Akių klinikos „Lirema“ gydytoja oftalmologė Lina Socevičienė neatmeta galimybės, jog A.Butkevičiui galėjo būti taikyta lazerinė akių korekcija, tačiau greičiausiai tai buvo labiau invazinė lęšio implantacija. Pastaroji veiksmingesnė vyresnių žmonių ar turinčių prastesnį regėjimą atveju.
– Lazerinė akių korekcija – plačiai paplitusi procedūra, Tačiau ar ją galima atlikti kiekvienam turinčiam regėjimo sutrikimų?
– Įprastai lazerinė akių korekcija atliekama žmonėms nuo aštuoniolikos metų. Tačiau kiekvieno paciento atvejis yra individualus. Viskas priklauso nuo to, ką žmogus mato, koks regėjimo poreikis, kokią korekciją naudoja – akinius ar lęšius.
Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl lazerinės akių korekcijos, nes nori pakeisti savo naudojamą korekcijos būdą. Tada žiūrime individualiai akies anatomiją, ragenos gaubtumą, storį, akies ar ragenos ligas. Vertiname, ar naudojama korekcija žmogui padeda, ar ne. Atsižvelgiame ir į kitas ligas, kuriomis gali sirgti žmogus. Gali būti absoliučios kontraindikacijos. Tai reiškia, jog sergant tam tikromis ligomis atlikti lazerinės akių korekcijos negalima.
– Kokiomis ligomis sergantiems negalima taikyti šios procedūros?
– Pirmiausia tai cukrinis diabetas. Visai nesvarbu, kokia operacija atliekama, ši liga yra didelis „šauktukas“. Taip pat verta paminėti reumatines, jungiamojo audinio ligas. Ragena taip pat yra jungiamasis audinys, ir, jei su juo yra problemų, gali būti ne visai prognozuojamas gijimo procesas.
Odos ligos vėlgi gali būti vertinamos, kaip kontraindikacija, tačiau ne absoliuti. Reikėtų vertinti kiekvieną atvejį individualiai.
Jei kalbėtume apie akių ligas, pirmiausia reikėtų paminėti keratokonusą – ligą, kuriai būdingas ragenos formos kitimas ir plonėjimas. Dėl jos atsiranda trumparegystė ir astigmatizmas. Todėl jei ploninsime jau savaime plonėjantį audinį, galime turėti neprognozuojamas pasekmes.
– Kokius regos koregavimo būdus geriausia pasirinkti vyresnio amžiaus žmonėms?
– Žmogui, kurio amžius 50 ir daugiau metų, galima pasiūlyti kitokią chirurgiją, ne lazerinę. Jų atveju ji gali būti efektyvesnė.
Lazerinė akies korekcija pakeičia ragenos gaubtumą, suplokština ją arba padaro „statesne“. Tačiau ji neveikia tų vidinių akies pakitimų, kurie atsiranda su amžiumi.
Įprastai nuo keturiasdešimties metų daugelis žmonių pradeda naudoti akių korekciją skaitymui, artimam matymui. Jeigu tokio amžiaus žmogų operuojame lazeriu, padarome, kad jis galėtų geriau matyti į tolį. Tačiau skaitymui akiniai jam vis tiek bus reikalingi.
Kiti chirurginiai būdai leidžia išspręsti ir tolimo, ir artimo matymo problemą. Toks būdas vadinamas skaidraus lęšio chirurgija. Pakeičiame nuosavą lęšį dirbtiniu, daugiažidininiu. Ši procedūra labiau invazinė. Jos metu keičiama vidinė akies vidinė struktūra.
– Dioptrijų stiprumas turi įtaką pasirenkamai procedūrai?
– Paprastai saugu atlikti lazerinę korekciją, kai trumparegystė būna iki -8 dioptrijų arba toliaregystė iki +3 dioptrijų. Jeigu dioptrijos didesnės, procedūrą atlikti galime, bet tai ne visuomet yra saugu. Gali būtų per daug liekamųjų, lydinčių reiškinių, kurie gali sukelti rūpesčių kasdieniame gyvenime.
Tokiais atvejais siūloma implantuoti specialiai pagamintą lęšį. Jis implantuojamas į akies obuolio vidų. Procedūra taikome net tuomet, kai dioptrijos siekia –16. Žmonės labai džiaugiasi tokia galimybe, nes ne paslaptis, jog akiniai su didelėmis dioptrijomis neatrodo estetiškai, yra sunkūs, pakeičia žmogaus išvaizdą.
– Šiomis dienomis plačiai aptariamas ryškus premjero A.Butkevičiaus išvaizdos pasikeitimas dėl nebenešiojamų akinių. Kokia procedūra galėjo būti taikoma politiko atveju?
– Taip, ko gero, visi pastebėjome išvaizdos pasikeitimus. Tačiau sunku pasakyti, kokia procedūra taikyta, tam reikėtų išsamiau išnagrinėti premjero atvejį. Greičiausiai tai siejama su chirurgija. Neatmetu galimybės, jog galėjo būti atlikta ir lazerinė korekcija.
Visgi jei akinių žmogui reikėjo ne tik žiūrint į tolį, bet ir skaitymui, tada didesnė tikimybė, kad atlikta sudėtingesnė intervencija – lęšio implantacija. Užsienio šalyse tokia procedūra yra įprasta ir dažnai atliekama. Kodėl sakau užsienyje? Nes tai nemažai kainuoja. Brangūs ne tik patys lęšiai, bet ir pati procedūra.
– Pasitaiko atvejų, kad lazerinė korekcija neduoda laukiamų rezultatų?
– Dažniausiai daugiau tikisi pacientai. Gydytojai yra linkę situaciją vertinti atsargiau. Geriau mažiau žadėti ir daugiau turėti, negu žarstyti pažadus žinant, kad gali jų neįgyvendinti. Būna atvejų, kuomet žinome, kad akių korekcija bus laikina. Po kurio laiko ragena gali bandyti atgauti savo storį ir gaubtumą.
Šiuo atveju kalbame apie aukštesnio laipsnio refrakcijos ydas. Kai dioptrijos yra -8 ar +3, korekcijos yra laikinos. Taip, -7 nesugrįš, bet nedideliais kiekiais matymas gali po truputį blogėti. Tada reikia atlikti pakartotinę procedūrą. Visuomet informuojame apie tai pacientus. Jei paciento lūkesčiai atitinką realią situaciją, tada galima operuoti.
Tačiau kartais žmogus tikisi daugiau. Deja, akių chirurgija irgi turi ribas. Mes nesukuriame idealios akies, tiesiog vieną korekcijos priemonę pakeičiame kita. Jeigu žmogus idealiai nematys naudodamas akinius ar lęšius, chirurgija irgi nėra visagalė.
– Gijimo procesas po lazerinės korekcijos ir implantuojamo lęšio skiriasi?
– Po lazerio korekcijos viskas priklauso nuo to, kokiu metodu buvo atliekama procedūra. Yra du pagrindiniai būdai. Pirmasis – paviršinė abliacija be pjūvių. Gijimas po jos trunka apie savaitę.
Pirmosios dvi dienos yra tikrai nemalonios. Akys peršti, ašaroja. Visiškam regėjimo atsistatymui prireikia savaitės ar dešimties dienų. Kitas procedūros atlikimo būdas – dalies ragenos pjovimas lazeriu. Po šios intervencijos žmogus jau tą pačią dieną jaučia rezultatą. Kitą dieną leidžiama vairuoti. Be abejo, nereikia akių trinti, būtina naudoti akių lašus.
Jeigu kalbame apie intraokulinę chirurgiją, operacijos dieną akis užklijuojama. Tačiau kitą dieną žmogus jau gali neblogai matyti. Kartais gijimo procesas gali užtrukti apie penkias dienas.
