Ankstyvieji autizmo požymiai
Požymius, kaip pasireiškia autizmas, galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmiausia tai kalbos ir komunikavimo sutrikimai, taip pat sensoriniai sutrikimai – vaikas gali būti pernelyg jautrus arba atvirkščiai – nepakankamai jautrus šviesai, garsui, skoniui, kvapui, prisilietimui. Taip pat gali sutrikti judesių koordinacija.
„Vienas dažniausių požymių, bylojančių, jog vaikas gali turėti autizmą, yra kalbos sutrikimai. Jeigu vaikas visiškai nekalba apie tik kartoja kitų pasakytus žodžius, tačiau pats savarankiškai nevartoja kalbos, vertėtų atkreipti į tai dėmesį. Tokie vaikai nemoka suformuluoti klausimo, kreipinio.
Yra labai daug kitų požymių – vaikas nereaguoja į savo vardą, neateina kviečiamas, nevykdo paprastų nurodymų, tokių kaip prašymas paduoti daiktą. Vaikai nemoka parodyti savo susidomėjimo, neatneša savo žaislų. Trūksta socialinės sąveikos.
Labai dažnas simptomas yra nežiūrėjimas į akis. Pastarąjį galima pastebėti gana anksti. Vaikas vengia akių kontakto“, – dažniausius simptomus vardino Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Laura Kanapienienė.
Nors atpažinti juos galima anksti, moteris tikina, jog pasitaiko atvejų, kuomet autizmas nustatomas jau mokyklinio amžiaus vaikams. „Mūsų asociacijai žinomi įvairiausi autizmo diagnozavimo atvejai. Turime mergaitę, kuriai pirmieji požymiai pasireiškė labai anksti, nesulaukus nė metų amžiaus. Lygiai taip pat pasitaiko, kad pas mus ateina šešių metų vaiko tėvai, diagnozę sužinoję ką tik“, – sakė L.Kanapienienė.
Tuo tarpu LSMU Vaikų reabilitacijos ligoninės direktorė, vaikų neurologė dr. Audronė Prasauskienė pažymėjo, jog autizmo eiga gali būti dvejopa. „Kai kuriems vaikams autizmo požymiai pastebimi dar kūdikystėje: kūdikis itin ramus, nesiprašo imamas ant rankų, nesidžiaugia žaidžiant žaidimus „ku-kū“ , žvilgsnį geriau sutelkia į žaislą, nei į veidą.
Kitais atvejais vaikas normaliai vystosi iki 1-1,5 metų, o po to „vaiką kažkas pakeičia“. Mamos kartais taip ir sako: viskas buvo gerai ir, po to, kai „susirgome“, „mus paskiepijo“, „bėgdamas nukrito“, vaikas pasikeitė. Nustojo kalbėti, pradėjo kitaip žaisti, pasikeitė elgesys. Manoma, jog pastebėjus bent vieną iš ankstyvųjų požymių – nerodo pirštu ar gestu būdamas 12 mėn., nėra pavienių žodžių 16 mėn., nėra spontaninių dviejų žodžių frazių 24 mėn., reikėtų kreiptis į specialistą“, – teigė A.Prasauskienė.
Laukti nepataria
Paprastai autizmo požymiai pastebimi, kai vaiko amžius būna 1,5-2 metai. Nors galima juos pastebėti ir anksčiau, tačiau tai padaryti sunku, reikia gerai žinoti autizmo specifiką.
„Paprastai iki dvejų metų vaikai vystosi gana standartiškai. Daugiausia dėmesio kreipiama į vaiko motorinę raidą – kaip jis vaikšto, sėdi. Iki pusantrų metų retai kyla kokių nors įtarimų. Nebent požymiai labai ryškūs“, – teigė asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.
Tiesa, suklysti vertindami autizmo požymius gali ne tik tėvai. Pasitaiko atvejų, kuomet tėvams kyla įtarimų dėl vaiko raidos, bet tiek aplinkiniai, tiek ir sveikatos sistemoje dirbantys specialistai ragina palaukti.
„Tai daryti yra klaidinga, tačiau tokių atvejų turime ne vieną. Tada autizmas nustatomas vėlai, kai vaikui jau yra šešeri, septyneri metai. Mes visuomet raginame tėvus nedelsti, kreiptis į medikus. Net jei šeimos gydytojas ramina, jog galbūt viskas yra gerai, vis tiek patariame paprašyti siuntimo pas raidos specialistus. Dažniausiai, kaip taisyklė, tėvų įtarimai būna pagrįsti“, – teigė L. Kanapienienė.
Galimybė pasitikrinti
Šiuo metu vienas iš būdų pasitikrinti, ar vaikas nekenčia nuo autizmo – atlikti vadinamąjį „m-chat" testą. Deja, kol kas lietuvių kalba jo nėra.
„Tai dvidešimties klausimų testas. Šiuo metu jis verčiamas į lietuvių kalbą. Dalis testo bus įtraukta į privalomąjį vaikų sveikatos patikrinimą. Nuo lapkričio mėnesio, be kita ko, bus tikrinamas ir vaiko psichomotorinės raidos vystymasis.
Pagal naująją tvarką vaikams nuo trijų mėnesių iki ketverių metų yra numatyti aiškus kriterijai, pagal kuriuos šeimos gydytojai arba pediatrai turės įvertinti vaiką. Nebus apsiribojama ūgio, svorio ar galvos apimties matavimais. Į privalomus tikrinimus įeis ir klausimai dėl kabos, žvilgsnio ir tt.
Raginame tėvus pasinaudoti galimybe visapusiškai ištirti vaiką. Svarbu pabrėžti, kad kuo ankstyvesnė diagnostika, tuo daugiau galima pasiekti, pradėjus tikslingai dirbti su vaiku“, – sakė asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.
Lemia ir aplinka, ir genai
Autizmą įprastai žmonės suvokia kaip genetinį raidos sutrikimą, tačiau vaikų neurologė A.Prasauskienė teigė, jog toks įsitikinimas yra klaidingas. „Aplinkos veiksniai yra svarbūs autizmo atsiradimui. Manoma, jog apie 50% autizmo diagnozę lemia aplinkos faktoriai, o kitus 50% – genetiniai faktoriai“, – mitus išsklaidė medikė.
Ko reikėtų vengti vaikams, kurie jau turi šią diagnozę? „To, kas jiems netinka. Daliai vaikų sunku priimti dideles erdves ir daug žmonių, tad tokių vaikų nereikėtų vestis, tarkim, į prekybos centrą, kitiems vaikams sunku prisitaikyti naujoje aplinkoje – todėl šių vaikų nereikėtų vestis į svečius. Svarbiausia priimti savo vaiką tokį, koks jis yra, ir mylėti jį tokį, koks jis yra. Su visom keistenybėm.
Manau, kad kiekviena vaiko liga tėvams sukelia didžiulį stresą, o ypač tokia, visokiausiais mitais apipinta diagnozė. Gydytojui sunku šią diagnozę įvardinti, o tėvams dar sunkiau ją priimti.
Tėvams galėčiau patarti, jog įtarus ar nustačius autizmo diagnozę nereikėtų „bijoti“ pasitarti su kitais specialistais, prašyti juos konsultuojančių gydytojų ar kitų specialistų nuorodų į naujausius literatūros šaltinius ir tą literatūrą skaityti. Kiekvienas autizmo diagnozę turintis vaikas yra kitoks, kitokios yra ir jo prognozės bei galimybės“, – paaiškino A.Prasauskienė.
