Tokie kasdieniai užsiėmimai kaip vairavimas gali pasidaryti sunkūs, žmogus gali tarsi pamiršti, kad reikalingi pedalai. Kai liga sunkėja, gali pasidaryti sunku net atrakinti duris. Ligonis gali karštą patiekalą padėti į šaldytuvą, o pieną – į orkaitę.
Laiko ir vietos nesuvokimas – dar vienas dažnas simptomas. Žmogus gali neprisiminti dienos, mėnesio ar net metų. Jis taip pat gali imti nebesiorientuoti, net jei yra pažįstamoje aplinkoje.
Sergantys silpnaprotyste paprastai nustoja užsiimti susikaupimo reikalaujančiais hobiais, pavyzdžiui skaitymu, kryžiažodžių sprendimu ar net maisto gaminimu, nes jiems per sunku susikoncentruoti.
Liga gali pakeisti žmogaus charakterį, jis iš stoiškos asmenybės gali tapti verksminga, o iš ramios – dirglia. Nenuspėjami nuotaikos pokyčiai yra dar viena problema. Depresija ir nerimas irgi pasitaiko dažnai.
Kai kurie žmonės ima vis iš naujo klausti to paties klausimo ar kartoti tą patį veiksmą. Tai gali būti it netinkamas elgesys. Ligonis gali imti rėkti, klykti, pasidaryti agresyvus arba įtarus.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
