Krūties vėžys – moterims dar mįslė. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė medicinos mokslų daktarė docentė Rūta Briedienė priminė, kad daugelis onkologinių ligų, ypač krūties vėžys, kai yra ankstyvos stadijos, gali būti nečiuopiamas, nejaučiamas, todėl būtini tikslūs diagnostiniai metodai, padedantys aptikti šią ligą.
Magnetinis rezonansas – ne visoms
Įtarus krūties vėžį, pirmiausia būtina atlikti tyrimus mamografu ir ultragarso aparatu.
„Mamografija ir tyrimas ultragarso aparatu, nesvarbu, kokio amžiaus yra moterys, skiriami nemokamai, jeigu pacientės yra Lietuvos pilietės ir socialiai draustos. Kai kuriais atvejais skiriamas ir magnetinio rezonanso tyrimas“, – aiškino gydytoja R.Briedienė.
Nuo šių metų birželio pradžios šalyje įsigalios nauja indikacijų pataisa, o tai reiškia, kad ateityje bus galima atlikti magnetinio rezonanso tyrimą kur kas didesniam skaičiui moterų.
Nacionalinio vėžio instituto gydytojas intervencinis radiologas medicinos mokslų daktaras Mantas Trakymas sakė, kad brangus magnetinio rezonanso tyrimas nėra būtinas kiekvienai moteriai.
Atliekant onkogenetinius tyrimus kai kurioms moterims nustatoma BRCA geno mutacija. Tai paveldimas genas, lemiantis didesnę riziką sirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu.
Jei šeimoje kas nors yra sirgęs krūties vėžiu, moteris turėtų dažniau tikrintis sveikatą. Tokią moterį taip pat turi konsultuoti gydytojas genetikas, kuris įvertina, ar būtini genetiniai tyrimai ir profilaktinis magnetinio rezonanso tyrimas.
Svarbu stebėti save
Kai kurios šalys sukūrusios profilaktinių patikrų programą moterims, kurios turi BRCA geno mutaciją. Tokiu atveju magnetinio rezonanso tyrimas joms atliekamas kasmet.
Moterys gali ir pačios įvertinti, ar jos turi tokią riziką. Internete yra įvairių formulių, padedančių tai padaryti. Sužinojusi, kokiai rizikos grupei priklauso, moteris gali susipažinti su siūlomomis medikų rekomendacijomis, sužinoti, kokius tyrimus ir kada reikėtų atlikti.
Dažnai laiku aptikti krūties vėžio užuomazgą padeda ir savityra.
Pasaulyje mokslininkai diskutuoja apie savityros reikšmę krūties vėžio prevencijai, o daugelis gydytojų primena moterims atkreipti dėmesį į kūno ir savijautos pokyčius.
Lietuvos moterims labai praverstų įprotis kiekvieną mėnesį tą pačią dieną po mėnesinių apsičiuopti krūtis.
Pasikeitusi krūties forma, neaiškūs odos, spenelio, pažasties pokyčiai, pablogėjusi savijauta – visi šie ženklai gali liudyti onkologinės ligos pradžią.
Pastebėjus šiuos pokyčius, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
„Kilus nerimui visada verta pasitikrinti krūtis. Jei pacientė skundžiasi, turi būti atliktas objektyvus tyrimas – mamografija ar tyrimas ultragarso aparatu“, – aiškino gydytojas M.Trakymas.
Biopsija – įvairių rūšių
Kitas žingsnis, padedantis kuo anksčiau nustatyti krūties vėžį, yra biopsija. Tai – audinių ar ląstelių paėmimas ir histologinis ištyrimas.
Biopsija taikoma tada, kai yra koks nors pakitimas krūtyje, nesvarbu, ar jis apčiuopiamas, ar ne. Visi pakitimai skirstomi į galimai gerybinius, galimai piktybinius ir tikrai piktybinius.
Tikrai piktybiniai navikai nekelia didelių abejonių, tai patikslinama atliekant biopsiją ir skiriamas gydymas.
Esant galimai gerybiniams ar galimai piktybiniams pokyčiams, būtina juos stebėti, skirti pakartotinai biopsiją ar papildomus tyrimus.
Pirmoji biopsija medicinos istorijoje buvo chirurginė, kai taikant bendrąją narkozę išpjaunamas darinys, kuris dažniausiai būna apčiuopiamas.
Dėl tokios procedūros traumuojami audiniai, lieka randas, gali išsivystyti komplikacijų. Ilgainiui buvo ieškoma ir kitokių biopsijos būdų, todėl buvo pasirinktos adatos.
„Šis metodas taip pat turi tam tikrų trūkumų – kuo mažesnė adata, tuo mažiau audinių galima paimti. Tam tikrais atvejais tyrimui nepakanka tokio kiekio, todėl diagnozė ir toliau lieka neaiški“, – pasakojo gydytojas M.Trakymas.
Šiuo metu pasaulyje efektyviausia yra vakuuminė biopsija, kuri atliekama specialia įranga ir tam tikromis adatomis.
Vakuuminė aspiracinė krūties biopsija dėl informatyvumo beveik prilygsta chirurginei biopsijai, nes galima išsiurbti visą naviką, todėl diagnozė būna kur kas tikslesnė.
Tai viena moderniausių diagnostikos įrangų, kurią įsigijo Nacionalinis vėžio institutas.
Jei atlikus krūties biopsiją paaiškėja, kad tai – piktybinis auglys, būtina operacija. Nustačius, kad krūtyje gerybinis auglys, pavyzdžiui, fibroadenoma, ją galima panaikinti vakuumine biopsine adata, nereikia net operacijos. Tokia adata įmanoma pašalinti net 3 centimetrų skersmens darinį.
Kaip nuo biopsijos rezultato priklauso tolesnis ligos gydymas?
Kuo tobulesnė biopsijos įranga, tuo tikslesnė diagnozė. Šiuo metu pasaulyje už vakuuminę biopsiją nėra nieko geriau. Tačiau vakuuminė biopsija rekomenduojama ne visoms pacientėms, o tik tam tikrais atvejais.
Kartais krūtyje susidaro kalcinatų, kurie būna vienintelis ankstyvo krūties vėžio požymis. Jų neįmanoma apčiuopti, išsiaiškinti, kokie tai pakitimai, įmanoma taikant šiuolaikinius diagnostinius metodus. O toje vietoje, kurioje nustatyti pakitimai, galima atlikti biopsiją.
Vakuuminė biopsija ypatinga tuo, kad atliekamas tik vienas dūris, o iš visos įtartinos zonos paimama daug audinių. Tai saugus tyrimo būdas, todėl būna mažesnė infekcijos tikimybė, mažiau komplikacijų.
Vienintelis trūkumas – vakuuminė biopsija brangi, naudojama sudėtinga vienkartinė sistema – specialios biopsinės adatos. Nacionalinis vėžio institutas jau keletą metų jas gauna tik rėmėjų dėka.
Ši gydymo įstaiga gali garantuoti, kad vakuuminė biopsija atliekama visoms pacientėms, kurioms reikia tokio tyrimo.
Ankstyva diagnostika suteikia viltį
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė-chemoterapeutė Monika Drobnienė pasakojo, kad šiuo metu aptikus krūties vėžį, ypač ankstyvos stadijos, gydymo prognozės būna geros – ligą įmanoma nugalėti.
Krūties vėžio gydymo prognozė priklauso nuo įvairių veiksnių – tiek susijusių su naviku, tiek su paciente, jos būkle, amžiumi, gretutinėmis ligomis. Todėl tyrimai suteikia daug informacijos, padedančios numatyti krūties vėžio eigą.
Kita vertus, krūties vėžys labai heterogeniškas, tai reiškia, kad piktybinės ląstelės gali būti labai skirtingos. Pagal navikinių ląstelių savybes dažniausiai yra išskiriamos keturios krūties vėžio grupės. Kad būtų paskirtas efektyviausias gydymo būdas konkrečiam krūties vėžio tipui, svarbu kuo tiksliau ištirti piktybines ląsteles.
Kai atliekama krūties operacija, nustatomas naviko dydis, ištiriama, kiek pažastyje yra pažeistų limfmazgių. Jei limfmazgiuose nustatoma metastazių, tai rodo, kad liga yra vėlesnės stadijos ir jos atsinaujinimo rizika didesnė.
Ląstelių diferenciacijos laipsnis rodo, kiek ląstelės panašios į normalias krūties liaukos ląsteles. Kuo jos mažiau panašios, tuo liga gali būti agresyvesnė – tai vienas veiksnių, padedančių nustatyti krūties vėžio eigą.
Taip pat tiriami ląstelių paviršiuje esantys receptoriai, ypač hormonų ir HER2, nes būtina žinoti, kokia yra jų raiška tiek vertinant ligos prognozę, tiek galimą atsaką į skiriamą gydymą, nes jie taip pat yra medikamentų taikiniai.
Kuo jaunesnės pacientės, tuo krūties vėžys gali būti agresyvesnis. Dažniausiai jis metastazuoja į vidaus organus – plaučius, kepenis, kaulus, o kai kurios vėžio formos pasižymi didesne tikimybe išplisti į galvos smegenis.
Tiksli diagnozė yra svarbi gydymo rezultatams.
Krūties vėžys yra klastingas, nes piktybinės ląstelės tampa atsparios vaistams. Būna atvejų, kai paskyrus gydymą iš pradžių liga pasiduoda. Tačiau vėliau navikinės ląstelės nustoja reaguoti į vaistus, ir liga atsinaujina, atsiranda naujų metastazių.
Nors pacientė gali jaustis gerai, tyrimus atlikę medikai nustato, kad gydymas nepadeda ir reikia keisti medikamentus.
Naujausi medikamentai, kurie prieš vienus ar dvejus metus daug kur pasaulyje buvo patvirtinti gydant krūties vėžį, jau prieinami daugeliui Europos Sąjungos šalių.
Tikimasi, kad netrukus jie bus prieinami ir pacientėms Lietuvoje.
„Mes turime dideles chemoterapijos galimybes, tačiau norėdami suvaldyti išplitusį vėžį ir pasiekti geresnių gydymo rezultatų privalome skirti modernių taikinių terapijos vaistų“, – aiškino gydytoja M.Drobnienė.
Nustatyta, kad taikant chemoterapiją mažinamas ligos išplitimas, gerėja pacientės gyvenimo kokybė. O tai reiškia, kad liga būna suvaldyta, pacientė tampa darbinga, kur kas geriau jaučiasi.
„Dabar yra daug galimybių gydyti krūties vėžį. Šiuolaikinė medicina suteikia daug vilties, todėl moterys neturi išsigąsti diagnozavus šią ligą. Ji sėkmingai gydoma, galima ilgai ir kokybiškai gyventi, netgi visiškai pasveikti“, – sakė M.Drobnienė.
Vėžio ląstelės gali tapti atsparios vaistams
Nuo 1990 metų sergamumas krūties vėžiu Europoje nuolat didėja, o mirštamumas nuo šios ligos daugelyje šalių mažėja.
Nustačius diagnozę nuo 5 iki 10 procentų atvejų liga būna metastazavusi. Net ir esant ankstyvai stadijai ir paskyrus gydymą liga gali atsinaujinti.
Net neaptikus metastazių sritiniuose limfmazgiuose iki 30 procentų krūties vėžio atvejų vėliau atsinaujina.
Jei būna nustatytos metastazės sritiniuose limfmazgiuose, krūties vėžys vėliau atsinaujina iki 70 procentų atvejų.
