„Visuomet būdavo baisoka, kai šiltuoju sezonu keliaudavome į mišką pasivaikščioti, pailsėti prie ežero – kamuodavo nerimas, ar ten yra erkių, kaip apsaugoti mažylę. Prieštaringos nuomonės apie skiepus ir jų šalutinį poveikį mane gąsdino, nei vienas iš mūsų šeimos narių nesame pasiskiepiję, tiesiog bijau šalutinės reakcijos, bet... Vėl artėja sezonas, bunda erkės, o kartu su jomis ir mano baimė bei nuogąstavimai, juk nuo Laimo ligos skiepų net nėra...“ – sakė mama.
Praėjusių metų rugpjūtį šeima nusprendė pailsėti ne Lietuvos, o Latvijos pajūryje. Išsirinko sodybą šalia jūros. Prie namelių – nupjauta žolė, kurioje lakstė ir žaidė vaikai.
„Nieko blogo nepagalvojau, atrodo, buvome ne miške – kas gali atsitikti nupjautoje pievoje? Nepastebėjau erkės ant dukrytės, nuėjome miegoti, o kitą rytą ji jau skundėsi niežuliu.
Ant užpakaliuko buvo didelė raudona dėmė, pagalvojome, kad reakciją iššaukė uodo įkandimas, bet pastebėjau mikroskopinę mažą dėmelę (matyt, tai buvo tik erkės mažytė likusi dalis, pati ji jau buvo pasišalinusi).
Vyras ramino, kad mažylė nusikasė, tačiau nuojauta kuždėjo ką kito. Grįžus iš pajūrio skambinome į kliniką pasikonsultuoti, tačiau specialistai patikino, kad atlikti tyrimai dar nieko nerodys, nuo erkės įkandimo turi praeiti dvi savaitės“, – pasakojo moteris.
Pirmieji signalai – temperatūra ir nuovargis
Po savaitės mergytei pakilo aukšta temperatūra, be jokių kitų požymių. Ji laikėsi apie tris dienas. Gydytoja nustatė gerklės uždegimą, nors gerklytė buvo tik labai mažai paraudusi. Mamai šis karščiavimas atrodė keistas, temperatūra pakildavo ir nukrisdavo.
Mažylė skundėsi nuovargiu, dažnai kartodavo „Mamyte, noriu pailsėti, pavargau, panešk mane“, didžiausias išbandymas buvo ir ėjimas iki artimiausios parduotuvės, kuri tik keli metrai nuo namų.
„Iš pradžių manėme, kad ji taip nori daugiau dėmesio, panešiojimo ant rankų, ruošėmės atlikti kraujo tyrimus (nes prieš tai klinikoje ir rekomendavo juos atlikti tik po kelių savaičių), bet dar po savaitės pastebėjau raudoną dėmę ant kojos. Ji nebuvo didelė, tačiau supratau, kad temperatūra ir nuovargis buvo būtent dėl Laimo ligos“, – pasakojo mama.
Nieko nelaukę rugpjūčio pradžioje jie nuvyko atlikti tyrimų. Atsakymų laukė keturias dienas, ir jie buvo teigiami: IgM – teig (+) 59.1, IgG – teig (+) 5.7.
Buvo paskirti antibiotikai, juos mergytė gėrė dvi savaites. Tuomet tyrimai buvo pakartoti, rezultatai parodė: IgM – teig (+) 168,6, IgG – (+) 48, 063.
„Gydytoja komentavo, kad turi praeiti daugiau laiko. Beliko laukti. Dabar lyg ir viskas susitvarkė, dukra jaučiasi gerai, tačiau šia istorija norisi pasidalinti siekiant paskatinti tėvus būti budresnius“, – patarė moteris.
VU Santariškių klinikų Infekcinių ligų centro direktorius, gyd. pr. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis sako, kad pateikta Laimo ligos istorija yra klasikinė. Mergaitei atsirado migruojanti raudonė, atsiradę požymiai – aukšta temperatūra, nuovargis yra pirmajai ligos stadijai būdingi simptomai. Ankstyva forma – migruojanti raudonė, jei ji laiku nepradedama gydyti, borelijos patenka į kraują, iš kraujo į sąnarius, nervų sistemą.
Leidžia pinigus ir erkės tyrimams
Pasak A.Ambrozaičio, dažnai žmonės net nepastebi, kad įsisiurbė erkė. Niekada nežinome, ar erkė užsikrėtusi, o jei užsikrėtusi, kuo – borelijomis, kuri sukelia Laimo ligą, ar virusu (erkiniu encefalitu), tad iškylaudami ar vaikštinėdami pamiškėmis, turime save stebėti.
Erkinio encefalito atvejų kasmet registruojama nuo 350 iki 600 atvejų, bet saugojimasis, prevencija yra daugmaž vienoda. Reikia kas valandą ar kas dvi apžiūrėti kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių. Gydytojo teigimu, jei pastebėjote įsisiurbusią erkę, ją reikėtų greičiau ištraukti. Jei lieka galvutė, nereikia išsigąsti, nes ji nefunkcionuoja ir nekenkia. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad žmonės ištrauktą erkę veža tirti, tačiau reikėtų tik stebėti save, o ne panikuoti ir leisti pinigus erkės ištyrimui.
Rekomenduojama įsidėmėti, kad ankstyva lokalizuota arba pirmoji Laimo ligos stadija yra nustatoma remiantis epidemiologiniais (buvo erkės įsisiurbimas) ir klinikiniais duomenimis (borelijų patekimo vietoje po kelių dienų ar savaičių, dažniausiai po 10 dienų, atsiranda migruojanti odos raudonė). Kartais odos raudonę lydi ir karščiavimas.
Kraujo laboratoriniai tyrimai ankstyvos lokalizuotos Laimo ligos stadijos metu nėra atliekami, nes dažnai jie yra neigiami dėl to, kad žmogaus organizmas dar nespėjo pagaminti apsauginių antikūnų.
Taigi gydymas antibiotikais gali būti skiriamas be ligą patvirtinančių laboratorinių tyrimų. Šiuo konkrečiu atveju laboratorinis tyrimas buvo atliktas ir jis parodė, kad mergaitės kraujyje jau yra pasigaminę ir IgM, ir IgG klasės specifiniai antikūnai prieš borelijas. Taigi Laimo liga buvo patvirtinta ir laboratoriniais tyrimais.
Gydytojo teigimu, Laimo liga sergančiam žmogui nebūtina atlikti pakartotino tyrimo baigus gydymo kursą, nes susidarę IgM antikūnai išlieka apie 3 mėnesius ir ilgiau. Teisingai paskirtas gydymas antibiotikais ankstyvojoje lokalizuotoje Laimo ligos stadijoje visada yra efektyvus, borelijos yra sunaikinamos.
Pavasarį erkės ypač aktyvios
ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė Milda Žygutienė pastebėjo, kad tris paskutinius metus sergamumas erkių platinamomis ligomis buvo maždaug vienodas: 2014 metais buvo sumažėję tiek Laimo, tiek erkinio encefalito ligų atvejų. Vaikų sergamumas daugmaž vienodas. Mažieji sudaro maždaug 8 proc. visų susirgimų. Rečiau suserga 0-3 metų, dažniausiai 10-14 ir 15-17 metų vaikai. Štai praėjusį sezoną erkiniu encefalitu buvo užkrėstas 31 vaikas, Laimo liga – 187 vaikai.
„Klimato pokyčiai daro didelę įtaką erkių aktyvumui, jau keletą metų iš eilės gruodžio mėnuo šiltesnis. Pavasarį šiais metais pirmuosius signalus gavome vasario pabaigoje, pirmieji pranašai yra augintiniai, paprastai jie parsineša pirmąsias erkes. Bėda ta, kad pavasarį yra sumažėjęs žmonių budrumas, jie nesitiki, kad tokiu metu gali būti erkių miške“, – pasakojo M.Žygutienė.
Lietuvoje erkių gausa yra didelė, jos ypač aktyvios pavasarį, nes joms gyvybiškai svarbus kraujas, kad patelė galėtų dėti kiaušinius. Jų pavasarinis aršumas yra labai stiprus, tad ieškantys žibučių miškuose, jau turi saugotis. Erkės užsikabina ant drabužių ir žmogus gali jas parsinešti į namus. Būtina tinkama apranga, dėmesingumas ir apsižiūrėjimas.
Pasak M.Žygutienės, negalime būti ramūs ir atostogaudami sodyboje. Žolę reikia pjauti, neleisti jai užaugti aukštesnei nei 10 cm. Erkei reikalinga drėgmė, tinkama aplinka. Lietuvoje miestuose žolė dažniausiai pjauna birželio pabaigoje, per tą laiką erkė pasimaitina aukštoje žolėje iš graužikų, paukščių ir įsikuria.
