Karolis – vienas iš trijų nepilnamečių, kuriems Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale Vaikų ligoninėje buvo taikytas chirurginis epilepsijos gydymas. Dar du epilepsija sergantys vaikai buvo operuoti Vokietijoje.
Chirurginio gydymo rezultatai teikia vilčių, kad epilepsiją įmanoma sutramdyti.
„Priepuoliai išnyko, dėl to esame labai dėkingi chirurgams. Kuo anksčiau epilepsija sergantys vaikai sulaukia chirurginės pagalbos, tuo mažiau jie atsilieka nuo bendraamžių“, – pasakojo Karolio tėvas Erikas Latyševičius.
Epilepsija jo sūnui buvo nustatyta tada, kai berniukas buvo ką tik sulaukęs trečiojo gimtadienio. Baimė, nežinia dėl sūnaus ateities, beviltiškumo jausmas – jau praeitis. Bet šį etapą Karolio tėvai vadino vienu sunkiausių savo gyvenime.
Keletą metų trukęs epilepsijos gydymas vaistais berniukui nesuteikė palengvėjimo.
Kartodavosi tokie sunkūs priepuoliai, kad jis prarasdavo sąmonę. Ligos išsekintam berniukui pradėjo sunkiau sektis ir mokykloje.
Kai nuo medikamentų, skirtų epilepsijai gydyti, padidėjo sūnaus kepenys, tapo aišku, kad vien vaistais šios ligos neįmanoma sustabdyti.
Buvo sunku apsispręsti
Karolio tėvams buvo labai sunku apsispręsti dėl neurochirurginės operacijos, nes reikėjo atverti kaukolę.
Kitos išeities nebuvo. Tačiau jie nutarė pasikliauti medikais. Nors iš pradžių vilniečiams buvo siūlyta dėl operacijos vykti į Liubliną (Lenkija), jie sūnų patikėjo lietuvių medikams.
Gydytojams Karolio liga taip pat sukėlė nemažai mįslių.
„Tyrimai parodė, kad epilepsijos židinys yra toje pačioje vietoje, kur ir arachnoidinė cista (tai voratinklinio smegenų dangalo darinys, pripildytas smegenų skysčio), tačiau nebuvo aišku, ar tai tikra cista“, – pasakojo vaikų neurologė Olga Kutuzova.
Medikams abejonių sukėlė tai, kad apie šią cistą buvo aptikta jai nebūdinga zona.
2014-ųjų birželį Karolį operavo neurochirurgai docentas, medicinos mokslų daktaras Saulius Ročka ir Ramūnas Raugalas.
Operacija buvo sėkminga, nekilo jokių komplikacijų. Pirmieji ženklai po operacijos teikė daug vilčių – atsigavęs berniukas lengvai atpažino savo tėvus.
Karolis toliau gydėsi Druskininkuose, Vaikų reabilitacijos skyriuje „Saulutė“, dar po kelių mėnesių pradėjo lankyti antrą klasę – jam net nereikia lankyti specialios mokyklos.
Net vaiko charakteris po operacijos beveik nepasikeitė, jis liko toks pat judrus. Vienintelis sunkumas – po 15–20 minučių Karolis pavargsta ir jam būtina pailsėti.
Sėkmės istorijų – ne viena
Tokių sėkmingų istorijų būta ne vienos. Epilepsija sergančios kaunietės septynmetės Aurelijos gydymo sėkmė taip pat įtraukta į Lietuvos medicinos istoriją.
Aurelija – viena iš nedaugelio šalies vaikų, kuriems atskirta galvos smegenų pusrutulius siejanti didžioji jungtis. Mergaitė serga išplitusia epilepsija – tokia jos forma, kai nėra aiškaus ligos židinio galvos smegenyse.
Reta operacija (kaliozotomija) sėkmingai atlikta 2013-ųjų gruodžio 10-ąją Vaikų ligoninėje.
Epilepsija buvo smarkiai sutrikdžiusi mažametės raidą. Ypač ją vargindavo priepuoliai, trukdavę iki 10 minučių, po kurių mergaitė jausdavosi išsekusi.
Sunkia epilepsijos forma sergančiai mažametei nepadėjo nei stiprūs vaistai nuo traukulių, nei maksimalios jų dozės – dėl priepuolių jos vystymasis smarkiai atsiliko.
Aurelija nustojo kalbėti, ją reikėjo maitinti, ji sunkiai valdė emocijas.
„Linkiu kiekvienam tėvui nežinoti ir nematyti, kaip atrodo epilepsijos priepuoliai. Geriau nepatirti tų akimirkų, kai tavo vaikui naktį pasidaro bloga, kūnas ima tirtėti, o tu niekuo negali padėti“, – kalbėjo Aurelijos tėvas kaunietis Arūnas Lisinskas.
Dabar tėvams kur kas geriau sekasi bendrauti su Aurelija – mergaitė jau sugeba išreikšti savo norus, parodyti emocijas. Dingo ir stiprūs agresijos priepuoliai, nes po operacijos mergaitė tapo ramesnė, išnyko ryškūs emocijų ir elgesio sutrikimai, pagerėjo jos nuotaika.
„Vaiko gyvenimo kokybei daug įtakos turi tai, kad išnyko didieji priepuoliai, kurie kartodavosi kasdien. Tai didelė pažanga.
Kiekvienas toks priepuolis keldavo didelį siaubą tėvams, nežinantiems, kiek ilgai gali trukti pats priepuolis ir kuo jis pasibaigs“, – teigė gydytoja vaikų neurologė Asta Judickienė.
Anksčiau kai kurie sunkia epilepsijos forma sergantys vaikai iš Lietuvos būdavo siunčiami gydytis į Vokietiją. Tokiems pacientams reikėjo ne tik sudėtingos diagnostikos, bet ir sudėtingos operavimo technikos.
Pavyzdžiui, vienuolikamečiam Kristupui buvo nustatyta įgimta vieno pusrutulio smegenų žievės displazija. Tai reiškė, kad yra ne vienas epilepsijos židinys, o visas pusrutulis.
Vaikui reikėjo atlikti branduolių magnetinio rezonanso tyrimą. Prieš keletą metų Vilniuje to buvo neįmanoma padaryti. Berniukas taip pat nesugebėjo gerai valdyti vienos kūno pusės.
Kristupui epilepsijos priepuoliai prasidėjo sulaukus dvejų metų, kai smegenyse jau buvo susiformavusios kalbos zonos.
Iš pradžių priepuolių nebuvo daug, vėliau jų daugėjo, pagaliau atėjo metas, kai per dieną vaiką ištikdavo 40 epilepsijos priepuolių. Tai sutrikdė vaiko raidą, jis ėmė vis mažiau kalbėti.
„Dėl epilepsijos vaikas ėmė beveik nesuprasti kalbos, taip pat jis prarado galimybę kalbėti. Jam taip sutriko kalba, kad vietoj jos buvo girdėti tik mykimas“, – prisimena Vaikų neurologijos skyriaus vedėja medicinos mokslų daktarė Rūta Praninskienė.
Berniukui nepadėjo jokie preparatai, nors buvo išbandyti visi šalyje prieinami vaistai.
Prieš keletą metų Vaikų ligoninės gydytojai kreipėsi į savo kolegas Vokietijoje – Bylefeldo universiteto „Bethel“ epilepsijos centrą. Vokiečių neurochirurgai sutiko operuoti vaiką iš Lietuvos. Jam buvo atskirti smegenų pusrutuliai.
Atskyrus galvos smegenų pusrutulius vaikas atgavo gebėjimą kalbėti. Dabar 11-metis Kristupas jau gali skaičiuoti, mokosi skaityti, savarankiškai eina į mokyklą ir pateikia vis sudėtingesnius klausimus.
„Mūsų patirtis rodo, kad chirurginis epilepsijos gydymas yra labai sėkmingas. Visų penkių išoperuotų vaikų savijauta pagerėjo. Du buvo operuoti užsienyje, trys – Lietuvoje“, – sakė gydytoja R.Praninskienė.
Kas trečias ligos atvejis – atsparus vaistams
Epilepsija – sunkiai įveikiama liga, sutrikdanti ir vaiko, ir jo šeimos socialinę adaptaciją.
Pasaulyje apie 0,5–1 proc. gyventojų patiria priepuolius, bet tai nereiškia, kad jie serga epilepsija. Ši liga nustatoma tada, kai priepuoliai pasikartoja ir nėra jokių papildomų priežasčių, kurios juos provokuotų.
Apie 30 proc. visų epilepsijos atvejų liga yra atspari vaistams.
Kasmet Lietuvoje dėl epilepsijos chirurginiu būdu galėtų būti gydoma 20-30 pacientų – ir suaugusiųjų, ir vaikų.
Epilepsijos chirurginis gydymas labai svarbus vaikams. Operacijos tikslas – kuo anksčiau pašalinti židinį, sukeliantį priepuolius. Tai būtina padaryti, kad nebūtų sutrikdyta vaiko raida, ypač kalbos ir pažintinių funkcijų.
Susirgus epilepsija taip pat gali būti taikoma dieta, kurioje riebalų yra daug daugiau nei baltymų ir angliavandenių. Ši dieta taip pat gali turėti nepageidaujamą poveikį, pavyzdžiui, sutrinka vaiko augimas, nes jis gauna kur kas mažiau baltymų.
