Unikalią operaciją atliko Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojai. Vėliau šį ypač retą sutrikimą neurochirurgas medicinos mokslų daktaras Gytis Šustickas ir Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas nagrinėjo su užsienio kolegomis Europos neurochirurgų konferencijoje, vykusioje Nansi mieste Prancūzijoje.
Pamatinė smegenų arterija buvo susiaurėjusi daugiau nei 90 procentų.
Operacijos metu ji buvo išplėsta 3,5 milimetro ilgio tinkleliu.
Tai gyvybiškai svarbi arterija, aprūpinanti krauju galvos smegenų kamieną, kuris atsakingas už gyvybiškai svarbias širdies ir kvėpavimo funkcijas.
„Kurį laiką smegenys gauna kraujo iš miego arterijų, tai priekinė smegenų cirkuliacija, kuri aprūpina didžiąją smegenų kraujotakos dalį, o pamatinė smegenų arterija aprūpina smegenėles ir kamieną. Tik iš miego arterijų gaunamo kraujo būtų nepakakę“, – sakė gydytojas G.Šustickas.
Daug keblumų iš pradžių sukėlė aiškinimasis, kodėl vyrui svaigsta galva ir tirpsta rankos. Tam prireikė beveik pusės metų.
Nuo pat 1982-ųjų, kai baigė tuometį Vilniaus inžinerijos ir statybos institutą, A.Žurauskas be paliovos dirbo. Nuo 14 metų jis turi darbo knygelę, nes kaip daugelis paauglių siekė kuo greičiau tapti nepriklausomas nuo tėvų.
Įkūręs privačią statybos įmonę vyras nuo šešių ryto būdavo ant kojų. Be to, jis daug rūkė – per dieną du pakelius cigarečių.
Būdavo dienų, kai vyrui svaigdavo galva, bet jis numodavo ranka: „Praeis.“
Pirmieji svaigimo priepuoliai ir 10–15 minučių trunkantis galūnių ar vienos kūno pusės tirpimas vilnietį užklupo 2013-ųjų pabaigoje. Per Kalėdas su žmona nuėjęs į bažnyčią jis pajuto, kad neklauso kojos.
Dėl blogos savijautos vyras kaltino tvankų orą. Išėjus iš bažnyčios į lauką ir giliau įkvėpus oro jam šiek tiek palengvėjo.
Po kelių dienų pasidarė nejautri dešinė kūno pusė. Tai privertė A.Žurauską sunerimti, jis įtarė insultą – tą pačią ligą, dėl kurios jo tėvas tapo neįgalus ir kankinosi iki pat mirties net 16 metų.
„Mano tėvas nevaldė vienos kūno pusės. Visa šeima labai vargo, ypač mano motina, geriau to niekam nepatirti. Išsigandau, kad paveldėjau polinkį į insultą ir manęs laukia toks pat likimas“, – kalbėjo Arvydas.
2013 metų gruodžio pabaigoje atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą medikai nenustatė nieko pavojinga.
„Artėjo Naujieji metai, pamaniau, kad nėra ko drybsoti ligoninės palatoje, ir paprašiau, kad gydytojai išleistų mane namo“, – ligos istoriją pasakojo vyras.
Bet svaigimo priepuoliai kartodavosi – kas 10 dienų, kas savaitę. Ypač neramu pasidarydavo, kai svaigulys apimdavo vairuojant. Pajutęs, kaip tirpsta pirštai, vyras sustodavo šalikelėje.
Nuėjęs į polikliniką ir papasakojęs, kas jam darosi, Arvydas sulaukdavo šeimos gydytojos supratimo: „Aš tikiu tuo, ką jūs pasakojate, taip gali būti, tačiau tyrimų rezultatai nieko nerodo.“
Penki mėnesiai, praleisti nežinioje, neatėmė iš vilniečio tikėjimo, kad pavyks nustatyti ligą.
Ėmęs domėtis medicinos literatūra, skirta insulto diagnostikai ir gydymui, A.Žurauskas sužinojo, kad smegenų kraujotakos sutrikimai gali baigtis tragiškai.
Netgi apie savo ligą vyras mąstė kaip statybininkas – jei prakiūra stogas, galima keisti vieną kvadratinį metrą čerpių, bet gali tekti lupti ir visą stogą.
„Ar įsivaizduojate, kaip išsidėsčiusios galvos smegenų kraujagyslės? Jų yra tūkstančiai metrų. Kaip surasti tą vienintelę vietą, kurioje sutrikusi kraujagyslė ir dėl to prasideda priepuoliai?“ – vaizdžiai kalbėjo vilnietis.
Pažintis su gydytoju G.Šusticku suteikė vilčių.
Vyras lengviau atsikvėpė 2014 metų gegužės 19-ąją – tą dieną paaiškėjo, kas jam yra.
Atlikusi dar vieną magnetinio rezonanso tyrimą medicinos mokslų daktarė Jurgita Ušinskienė aptiko kraujagyslę, kuri buvo susiaurėjusi net 90 proc. Tai buvo pamatinė arterija.
2014-ųjų birželį A.Žurauskui teko dar kartą daryti išsamų angiografinį tyrimą, kurį atliko Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas A.Širvinskas.
Vilniečiui buvo nustatyta stenozė, reikėjo operacijos. Prieš operaciją jam pasakė, kad 2–8 procentai atvejų baigiasi blogai.
2014 metų liepos 8 dieną A.Žurauskas ne veltui vadina savo antruoju gimtadieniu. Po tris valandas trukusios kraujagyslės stentavimo operacijos pacientas atsibudo ir rodydamas, kad viskas gerai, pakėlė nykštį.
Kai tą pačią naktį vyras atsibudo reanimacijoje, paprašė slaugytojos duoti ką nors paskaityti. Reanimacijos slaugytoja turėjo tik moterims skirtą žurnalą ir padavė ligoniui. Tąsyk A.Žurauskas perskaitė viską nuo pirmo iki paskutinio puslapio – jis norėjo įsitikinti, ar viską supranta.
A.Žurausko gydymą koordinavęs gydytojas G.Šustickas pavadino šį atvejį laiminga istorija – pacientas išvengė neįgalumo.
Šįkart neprireikė atviros neurochirurginės operacijos. Endovaskulinę pamatinės arterijos stentavimo operaciją atliko Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas A.Širvinskas.
Tai vienas pirmųjų atvejų Lietuvoje, kai endovaskuliniu būdu buvo atkuriama ypač susiaurėjusi smegenų pamatinė arterija.
„Daug žmonių gali skųstis galvos svaigimu. Laimė, Vilniaus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Regina Aleknavičiūtė įtarė, kad kažkas negerai su smegenų arterijomis, todėl laiku atsiuntė pacientą į ligoninę“, – džiaugėsi G.Šustickas.
Sunku ir diagnozuoti, ir gydyti
Nustatyti galvos svaigimo priežastį nėra paprasta. Dažnai nepakanka neinvazinių tyrimo metodų. Diagnozę būtina tikslinti angiografija – suleidus kontrastinės medžiagos į arteriją pavyksta patikslinti arterijos defekto vietą ir dydį.
Užsikimšus arterijai galvos smegenyse kur kas dažniau taikomi endovaskuliniai metodai, o ne atviroji neurochirurginė operacija.
Vienas jų – kai intervencinės radiologijos specialistai pro kirkšnies srityje esančią šlauninę arteriją įstumia kateterį ir nukeliauja į tą vietą, kurioje užsikimšusi smegenų arterija. Įkišamas stentas (tinklelis) išplečia susiaurėjusią kraujagyslę. Toks gydymo būdas grąžina arterijai normalų spindį, todėl sumažėja ir insulto rizika.
Dažniausiai vienam ligoniui ruošiamos dvi operacinės – vienoje jų atliekama endovaskulinė operacija, o kita patalpa – netikėtam atvejui, kai prireikia atviros operacijos.
Manipuliuojant instrumentais dar labiau sulėtėja kraujotaka arterijoje, todėl gali susidaryti krešulys, o tai gresia komplikacijomis – išeminiu smegenėlių insultu, prie smegenų kamieno gali prasidėti kraujavimas. Tada tenka taikyti chirurginius metodus.
Kita galima nesėkmė – jei per endovaskulinę procedūrą įplyštų arterija, nes toje vietoje, kur susiaurėjusi, ji būna silpnesnė, o tai reiškia, kad ant operacinės stalo gali įvykti hemoraginis insultas. Tokiu atveju žmogus gali ir nebeatsibusti.
Gydymas vaistais ne visada sėkmingas
Gydant pacientus kraują skystinančiais preparatais apie 20 proc. jų patiria išeminį insultą, dar apie 15 proc. miokardo infarktą. Dėl pamatinės arterijos susiaurėjimo miršta apie 15 proc. pacientų.
Plėsti galvos smegenyse susiaurėjusią arteriją stentu nėra pigu – vienas stentas kainuoja nuo 3 iki 7 tūkst. eurų. Tačiau taikant endovaskulinę procedūrą gydymas būna sėkmingesnis.
