Nesuprato, kas vyksta
Širdies smūgis R.Raštutį ištiko balandžio 7-ąją važiuojant mikroautobusu iš Šiaulių į Mažeikius, kur dirbo statybininku. 189 centimetrų ūgio ir 100 kilogramų sveriantis vyras mėgdavo skaniai pavalgyti, nes tik savaitgaliais grįždavo į Šiaulius, kur gyvena jo šeima.
Skaniai gaminanti žmona Dalia stengdavosi tomis dienomis vyrą palepinti.
Pacientas netgi svarstė, ar tik nepersivalgė, nes širdies priepuolis ištiko praėjus vos dienai po Velykų.
Iškvietus greitosios pagalbos medikus šiaulietis iš pradžių atsidūrė Pakruojo ligoninėje, o vėliau buvo pervežtas į Šiaulius.
„Nepanikavau, nejaučiau mirties baimės, net nesupratau, kas vyksta. Tik atsidūręs operacinėje išgirdau, kaip gydytojai kalbėjo, kad kažkas blogai“, – prisimena R.Raštutis.
Pašalinus krešulį, kuris užakino širdies kraujagyslę, vyras dar pusantros paros praleido reanimacijoje, o vėliau buvo perkeltas į Kardiologijos skyrių. Dar po savaitės reabilitacinį gydymą tęsė Palangoje.
Nusprendė keisti gyvenimą
Mankšta, kvėpavimo pratimai, masažas, psichologo konsultacijos – tokia pagalba įprasta infarktą patyrusiems žmonėms. Palangos reabilitacijos ligoninėje R.Raštutis praleido 17 dienų, tad turėjo laiko apmąstyti, ką reikėtų keisti savo gyvenime.
„Nesu nervingas, nelaikau ilgai savyje pykčio, nors staigiai užsidegu, bet staigiai ir užgęstu“, – prisipažino nuo mirties išgelbėtas statybininkas.
Likimas jam tik pagrūmojo pirštu.
Iki šiol jis prisimena klausimą, kurį išgirdo iš vieno kardiologo: „Ar rūkote?“
Kad tabako dūmai galėjo prisidėti prie infarkto, vyras buvo girdėjęs, bet niekada rimtai apie tai negalvojo. Jis rūkė nuo aštuntos klasės.
R.Raštutis tikino, kad tada buvo jaunas ir kvailas, todėl taip lengvabūdiškai elgėsi. Tik gydydamasis Palangoje vyras nebeėmė į rankas cigarečių – taip jis elgėsi pirmą kartą per pastaruosius 35 metus, kuriuos praleido rūkydamas.
Padėjo stentai
Pabėgti nuo mirtino pavojaus pavyko ir kitam šiauliečiui, kuris prieš kelias savaites pateko į Respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologų rankas. Skausmas privertė susimąstyti ir 46 metų vadybininką Vadimą, gyvenantį Šiauliuose.
Po intervencinės procedūros, kurios metu gydytojams pavyko praplėsti susiaurėjusią vainikinę kraujagyslę, vyro širdyje liko du stentai – vamzdiniai metaliniai tinkleliai.
Tokie stentai sutvirtino kraujagyslės sieneles ir atkūrė normalią kraujotaką.
Vienoje prekybos įmonėje dirbantis Vadimas prastai pasijuto prieš kelias savaites, kai rytą atėjęs į darbą negalėjo suprasti, kas jam atsitiko.
Ne todėl, kad būtų susipykęs su žmona ar apsnūdęs, nes prastai miegojo. Lėtinis nuovargis ir nuolatinis stresas – šie palydovai nuo jo neatstodavo net per atostogas.
120 kilogramų sveriantis Vadimas pajuto skausmus krūtinėje pusę devintos ryto. Greitosios pagalbos medikai atgabeno vyrą tiesiai į reanimaciją.
Ligonis skubiai perkeltas į rentgeno operacinę, kur buvo rasta visiškai užakusi arterija, maitinanti širdį.
Tokia pagalba Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra teikiama kiaurą parą ir septynias dienas per savaitę, nes nuo 2014-ųjų rudens įkurtas intervencinės kardiologijos postas.
Išgelbėti pacientai – kasdienybė
Šios ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro Rentgenochirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja Aušra Dambrauskaitė pasakojo, kad anksčiau gydytojai džiaugdavosi, jei pavykdavo nuo insulto ar infarkto išgelbėti bent kelis pacientus.
Dabar tai – kasdienybė. Šiuo metu tokia pagalba prieinama visiems, svarbu, kad žmogus nedelstų ir laiku kreiptųsi į medikus. Gydytoja A.Dambrauskaitė džiaugėsi, kad Vadimui kraujagyslė buvo atverta per labai trumpą laiką.
„Dar greičiau atverti užsikimšusią kraujagyslę įmanoma tada, jei greitosios pagalbos medikai būtų vežę pacientą tiesiai į operacinę, kaip yra tekę matyti, lankantis vienoje Danijos ligoninėje“, – sakė Šiaulių krašto vyriausioji kardiologė A.Dambrauskaitė.
Vėliau pacientas buvo perkeltas į reanimaciją ir stebimas medikų dėl galimų pavojingų širdies ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, skilvelinės tachikardijos ar skilvelių virpėjimo.
Nors operacinėje atkuriama širdies kraujotaka, ūmų miokardo infarktą gali komplikuoti laikini, bet gyvybei grėsmingi širdies ritmo sutrikimai.
Tokiu atveju taikomas elekros šokas, padedantis atkurti sinusinį ritmą.
Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Viktoras Skromovas apgailestavo, kad Lietuvoje nuo infarkto kenčia vis jaunesni žmonės.
„Vyrai dažniau nei moterys serga infarktu, nes jie elgiasi kaip maži vaikai – jei turi padidėjusį kraujospūdį, jo nematuoja, jei turi antsvorio, nori skaniai valgyti. Lietuvis vyras dažnai sveria daugiau nei 100 kilogramų. O kiek jis turėtų sverti?
Tai turėtų pasakyti kūno masės indeksas. Bet daugeliui vyrų tai nelabai rūpi, nes jie tikina: „Esu ne storas, o tik dailiai nuaugęs“, – pasakojo gydytojas V.Skromovas.
Kuo daugiau žmogus sveria, tuo didesnis krūvis tenka širdžiai.
„Žmogaus organizmas veikia kaip mašina. Jei variklis didina apsukas, jis greičiau sudyla. Taip ir širdies kraujagyslės – jos pradeda kalkėti, susidaro aterosklerotinių plokštelių, dėl jų pradeda mažėti kraujagyslės spindis ir ji užsikemša“, – įspėjo gydytojas V.Skromovas.
Ligoniai dažnai užgriūva naktį
Ištikus ūmiam miokardo infaktui didžioji intervencinių procedūrų dalis atliekama įvedant nukreipiamąjį kateterį per rankos arteriją, nors anksčiau gydytojai kur kas dažniau širdį pasiekdavo per kirkšnį.
Klinikinės studijos rodo kur kas geresnį rezultatą, kai kateteris įvedamas per rankos arteriją. Kirkšnyje esanti kraujagyslė kur kas stambesnė, todėl gydytojas gali geriau jausti pulsą ir lengviau į ją pataikyti, tačiau kateterį įvedus į smulkesnę arteriją, esančią rankoje, būna kur kas mažiau kraujavimo, pacientas po operacijos gali greičiau atsisėsti. Bet būna ir sudėtingų situacijų, kai operaciją būtina atlikti per stambią kirkšnies arteriją.
Gydytoja A.Dambrauskaitė prisiminė keletą atvejų, kai naktį į skyrių pateko pacientas, ištiktas ūmaus smegenų insulto, o po valandos – dar vienas pacientas, kuriam nustatytas ką tik įvykęs miokardo infarktas. Tai nėra atsitiktinumas, Šiaulių ligoninėje tokių naktų būna ne viena, kai darbas vyksta abiejose operacinėse.
– Dažnai prasidėjus skausmui krūtinėje žmogus galvoja: „Pagulėsiu, gal praeis.“ Kokie požymiai rodo, kad mažėja širdies kraujagyslės spindis? – paklausiau gydytojos A.Dambrauskaitės.
– Dažnai vyrai nesupranta, kas jiems vyksta. Kreiptis pagalbos delsia ir vyresnio amžiaus žmonės. Tipiškas negalavimas – tai skausmas, atsirandantis už krūtinkaulio. Jo pobūdis gali būti įvairus – gniaužiantis, maudžiantis, spaudžiantis, deginantis.
– Ar prasidėjus priepuoliui žmogus gali įkvėpti?
– Skaudu įkvėpti tada, kai skausmas kyla dėl stuburo, kaulų ar raumenų pažeidimų. Tokie skausmai gąsdina, žmogus ima panikuoti, kad negali įkvėpti oro, bet šie negalavimai dažniausiai nėra labai pavojingi. Užsikimšus kraujagyslei jau gresia mirtinas pavojus. Toks skausmas nestiprėja įkvepiant, nes krūtinę nuolatos spaudžia ar maudžia. Skausmo intensyvumas gali banguoti. Pila prakaitas, kyla mirties baimė.
– Ar pakeitus kūno padėtį skausmas bent kiek mažėja?
– Jei skausmo priežastis – įvairios ligos, pažeidusios judamąjį aparatą, žmogus gali rasti tokią kūno padėtį, kai jam mažiau skauda.
Užsikimšus širdies kraujagyslei, nesvarbu, ar žmogus guli ant šono, ar ant nugaros, skausmas nenurimsta. Širdies raumuo nereaguoja į tai, kokia kūno padėtis, nes nuo to negerėja kraujotaka.
Ypač apgaulingas gali būti skausmas, kylantis po krūtinkauliu, vadinamojoje duobutėje – skrandžio srityje. Kai čia pradeda mausti, žmogus mano, kad galbūt apsinuodijo maistu.
Tikroji skausmo priežastis gali būti ir ūmus infarktas, kai užsikemša dešinioji kraujagyslė arba juosiančioji šaka, skausmas dažniausiai kyla „po duobute“, skausmas plinta į ranką, smakrą, kaklą, nugarą.
Yra buvę atvejų, kai žmogui dėl infarkto skaudėjo krūtinę ir kaktą, nors kaktos skausmas yra labai netipiškas.
– Ką daryti blogai pasijutus? Ar reikia gerti vandens, pasidėti po liežuviu tabletę nitroglicerino?
– Vanduo mažina kraujo klampumą, todėl būtina daug gerti karštą dieną, taip pat atliekant sunkų fizinį darbą. Ištikus infarktui duodama aspirino, mažinančio kraujo krešėjimą. Namų vaistinėlėje reikia turėti ir nitroglicerino, plečiančio kraujagysles.
