Onkologinės kraujo ligos diagnozė buvo nustatyta atsitiktinai prieš dešimt metų. Vilnietį dažnai kamuodavo įvairios kvėpavimo takų ligos, pakildavo temperatūra.
Patyrė šoką
Kai 2005 metais verslininkas susirgo plaučių uždegimu, jam buvo atliktas kraujo tyrimas. Gydytojams įtarimą sukėlė labai didelis leukocitų skaičius, todėl vyrą jie pasiuntė į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas. Ten buvo nustatyta lėtinė limfoleukemija.
Tuo metu vienoje bendrovėje eksporto direktoriumi dirbančiam A.Motiejūnui žinia apie vėžį sukėlė šoką. Nors liga buvo lėtinė, ne ūmi, vis dėlto tai kraujo vėžys.
Nepulti į paniką vilniečiui padėjo gydytojai, paaiškinę, kad ligą įmanoma stebėti ir kontroliuoti.
Keletą metų vyras išsivertė be vaistų, tačiau buvo nuolat stebimas gydytojų. Pirmąjį chemoterapijos kursą jis gavo praėjus ketveriems metams nuo dienos, kai buvo nustatyta piktybinė kraujo liga. Skirti agresyvų gydymo būdą nutarta tik tada, kai leukocitų skaičius dešimtis kartų viršijo nustatytą normą.
A.Motiejūno savijauta prasidėjus chemoterapijai blogėjo, užklupo dar daugiau negalavimų. Juodžiausias periodas jo gyvenime buvo tada, kai dirbdamas vienoje įmonėje eksporto direktoriumi turėdavo labai dažnai pasiimti nedarbingumo lapelį.
Savaitė darbe, trys – ligoninėje. Toks gyvenimo ritmas truko ne vieną mėnesį. Galiausiai dėl onkologinės ligos A.Motiejūnas pasiryžo pasitraukti iš darbo.
„Nesugebėdavau kasdien eiti į darbą. O kai nueidavau, darbe jausdavausi silpnas“, – prisipažino vyras.
Kai dėl chemoterapijos prastėjo kraujo rodikliai, A.Motiejūnas raminosi, kad taip turi būti. Bet kai sumažėjo hemoglobino rodikliai, nusilpo organizmo imunitetas, vyras pasidarė imlus infekcijoms. Jam ėmė kelti pavojų bet kokie virusai ir bakterijos.
Savaitę jausdavosi sveikas, o po to tris savaites medikai niekaip negalėdavo numalšinti aukštos temperatūros.
„Neretai jausdavausi kaip klipata. Kartais klodamas lovą turėdavau sustoti pailsėti“, – pasakojo vilnietis. Jis prisipažino suvartojęs kalnus antibiotikų.
A.Motiejūnas juokavo, kad tuomet nebereikėdavo net pusryčių – būdavo sotus nuo antibiotikų, taip pat hormoninių preparatų.
Ne vienus metus jis praleido tarsi sūpuoklėse – kraujo rodikliai pagerėdavo, o po to onkologinė liga vėl atsinaujindavo.
Buvo įtrauktas į vaistų tyrimą
Kur kas daugiau vilties vilniečiui teikė 2014-ųjų rugsėjį pradėtas naujas gydymas – vyras jį gavo, nes buvo įtrauktas į vaistų klinikinį tyrimą.
Tada įvyko esminis lūžis. Nuo praėjusio rudens A.Motiejūnas nė karto nesirgo plaučių uždegimu, jo organizmas tiek sustiprėjo, kad nė karto nepakilo aukšta temperatūra.
Iki šiol jis kasdien rytą geria po tris kapsules, dar du kartus per savaitę vartoja antibiotikų, kad organizmas galėtų apsiginti nuo įvairių bakterijų.
Sustiprėjęs A.Motiejūnas dabar jaučiasi reikalingas – jis netgi susirado darbą.
Turėdamas ekonomisto diplomą vilnietis persikvalifikavo į buhalterius ir tvarko kelių nedidelių įmonių apskaitą.
Jo patirtis rodo: taikant efektyvų gydymą įmanoma pristabdyti lėtinę limfoleukemiją, kad ji netrukdytų gyventi.
Naršydamas internete vyras perskaitė daug informacijos apie lėtinę limfoleukemiją ir įvairius kraujo rodiklius, tačiau pasikliauna tiktai gydytojų nuomone.
„Kartais smalsumas gali nuvesti ne į tą pusę. Nesu medikas, kad galėčiau išmanyti apie kiekvieną kraujo kūnelį, todėl pasitikiu profesoriaus Laimono Griškevičiaus ir gydytojos Reginos Pileckytės nuomone“, – sakė A.Motiejūnas.
Sirgdamas A.Motiejūnas išsiaiškino, kas yra neutrofilai, bazofilai, kraujo hemolizė. Kas mėnesį jam buvo atliekami kraujo tyrimai, padedantys įvertinti, ar neatsinaujino lėtinė limfoleukemija. Šiuo metu kraujo tyrimą jam pakanka atlikti kartą per du mėnesius.
Lėtinė limfoleukemija vyrą privertė susimąstyti ir pakeisti gyvenimo būdą. Susirgęs jis ėmė daugiau ilsėtis, reguliariai maitintis – anksčiau per darbus užmiršdavo pietus.
Dažniausiai valgydavo tik tada, kai atsimindavo dar nieko burnoje neturėjęs.
Lankydamasis sodyboje Molėtų rajone, prie Bebrusų ežero, vyras nevengia fizinio darbo, bet stengiasi nepervargti. Jei anksčiau jis galėdavo nuo ryto iki vakaro skaldyti malkas, dabar šį darbą susiplanuoja taip, kad galėtų pailsėti.
Dvi dukteris užauginęs ir septynių anūkų susilaukęs A.Motiejūnas eina jų lankyti tik tada, kai visi būna sveiki. Jei kuris nors anūkas sirguliuoja, vyras laukia, kol pasveiks.
„Laimei, vasarą nebūna gripo epidemijos. Gyvenu su savo liga, susitaikiau, net negalvoju apie ją“, – teigė A.Motiejūnas.
Dažniausia leukemijos forma
Lėtinė limfoleukemija – dažniausiai diagnozuojama leukemija Vakarų šalyse.
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 150–200 naujų atvejų. Šiuo metu šalyje yra apie 1300 sergančiųjų.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Hematologijos skyriaus vedėja R.Pileckytė teigė, kad nėra žinoma aiški priežastis, kodėl žmonės serga lėtine limfoleukemija.
Manoma, kad pirmosios eilės giminaičiai, pavyzdžiui, broliai, seserys, lėtine limfoleukemija gali sirgti dažniau nei kiti žmonės, nesusiję kraujo ryšiais.
Ši rizika siekia 15–20 kartų, bet tai nėra genetiškai paveldima liga, nėra įrodyta, kad ši liga perduodama iš kartos į kartą.
Lėtinės limfoleukemijos ypatybė – maždaug trečdaliui pacientų liga neprogresuoja, todėl nereikia jos gydyti.
Dar trečdaliui pacientų prireikia gydymo praėjus maždaug 3–4 metams nuo tos dienos, kai ši liga buvo nustatyta.
Likusiam trečdaliui pacientų gydymas skiriamas nedelsiant, vos nustačius ligą.
Pastarąjį dešimtmetį gydant lėtinę limfoleukemiją įvyko tikra revoliucija. Anksčiau medikams pavykdavo šiek tiek pagerinti kraujo sudėtį ir kontroliuoti simptomus, tačiau nebuvo galima tikėtis visiškos ligos kontrolės ir ilgesnės pacientų gyvenimo trukmės.
Pirmą kartą nustačius lėtinę limfoleukemiją gydymas parenkamas pagal ligonio būklę, kitas ligas. Jaunesnio amžiaus pacientams, kurių nevargina sunkios gretutinės ligos, skiriamas efektyvus metodas – imunochemoterapija, kai chemoterapija derinama kartu su monokloniniais baltymais.
Kaip pirmosios eilės gydymas, o tai reiškia, kad nustačius diagnozę gydymas skiriamas pirmą kartą, toks metodas taikomas Lietuvoje nuo 2011-ųjų.
„Pirmą kartą paskyrus tokį gydymą yra didelė tikimybė, kad ligos atoslūgis truks nuo 6 iki 10 metų. Vadinasi, tiek laiko pacientas neturės ligos atkryčio, jausis sveikas ir darbingas. Jam teks atvykti pas gydytoją tik pasitikrinti sveikatos“, – pasakojo gydytoja R.Pileckytė.
Geros naujienos sulaukė ir vyresnio amžiaus ligoniai, sergantys ne tik lėtine limfoleukemija, bet ir kitomis lėtinėmis ligomis, – paprastai tokiu atveju tenka riboti intensyvų gydymą dėl galimų komplikacijų ir šalutinių reiškinių.
Remiantis klinikinėmis studijomis, neintensyvi chemoterapija kartu su monokloniniais antikūnais iš esmės gerina ligos kontrolę bei išgyvenamumą, palyginti vien su chemoterapija. Toks derinys šiuo metu taikomas ir Lietuvos pacientams.
Didžiausias galvosūkis medikams – ką daryti, kai skyrus pirmosios eilės gydymą liga paūmėja, ypač jei tai įvyksta per pirmuosius dvejus metus.
Neretai leukeminėse ląstelėse nustatomas specifinis sutrikimas – 17-osios chromosomos dalies iškritimas ar jos pokytis.
Tokiais atvejais liga progresuoja greitai ir skiriamas gydymas būna veiksmingas tik trumpą laiką.
Taip buvo sukurta taikinių terapija.
Naujosios kartos preparatai veikia tam tikrą leukemijos vystymosi grandį – blokuoja tam tikrą molekulę, fermentą ar receptorių.
Taip sustabdomas užburtas ratas, kai nekontroliuojamai dalijasi piktybinės ląstelės.
Įrodyta, kad šie vaistai efektyvūs, kai liga paūmėja.
Taip pat tada, kai yra didelės rizikos leukemija, kurią sukelia 17-osios chromosomos pokytis. Tokia didelės rizikos leukemija nepasiduoda standartiniam gydymui.
Taikinių terapija rekomenduojama tais atvejais, kai liga atspari standartiniams vaistams. Kai kuriose klinikinėse studijose siūloma skirti taikinių terapiją ir pirmą kartą gydant pacientą, kuriam dėl gretutinių ligų standartinis gydymas gali lemti didelę komplikacijų riziką.
„Didžiausia kliūtis – šie vaistai Lietuvoje nekompensuojami. Kita vertus, tai vienintelis gydymo metodas, grąžinantis vėžiu sergančiam žmogui ne tik gyvybę, bet ir gerą savijautą, kokybišką gyvenimą ir darbingumą.
Tai didelis laimėjimas, nes toks žmogus lieka savarankiškas ir netampa kam nors našta“, – kalbėjo gydytoja R.Pileckytė.
Gydyti kraujo vėžį – dar daug kliūčių
Ieva Drėgvienė
Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė
„Pastaruoju metu į Lietuvą atėję nauji gydymo metodai iš esmės pakeitė kraujo vėžiu sergančių pacientų gydymo rezultatus – vis daugiau ligonių pasveiksta ir grįžta į normalų gyvenimą.
Pradėjus kompensuoti biologinės taikinių terapijos vaistus itin pagerėjo daugelio kraujo vėžio ligų gydymas.
Gydant limfomas labai svarbi moderni imunoterapija – monokloniniai antikūnai. Net 90 proc. šiais vaistais gydomų ne Hodgkino limfomomis sergančių pacientų pasveiksta.
Tačiau ne visoms piktybinėms kraujo ligoms gydyti medikai gali naudotis modernaus gydymo arsenalu.
Reikėtų, kad už sveikatos politiką atsakingi asmenys dėtų visas pastangas ir kraujo vėžys būtų gydomas efektyviausiais metodais.
Viliuosi, kad gyvybiškai reikalingi gydymo metodai ateityje bus kompensuojami visiems, kuriems to reikia. Tikimės, kad sergančiųjų kraujo vėžiu gyvybė bus išgelbėta.“
Nėra specifinių požymių
Apie 80 proc. atvejų lėtinė limfoleukemija aptinkama atsitiktinai, kai žmonės tiriasi kraują dėl kitokių priežasčių – peršalus, atliekant medicininį patikrinimą, įtarus kitą ligą.
Lėtinės limfoleukemijos požymius galima supainioti su peršalimu, jie gali pasireikšti ir sergant kitomis onkologinėmis ligomis.
Norint nustatyti diagnozę, nepakanka vieno kraujo tyrimo. Kadangi kraujo rodiklius gali iškreipti kai kurios virusinės ligos, būtina jį kartoti po kelių savaičių.
Dar vienas svarbus ženklas – padidėję limfmazgiai. Lengviausia tokį limfmazgį užčiuopti kakle, pažastyje.
Lėtinei limfoleukemijai būdingas nuovargis, silpnumas, kai žmogus nepajėgia atlikti įprastinės veiklos, o aiškios priežasties nėra.
Gali varginti ir naktinis prakaitavimas, svorio kritimas, retais atvejais – karščiavimas.
Vėlesnėje ligos stadijoje atsiranda mažakraujystė, nes sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis kraujyje, atsiranda dusulys, greitesnis širdies plakimas, greičiau pavargstama.
Įtarimų dėl lėtinės limfoleukemijos gali sukelti lengvai odoje atsirandančios kraujosruvos, jei dažnai kraujuojama iš nosies. Tačiau šie požymiai nėra specifiniai.
