Staiga vieną dieną moteris nubudo su nepakeliamu skausmu krūtinėje. Apėmė jausmas, jog kažkas drasko krūtinę, smaugia, plėšia. Atvykusi greitoji pagalba diagnozavo miokardo infarktą, pacientė buvo skubiai išvežta į ligoninę, statyti stentai.
Jau kelerius metus Stefanija jaučiasi pakankamai gerai, tačiau kartais pajunta maudimą širdyje. Gydytojai sakė, jog po pirmojo infarkto gali ištikti ir antrasis. Tačiau kaip jį atpažinti?
Gydytoja kardiologė Giedrė Balčiūnaitė patarė, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Infarkto požymiai
Pasak gydytojos, yra tam tikri požymiai, padėsiantys atpažinti gresiantį infarktą. Svarbiausias miokardo infarkto požymis – tai skausmas krūtinėje. Paprastai pacientai jaučia spaudimą, gniaužimą ar deginimą už krūtinkaulio.
Dažnai žmonės galvoja, jog turi skaudėti „širdies plote“, t.y. kairėje krūtinės ląstos pusėje, tačiau skausmas dažniausiai juntamas krūtinės viduryje, jis gali išplisti ir po visą krūtinę. Kai kurie pacientai jo net skausmu nevadina, o pojūčius įvardina kaip sunkumą krūtinėje, krūtinės užgulimą.
Kitas labai svarbus dalykas – kas provokuoja skausmus. Tipiškai jie atsiranda emocinės ar fizinės įtampos metu. Tačiau ligai pažengus, skausmai gali atsirasti net menkiausio fizinio krūvio metu ar net ramybėje, pavyzdžiui naktį.
G.Balčiūnaitė pataria būtinai reaguoti ir į skausmo trukmę: „Jeigu skausmai neatlėgo nutraukus fizinį krūvį, užsitęsė ilgiau nei 10-15 minučių, arba praėję skausmai vėl greitai atsinaujina, verta sunerimti. Blogas požymis būtų ir jeigu skausmai, kad ir trumpalaikiai, tačiau imtų kartotis itin dažnai, po keletą kartų per dieną“.
Tačiau ne kiekvienas skausmas krūtinėje yra miokardo infarktas. Juos gali sukelti ir kiti, retesni širdies susirgimai, pvz perikarditas, miokarditas arba aortos susirgimai. Skausmus krūtinėje gali sukelti ir kitų krūtinės ląstoje esančių organų susirgimai – plaučių, stemplės, stuburo patologija.
Kardiologė pasakoja, kad atlikus tam tikrus tyrimus ir įsigilinus į skausmo pobūdį, paaiškėja, kad pacientą vargina patologinės stuburo ligos, raumenų, sąnarių skausmai.
„Poziciniai skausmai, kurie kinta priklausomai nuo kūno padėties, dažnai parodo, kad skausmo priežastis nėra širdyje“, – paaiškino gydytoja.
Pajutęs skausmus krūtinėje pacientas turėtų kreiptis į savo gydytoją ar gydytoją kardiologą, kurie, įvertinę nusiskundimus ir atlikę įvairius tyrimus nuspręs, kokia yra skausmo priežastis ir skirs reikiamą gydymą.
Ką daryti ištikus infarktui?
Kardiologai sutartinai tvirtina, kad kiekvienas žmogus, sergantis širdies ligomis, privalo žinoti, kaip elgtis ištikus infarktui. „Pasistenkite nusiraminti, atsisėskite arba atsigulkite. Po liežuviu, iki atvykstant medikams, dėkite nitroglicerino tabletę. Reikėtų vartoti ir aspiriną, kuris slopina kraujo krešumą“, – sakė G.Balčiūnaitė.
Jeigu įtariate, kad skausmai krūtinėje yra sukelti širdies ligos, nereikėtų jų malšinti vaistais nuo uždegimo, tokiais kaip diclofenakas ar ibuprofenas. Tai gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų išsivystymą. Jeigu kraujospūdis yra labai aukštas, galima išgerti vaistų nuo kraujospūdžio.
Tačiau svarbiausia nedelsti ir kuo greičiau pasiekti gydymo įstaigą, kur jums bus suteikta kvalifikuota pagalba. Vystantis infarktui svarbi kiekviena valanda, nes kuo greičiau bus atstatyta kraujotaka į infarkto zoną, tuo mažesnis širdies pakenkimas išsivystys.
Koronarinė širdies liga – visam gyvenimui
Tiek Stefanija, tiek visi kiti senjorai turėtų žinoti, kad dažniausia miokardo infarkto priežastis yra širdies vainikinių arterijų aterosklerozė, sukelianti kraujagyslių spindžio susiaurėjimus ar pilną jos užakimą. Net ir įstačius stentus į kraujagysles ar atlikus šuntavimo operaciją, ateroskleroziniai procesai nesustoja ir gali progresuoti toliau, sukeldami pakartotinus infarktus.
Todėl itin svarbus yra tinkamas medikamentinis gydymas, gyvenimo būdo korekcija, žalingų įpročių atsisakymas. Šie pacientai turėtų reguliariai lankytis pas gydytojus kardiologus, kad būtų galima laiku pastebėti jų būklės pasikeitimus ir laiku užkirsti kelią pakartotiniams koronariniams įvykiams.
„Mūsų visų tikslas yra ne tik išsaugoti paciento gyvybę, be ir išsaugoti sveiką ir nepakenktą širdį, kuri užtikrins gražų ir pilnavertį paciento gyvenimą“, – pabrėžė gydytoja.
Karštis didina infarkto tikimybę
Medikai teigia, kad vasarą – ypatinga apgultis kardiologijos skyriuose.
„Esant karštiems ir saulėtiems orams, akivaizdžiai padidėja infarktų ir insultų tikimybė. Kaip bebūtų, karštas oras turi įtakos šioms ligoms.
Vyresnio amžiaus žmonės turi riboti laiką, praleistą saulėje, kuo mažiau mėgautis saulės voniomis, reguliariai matuoti kraujo spaudimą, gerti pakankamai skysčių, vartoti aspiriną.
Pagrindinis infarkto ir insulto mechanizmas – kai plyšta aterosklerozinė plokštelė ir ant jos susiformuoja trombas, užkemšantis kraujagyslę“, – aiškino kardiologė.
Rekomendacijos sveikai širdžiai
Kardiologė G.Balčiūnaitė sako, kad tiek jauni, tiek pagyvenę žmonės privalo skirti pakankamai laiko sau ir savo sveikatai. Didesnę riziką susirgti koronarine širdies liga turi pacientai sergantys arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, rūkantys, turintys padidintą cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat jeigu jūsų šeimoje buvo sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, tai ir jūs galėjote paveldėti šį polinkį.
Kad širdis būtų sveika, gydytoja pataria laikytis įprastinių sveikos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų.
„Kiekvieno iš mūsų mityba turi būti sudaryta pagal sveikos mitybos piramidę – reikėtų daugiau valgyti vaisių ir daržovių, žuvies. Stenkitės vartoti kuo mažiau gyvulinės kilmės riebalų bei saldumynų. Esant arterinei hipertenzijai (aukštam kraujospūdžiui), reikėtų riboti suvartojamos druskos kiekį.
Taip pat labai svarbus pakankamas fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore. Sveikata reikėtų rūpintis ne tik tuomet kai įvyksta infarktas, o dar gerokai prieš tai, o geriausia – visą gyvenimą“, – sakė G.Balčiūnaitė.
