– Venerinės ligos neretai vadinamos „atostogų“ ligomis. Tiesa?
– Venerinės ligos visuomet išlieka aktualios, tačiau dėl dalies jų galima „kaltinti“ ir atostogas. Visai neseniai turėjau kelis atvejus, kai žmonės grįžo iš kurortų ir iš baimės dėl lytiškai plintančių ligų atėjo pas mane. Ne visuomet jų įtarimai pasitvirtina, tačiau, matyt, mintis, jog galėjo užsikrėsti, neduoda ramybės. Juolab, jeigu namuose laukia antra pusė, žmonės dar greičiau skuba pasitikrinti.
– Kokie simptomai perspėja, kad galimai užsikrėtei venerine liga?
– Simptomų būna labai įvairių. Blogiausia, kad žmonės dabar apie viską skaito internete ir pripaišo tai sau. Tada ateina ir aiškina, kas jam yra ir kokių vaistų reikia. Bandau jiems paaiškinti, kad atėjo pas gydytoją, ir tai aš turiu ištirti ir pasakyti žmogui, kuo jis serga.
Jeigu iš tikrųjų žmogus užsikrėtė venerine liga, atsiranda konkretūs simptomai. Moterims sutrinka mėnesinių ciklas, atsiranda nebūdingos išskyros, aštrus jų kvapas. Vyrams taip pat gali atsirasti išskyros, perštėjimas, išbėrimai, skausmai šlapinantis.
Be abejo, jeigu atvejis rimtas, gali būti ir opos, žaizdos. Tada svarbiausia nepradėti savigydos, o iš karto kreiptis į gydytoją. Tačiau kartais žmonės pirmiausia nueina pas vaistininkę, nusiperka vaistų, vartoja juos, o kai nepadeda – tik tuomet kreipiasi į specialistą. Neretai praeina net keli mėnesiai iki to.
– Atėjus po kelių mėnesių, ko gero, liga jau būna pažengusi?
– Du, trys mėnesiai yra tikrai daug. Prasideda uždegiminis procesas, infekcija. Jeigu vyrams ūmi gonorėja negydoma, ji greit pereina į šlapimkanalį, vėliau į prostatą, ir dažniausia komplikacija – nevaisingumas. Gali kilti ir prostatos uždegimai ar net vėžys. Moterų situacija labai panaši. Jei venerinė liga negydoma, ji per porą mėnesių pereina į lėtinę stadiją, o tada gydymas daug sunkesnis.
– Venerinės ligos sunkiai išgydomos?
– Tikrai taip. Negali pasiklausyti, kuo gydėsi draugas ar pažįstamas, ir išgerti to paties. Taip galima tik užmaskuoti simptomus, o liga pereis į lėtinę formą. Jeigu simptomai dingo, tai nereiškia, kad žmogus išgijo.
Mes gydome ne ligą, o pacientą. Kiekvienas jų yra skirtingas, todėl ir gydymas atrodo kitaip. Kiekvienu atveju gydytojas daro tyrimus, sprendžia, kokių vaistų dozių reikia.
Mūsų visuomenė mėgsta piktnaudžiauti antibiotikais. Dėl to neretai antibiotikai pradeda nebeveikti. Tuomet reikia rinktis vis stipresnius medikamentus. Blogiausia – kai viską išbandai ir matai, kad vis tiek nebeveikia.
– Ar žmonės pakankamai žino apie lytines ligas?
– Šiuolaikinės technologijos, dėl kurių informacija tapo lengvai prieinama, davė savo. Dabar moksleiviai ne tik žino, kokios yra saugos priemonės, bet ir neretas jas turi. Net merginos prisipažįsta kartais turinčios prezervatyvų. Tai yra gerai, nes reiškia, jog galvoja apie savo sveikatą.
Be abejo, atvejų būna įvairių. Kai kurie, paklausti, ar lytinių santykių metu naudojosi apsauga, prisipažįsta, jog net jei turėjo, tuo metu galvojo apie aistrą ir nepasinaudojo. Po to prasideda baimė.
– Kokiomis venerinėmis ligomis lietuviai serga dažniausiai?
– Lytiškai plintančios ligos atsiranda it „bangomis“. Anksčiau buvo daug sifilio atvejų, dabar jų sumažėjo. Gonorėjos atvejų sumažėjo labai stipriai. Kažkada ypač Klaipėdoje pasitaikydavo daug gonorėjos atvejų.
Dabar pačios „populiariausios“ tapo chlamidijos. Anksčiau apie jas mažiau žinojome, bet medicina juda į priekį. Žinome, kad jos sukelia ir sąnarių patologiją, todėl reumatologai jaunesnius vyrus ir moteris siunčia išsitirti ir dėl chlamidijų. Neretai jų ir aptinkame.
Tiesa, sakyti, kad lietuviai lytiškai plintančiomis ligomis serga dažniau negu kitų šalių gyventojai, būtų neteisinga. Neretai tokių ligų „užveža“ ir iš svečių šalių atvykę žmonės. O paplitimas toliau priklauso tik nuo jų lytinio aktyvumo ir nesisaugojimo.
– Apie lytiškai plintančias ligas žmonėms kalbėti vis dar gėda?
– Kartais žmonės vengia kalbėti apie tai tarpusavy. Kita vertus, kartais apie tai, jog užsikrėtė venerine liga, net nežino. Turėjau pacientą, kuris net nežinojo, kad metus buvo ligos nešiotojas. Jį apkrėtė buvusi draugė. Kurį laiką simptomai buvo, vėliau pranyko, ir vyras galvojo esąs sveikas.
Apie ligą sužinojo tik susiradęs naują draugę. Simptomai vėl išryškėjo, o kai atėjo pas mane, greitai viską išsiaiškinome.
Su medikais žmonės kalbėti nebesidrovi, anei į mus kreiptis. Anksčiau baimės buvo daugiau, o dabar žmonės labiau rūpinasi sveikata. Galbūt yra dalis žmonių, kuriems gėda kalbėti apie venerines ligas, bet jų nėra daug. Gal iš šimto koks vienas. Žinote, kai jau yra liga, niekus nedingsi, privalai eiti pas gydytoją.
– Visgi, kaip geriausia apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų?
– Leisiu sau pajuokauti – geriausia miegoti vienam, tada tikrai neapsikrėsi. O jei rimtai, viskas gana paprasta – tiesiog reikia turėti vieną patikimą partnerį, ir tada būsite tikri, kad nesusirgsite. Be abejo, kitu atveju yra prezervatyvai, tačiau jie negarantuoja visiškos apsaugos.
