Vienas svarbiausių rizikos veiksnių, siejamų su šių ligų išplitimu – padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Statistika rodo, kad kuo labiau į Vakarus – tuo ilgesnė gyventojų, ypač vyrų, gyvenimo trukmė, tuo mažiau mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Tai iš dalies galima sieti su tuo, jog Vakaruose dar prieš 16 metų buvo pradėti kompensuoti japonų išrasti cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys preparatai – statinai. Ši vaistų klasė, mažindama cholesterolio koncentraciją kraujyje, stabilizuodama aterosklerozines plokšteles, padeda nutolinti širdies bei kraujagyslių ligas ar visai jų išvengti.
Skiriami po laiko
Lietuvoje šių vaistų kompensavimui uždėti dideli ribojimai: kitaip nei Vakarų šalyse, pas mus juos gali išrašyti tik kardiologai. Statinus, kurie kitose šalyse vartojami kaip profilaktinė priemonė, mūsų šalyje paprastai skiria tik po to, kai žmogus jau patyrė širdies infarktą. Jeigu žmogus dar neturi širdies ir kraujagyslių problemų, tačiau jo kraujyje cholesterolio kiekis padidėjęs – profilaktinis gydymas bus problema: norint paskirti kompensuojamą statiną, turi būti rastas labai aukštas cholesterolis, tokį žmogų būtinai reikės siųsti kardiologo konsultacijai.
Patys statinai nėra brangūs – pakuotė mėnesiui kainuoja vos 3-6 eurus. Nedidelė kaina neretai valdininkams atrodo priežastis, dėl ko neverta šių vaistų kompensuoti, nes žmonės, esą, gali ir patys nusipirkti. Tačiau yra pastebėta, jog vaistų kompensavimas turi ir psichologinį poveikį – jei vaistas kompensuojamas, tegul ir 50 euro centų ar eurą, pacientui jis atrodo rimtesnis, ir jis jį sąžiningiau vartoja. Statistika ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose rodo – kai vaistas tampa kompensuojamu, požiūris į jį kardinaliai pasikeičia.
Sprendimas – jau vasarą?
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pripažino, kad širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje – labai rimta problema, kurią spręsti padėtų pagerėjęs statinų kompensavimas. Taip pat svarbu, kad šiuos vaistus galėtų pradėti skirti ne tik kardiologai, bet ir visi gydytojai, susiduriantys su pacientais.
Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos pirmininkas Valentinas Gavrilovas patvirtino, kad žingsniai teigiama linkme jau daromi. „Kompensavimo komisijoje svarstome klausimą, kaip statinus padaryti labiau prieinamus – kitaip sugrupuoti, leisti skirti dažniau ir kitais atvejais, kuriais dabar neskiriama, supaprastinti pačią skyrimo tvarką“, – sakė pirmininkas.
Vienas iš svarstomų aspektų – pakeisti ydingą tvarką, pagal kurią šie vaistai gali būti skiriami tik kardiologų, ir suteikti galimybę juos išrašinėti ir arčiau pacientų esantiems šeimos gydytojams, taip pat ir neurologams.
Pasak jo, kol kas galutiniai sprendimai dar nepriimti. Bet V.Gavrilovas patikino, kad Lietuvoje ilgai laukti statinų skyrimo sąlygų, tokių, kaip Vakaruose, nereikės. „Sprendimas planuotas šių metų pirmajame pusmetyje. Jeigu ir atsiliksim – tai tikrai nedaug. Vasarą sprendimas turės būti“, – žadėjo jis.
Klausimų yra ir daugiau
Svarstytinų klausimų dėl statinų skyrimo tvarkos yra ir daugiau. Į diskusijas įsitraukia nemažai politikų ir specialistų.
Tiek ministrė R.Šalaševičiūtė, tiek ir Ligonių Kasų atstovas Viačeslavas Zaksas pritarė, kad jau pribrendo laikas peržiūrėti cholesterolio lygius, nuo kurių galima skirti kompensuojamąjį statiną, į mažesnę pusę.
Neurologų asociacijos prezidentas profesorius Dalius Jatužis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje, skirtingai nuo kitų Europos valstybių, statinai nėra kompensuojami po smegenų infarkto ar praeinančio smegenų išemijos priepuolio.
Gali būti, kad reikalingas sprendimas tiesiog pasiklydo biurokratijos džiunglėse.
„Mūsų žiniomis, paraiškos dėl statinų kompensavimo skiriant juos po smegenų infarkto ar praeinančio smegenų išemijos priepuolio, nebuvo gautas nei iš vaistų gamintojų, nei iš Neurologų draugijos“, – aiškino Valstybinių ligonių kasų atstovas.
