Ne veltui su liga kovojusios ir ją įveikusios pacientės tikina, jog nėra nieko sunkiau, kaip netekti organo, kuris dovanoja gyvybę. Kaip ir kitų navikų, gimdos kaklelio vėžio priežastis – tam tikrų ląstelių supiktybėjimas.
Ankstyvas lytinis gyvenimas, rūkymas, nusilpęs imunitetas, ankstyvas gimdymas sukelia ląstelės genų pokyčius ir šios pradeda nevaldomai ir nestabdomai daugintis, pažeisdamos aplinkinius audinius, o vėliau plisdamos po visą organizmą. Minėtus pokyčius gimdos kaklelio epitelio ląstelėse greičiausiai sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV).
Diagnozė pakirto kojas
Ilgainiui šis virusas pasišalina, tačiau ne visada. Kartais jis lieka ir vėliau sukelia vėžinius pakitimus. Tai patyrė ir vilnietė Laura Jurkšaitienė. „Labai baisu“, – dienas, kurias mielai ištrintų iš gyvenimo, su skausmu prisiminė pašnekovė. Jauna, energinga trijų vaikų mama per įprastinį vizitą pas ginekologę sulaukė pasiūlymo profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio.
„Pasitikrinau, bet kadangi jaučiausi labai gerai ir plika akimi nieko nebuvo galima pamatyti, nueiti sužinoti atsakymo patingėjau ir viską palikau likimo valiai. Bet tarytum angelas sargas man į ausį pašnibždėjo, kad turiu atsakymą išgirsti“, – Laura neslėpė, tos dienos, kaip ir vaikų atėjimo į šį pasaulį, ji niekada nepamirš.
Atsakymas, kurį netrukus moteris išgirdo iš ginekologės lūpų, Laurai pakirto kojas. „Negalėjau patikėti, nes buvau visu šimtu procentų įsitikinusi, kad viskas yra gerai, kad aš sveika, juk nieko nejaučiau. Buvo šokas. Galvoje sukosi vienintelė mintis – esu dviejų mažų vaikų mama. Mažajai mergytei nebuvo net dvejų, vyresnei – penki metukai. Buvo labai labai sunku“, – prisiminė moteris.
Sprendimas – gimdos kaklelio amputacija
„Gimdos kaklelio vėžys“, – grįžusi namo drebančiomis lūpomis vyrui tepratarė Laura. Tą akimirką žemė iš po kojų slydo jau ne jai vienai. Ir nors tąsyk žmonai nieko nesakė, mintyse jos vyras Tomas rašė niūriausią istorijos scenarijų. „Visą laiką atrodo, kad ta liga kažkur toli, kad tavęs neliečia. Mes susidūrėme akistatoje su mirtimi. Buvo labai baisu, juk tai nutiko mano artimiausiam, brangiausiam žmogui“, – nors praėjo nemažai laiko, Lauros sutuoktinis sunkiai tramdė emocijas.
Jaunai mamai buvo diagnozuota nulinė stadija – kai vėžys yra ikiinvazinis, nepakenkti sritiniai limfmazgiai ir nėra tolimųjų metastazių. Nacionaliniame vėžio institute moteriai buvo atlikti įvairūs tyrimai, o medikų konsiliumo verdiktas vienareikšmis – nevalia delsti, reikia amputuoti gimdos kaklelį.
Moteris atvira – jei tik būtų žinojusi savo istorijos baigtį, sveikata būtų pasirūpinusi kur kas anksčiau. Dabar Laura stengiasi neprisiminti tų juodų dienų, juolab kad jos gyvenime nemažai džiugių permainų. Po operacijos praėjus septyneriems metams, moteris vėl spinduliuoja laime: prie krūtinės glaudžia didžiausią jųdviejų su vyru svajonę ir džiaugsmą – rugsėjį pasaulį išvydusį sūnų Vainių.
Verta įsiklausyti į organizmo signalus
Kokie ženklai įspėja apie ligos pradžią? Pasak medikų, kraujavimas, atsiradęs po lytinių santykių ar tarp menstruacijų – vienas pirmųjų simptomų, kurį dažniausiai pastebėjusios moterys kreipiasi į juos pagalbos. Augliui vystantis mažajame dubenyje, atsiranda ir kitų simptomų: nugaros, kojų skausmas, kojų tinimas, menstruacijų ciklo sutrikimas, pasikeitusi išskyrų spalva ir kvapas.
Lietuvos moterys jau dešimtmetį raginamos dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje, kuriai kasmet iš valstybės biudžeto atseikėjama daugiau nei pusantro milijono eurų. Klausiate, kam visa tai? Tyrimų duomenimis, net 80 procentų gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų diagnozuota laiku, o gydymas pradėtas kaip įmanoma anksčiau. Vis dar dvejojate? Įsiklausykite, statistika negailestinga – pusė pacienčių, kurioms diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys, kovoje dėl gyvenimo pralaimi.
Tyrimai ne visada atitinka tikrovę
Ką daryti? 25–55 metų moterims citologinius tyrimus ginekologai rekomenduoja atlikti kartą per metus. Vis dėlto, pasak Onkologijos akušerių ginekologų draugijos prezidentės Daivos Vaitkienės, minėti tyrimai dažnai neatitinka tikrovės.
„Pasitaiko nuo 30 iki 70 procentų klaidų. Tai susiję su daugybe dalykų: su metodais, su priemonėmis, kurias naudoja, su moters organizmo būkle, jos ciklo vieta, su laboratorijos darbo kokybe, laboranto darbo krūviu“, – teigė pašnekovė.
Daugelyje Europos Sąjungos šalių atliekamas skystųjų terpių tyrimas, kuris yra viena efektyviausių priemonių, padedančių nustatyti gimdos kaklelio vėžį. Deja, pasak Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologinio skyriaus gydytojo onkologo ginekologo Kastyčio Žilinsko, Lietuvoje tokie tyrimai kol kas nekompensuojami.
„Šiuo metu išsivysčiusiose šalyse yra naudojami skystosios terpės tepinėliai. Jų specifiškumas ir jautrumas yra gerokai didesnis negu mūsų tradicinių papanikolau. Jeigu mes turėtume pakankamai lėšų ir atliktume šiuos tyrimus, sergančių moterų skaičius stipriai sumažėtų“, – teigė gydytojas.
Pasak gydytojos Daivos Vaitkienės, vienos šalys patikros metu atlieka onkocitologinį, o tik po to žmogaus papilomos viruso tyrimą. Bent septyniose Europos Sąjungos šalyse procedūra yra atvirkštinė – pirmiausia atliekamas žmogaus papilomos viruso, po jo – citologinis tyrimas.
Medikai pabrėžia, kad visos priemonės, kurios sumažina lytiniu būdu plintančių ligų dažnį, padeda apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio, nors ir neužtikrina visiško saugumo. Tarp jų – vakcinos nuo žmogaus papilomos viruso atmainos. Pastaruoju metu verda gana aršios diskusijos apie tokių skiepų naudą.
Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Laimutės Vaidelienės, Europos Sąjungoje liko tik penkios šalys: Lietuva, Lenkija, Estija, Kipras ir Kroatija, kuriose ši vakcina nenaudojama. Mūsų šalies ligonių kasos apskaičiavo, kad vakcinos iš valstybės biudžeto pareikalaus daugiau nei penkių šimtų aštuoniasdešimt tūkstančių eurų per metus.
„Ministro įsakymu nutarta, kad mes mergaičių vakcinaciją pradedame nuo 2016 metų sausio pirmos dienos. Vakcinacija bus įtraukta į kalendorių ir mergaitės bus vakcinuojamos nuo 9–13 metų amžiaus“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Gydytojo onkologo ginekologo K.Žilinsko manymu, šios vakcinos nereikėtų laikyti panacėja. „Žinoma, kuo didesnė populiacijos dalis bus vakcinuota, tuo geresnių rezultatų sulauksime. Bet nereikia užmiršti, kad tik vakcinacija neišgelbės nuo šios ligos, nes yra įvairių gimdos kaklelio vėžio formų.
Šiuo metu tiek mes, tiek kitos šalys vakcinuojame nuo dviejų – 16 ir 18 tipo. Bet yra dar 35 kancerogeniniai tipai, kurie taip pat sukelia vėžį“, – aiškino gydytojas. Vakcinos apsaugo tik nuo dviejų – trijų žmogaus papilomos viruso atmainos tipų, o jų yra apie 140. Be to, žmogaus papilomos virusu galima užsikrėsti daug kartų, tik skirtingomis jo atmainomis. Žmogui pasveikus, susidaro imunitetas, tad vakcina apsaugos tik nuo naujų užsikrėtimų.
„Statistiškai vakcina sumažina ikivėžinių ligų skaičių, užsikrėtimo dažnį, paties vėžio skaičius, kuriuos bus galima patikrinti po 5–10 metų. Kalbant apie naudą asmens sveikatai, jos pamatuoti objektyviai neįmanoma, nes negali savęs palyginti paskiepyto ir neskiepyto. Todėl turėtum pasikliauti įrodymais arba rinktis tą kelią, kuris patikrintas visuomenės sveikatos požiūrio, arba laukti 15 ar 20 metų“, – sakė Onkologijos akušerių ginekologų draugijos prezidentė.
Duomenų, kokia bus vakcinos nauda, jeigu mergaitė jau užsikrėtusi papilomos viruso atmaina, nėra.
Dar vieną galimybė – testas
„Gimdos kaklelio vėžio vystymosi istorija nuo užsikrėtimo ŽPV trunka 10, 15 ar 20 metų. Vadinasi, sąžiningai, statistiškai įrodyti vakcinos naudą visuomenei reikėtų apie 15–20 metų“, – teigė pašnekovė.
Visgi, prieš skiepijant lytiškai aktyvias mergaites ir moteris, patariama atlikti testą, kuris padėtų nustatyti, ar nėra žmogaus papilomos viruso atmainų, nuo kurių vakcina jau nebeapsaugos. Medicinos atstovai puikiai atsiliepia apie „CervixSana" testą, kurio kaina siekia apie šešiasdešimt eurų. Atlikusi testą, moteris iškart sužino, ar yra užsikrėtusi žmogaus papilomos viruso atmaina. Svarbu tai, kad testas parodo užsikrėtimą net tuo atveju, kai onkocitologiniai tyrimai dar nieko nerodo.
Pasaulyje kas dvi minutes nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris, Lietuvoje per savaitę ši liga pakerta penkias aukas. Tai antras pagal dažnumą vėžys po krūties vėžio bei trečias pagal mirštamumą. Kiekviena moteris turėtų imtis visų priemonių, idant užkirstų kelią šiai klastingai ligai.
