„Taip pat svarbu, kad įvardijus skundą šaukimo metu vaikinas būtų tinkamai ištirtas, nes nors ir nedidelis procentas suaugusių vyrų kenčia nuo naktinės enurezės, vis dėlto kenčia ir tai reikia diagnozuoti bei gydyti“, – sako J.Misevičienė.
Remiantis užsienio statistika, mūsų šalyje iš 10 000 šaukiamojo amžiaus jaunuolių vos 2 galėtų skųstis naktiniu šlapinimusi.
Naktinis šlapimo nelaikymas (dar vadinamas naktine enureze) – tai būklė, pasireiškianti dar vaikystėje. Naktinio šlapinimosi diagnozė įrašoma į ligos istoriją, jeigu vaikas, vyresnis nei 5 metų, naktį vis dar šlapinasi į lovą. „Šlapinimosi refleksas turi susiformuoti per pirmuosius penkerius gyvenimo metus, vaikas turi miegoti sausas. Kiek dažnai ta lova būna šlapia – visiškai nesvarbu. Jeigu nėra bent pusę metų sausojo periodo, jau sakoma, kad tai šlapimo nelaikymas. Jeigu nors vieną kartą per pusę metų vaikas atsibudo šlapias, tai yra šlapimo nelaikymas“, – atkreipė dėmesį J.Misevičienė.
Sulaukę 5 metų apie 20 proc. vaikų vis dar nelaiko šlapimo naktį. Ši būklė būdingesnė berniukams, yra duomenų, kad iš tų berniukų tik maždaug 0,1 proc. suaugę turės kovoti su naktine enureze. 15 proc. berniukų nuo 5 m. amžiaus kasmet pasveiksta spontaniškai. Tad naktinis šlapimo nelaikymas tarp suaugusių vyrų ypač retas.
„Šlapimo nelaikymas nėra labai būdingas jauniems vyrams susirgimas. Problema, kad tai yra būklė, kurią nėra lengva įrodyti, itodėl atsiranda daug vietos manipuliacijai. Neįmanoma objektyviai patikrinti šio skundo, nebent stebėti vaikiną naktimis. Tad medikams lieka pasitikėti šauktinio žodžiu.
Kita vertus, jie turi prisiminti, kad šaukimo metu „nustatoma“ naktinio šlapimo nelaikymo diagnozė yra labai įtartina. Šio susirgimo tikrumą būtina tikrinti pasitelkus anamnezę – ar buvo naktinio šlapinimosi atvejų vaikystėje, ar kas iš tėvų turėjo šitą problemą.
Paveldimumas yra labai svarbus, nes jeigu abu tėvai skundėsi šita problema, tikimybė vaikui sirgti yra 77 proc., jei bent vienas iš tėvų – 44 proc., o jeigu niekas iš tėvų nesiskundė, tikimybė išlieka 15 proc. Jeigu šeimos anamnezėje nėra net užuominos apie galimą naktinį šlapimo nelaikymą, reikia nuodugnesnių tyrimų, nes jeigu staiga jaunas vyras pradeda skųstis naktine enureze, niekada vaikystėje šitos problemos neturėjęs, tai įtartinai skamba“, – sakė J.Misevičienė.
Medikams patariama rinkti anamnezę ir atlikti visus būtinus tyrimus, ieškant naktinės enurezės priežasčių. Pagrindinės yra trys:
1. Paveldimumas, galima pasiklausti, ar vaikino tėvai turėjo šitą problemą (jei yra galimybių, pasižiūrėti tėvų ligos istorijos įrašus).
2. Reflekso lanko, kuris atsakingas už šlapinimąsi, nesusiformavimas. Priežastys neaiškios.
3. Antidiuretinio hormono, kuris reguliuoja skysčių apykaitą, atsakingas už skysčių sulaikymą miegant, sekrecijos sutrikimas.
J.Misevičienė sutinka, kad gali būti atvejų, kai tėvai dėl naktinio šlapimo nelaikymo nevedė vaiko pas gydytoją, todėl jokių įrašų ligos istorijoje nėra. „Tokiu atveju šalies įstatymų bazėje tinkamai apibrėžti reikalavimai pusmečiui atidėjus tarnybą, per tą laiką diagnozuoti ligą gulint ligoninėje, stebint žmogų, atliekant tyrimus. Jeigu vaikinas išdrįsta apie tai pasakyti, vadinasi, jis pasiryžęs gauti pagalbą, gydymą“, – sako J.Misevičienė.
Dėl naktinio šlapimo nelaikymo pusei metų atidedamas šaukimo į armiją terminas daugeliui vaikinų atrodo kaip išsigelbėjimas nuo prievolės ir atsakomybės. „Ši situacija atskleidė keistą visuomenės paradoksą: mums taip ilgai reikėjo dirbti, kad visuomenė ramiai reaguotų į šlapimo nelaikymą kaip į eilinę ligą, kad nebijotų apie ją kalbėti, kad ieškotų sprendimų. O čia sveiki vyrai, prisidengę šlapimo nelaikymu, bando išvengti pareigos. Tai piktina. Daugybė žmonių kenčia dėl šlapimo nelaikymo ir jiems gėda apie tai sakyti net savo gydytojui, slepiama nuo artimų. Labai apmaudu, kad kai norima ko nors išvengti, imama manipuliuoti net šlapimo nelaikymu“, – kalbėjo „Inkocentro“ vadovė.
Pasitikrinkite, ar jūs, o gal jūsų draugai esate šauktinių sąraše?
