Trombas – tiksinti mina kraujagyslių labirinte

Kraujo krešėjimo sistema mums reikalinga todėl, kad susižeidę nenukraujuotume. Tačiau kartais ji tampa nenormaliai, netgi liguistai per daug aktyvi, tuomet kraujas be jokio reikalo ima krešėti netgi kraujagyslių viduje. Nenormalus kraujo krešulių susidarymas ima kelti rimtą grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Nenormalus kraujo krešulių susidarymas ima kelti rimtą grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei.<br>123rf nuotr.
Nenormalus kraujo krešulių susidarymas ima kelti rimtą grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Daiva Ausėnaitė

Sep 8, 2015, 9:00 AM, atnaujinta Oct 16, 2017, 11:54 PM

Įvykus trombozei (susidarius trombui) kraujagyslėje, nelygu kokioje ir kurioje organizmo vietoje, žmogų gali ištikti miokardo infarktas, smegenų insultas, sunkiai sutrikti žarnyno veikla ar apmirti koja (gangrena), įvykti vadinamoji plaučių embolija. Kodėl formuojasi kraujo krešuliai? Kokie žmonės labiausiai rizikuoja patirti trombozę? Kas nutinka, kai trombas pajuda iš savo vietos? Ar įmanoma nuo trombozės apsisaugoti?

Krešuliai keliauja

Dėl įvairių priežasčių trombų gali susidaryti ir arterijose, ir venose, dažniausiai kojų. Pasak Vilniaus Naujininkų poliklinikos vidaus ligų gydytojo Jono Kasčio, trombui susidarius kojų venose, iškyla rizika, jog jis atitrūks ir nukeliaus į plaučius: tuomet gali įvykti plaučių tromboembolija.

Tai labai rizikinga, net gyvybei pavojinga situacija, kai išgelbėti žmogaus gyvybę pavyksta tik labai operatyviai suteikus kvalifikuotą medicinos pagalbą, bet ir tai ne visada. Dėl pavojingos gyvybei tromboembolijos savo karjerą turėjo sustabdyti krepšininkas Marijonas Petravičius. Dailininkė Frida Kahlo taip pat mirė nuo plaučių embolijos.

„Arterijų tromboembolija pasireiškia, kai iš venų, dažniausiai kojų ar dubens, atkeliavęs krešulys užkemša plaučių arteriją, tuomet kraujas nebegali patekti į plaučius ir prisisotinti deguonies, sutrinka kūno audinių, įvairių organų kvėpavimas. Arterijų trombai irgi gali sukelti įvairių gyvybei pavojingų ir sunkių pažeidimų.

Antai, jei krešulys užkemša smegenų kraujagyslę, ištinka insultas – pacientas tampa neįgalus dėl paralyžių arba net miršta. Krešuliui užkimšus širdies vainikinę arteriją, pasireiškia ūminis koronarinis sindromas, miokardas infarktas ar krūtinės skausmo priepuolis“, – sako gydytojas J.Kastys. Lietuvoje infarktų ir insultų mastas vertinamas kaip epidemija. Kasmet nuo kraujagyslių ligų šalyje miršta tiek žmonių, kiek gyvena Plungėje – pernai netekome 22 524 gyventojų. Mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro net 56,6 proc. visų mirčių šalyje. Nuo šių ligų miršta net 69 kartus daugiau žmonių nei žūsta eismo įvykiuose.

Kas labiausiai rizikuoja?

Dar prieš 150 metų vokiečių patologas Rudolfas Virchovas įvardijo 3 veiksnius, kurie skatina krešulių susidarymą.

-kraujo tėkmės pokyčiai: kraujotakos sulėtėjimas ar sūkurių susidarymas (pvz., dėl kraujagyslės prispaudimo, perlenkimo, ant galūnės uždėto gipso, ilgo nejudrumo),

-pažeistos kraujagyslių sienelės (pvz., chirurginės operacijos metu, dėl uždegimo, infekcijos),

-kraujo sudėties pokyčiai.

Anot gydytojo Jono Kasčio, arterijų trombozė ima formuotis, kai pažeidžiamas vidinis kraujagyslės sienelės sluoksnis arba jei lėtėja kraujotaka, pakinta kraujo sudėtis. Pagal tai išskiriamos grupės asmenų, labiausiai rizikuojančių, kad gali susiformuoti krešulys:

-rūkantys asmenys,

-sergantys diabetu,

-turintys padidintą kraujospūdį ir cholesterolio kiekį,

-sergantys aterosklerozę,

-sergantys širdies aritmija,

-ilgą laiką priversti gulėti lovoje (dėl paralyžiaus, po traumos ar kt.),

-sergantys piktybiniais navikais,

-sergantys kraujo ligomis, turintys įgytų ar įgimtų krešėjimo sutrikimų.

Mirtį sėjančias širdies ir kraujagyslių ligas kartu su kitais veiksniais sukelia padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje. Išanalizavus Lietuvoje vykstančios Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos duomenis už 2009 – 2012 metus buvo rasta, kad tarp darbingo amžiaus žmonių net 90 proc. turi padidintą cholesterolio kiekį.

„Žmonės aterosklerozės procesą vadina kraujagyslių kalkėjimu. Išties labai panašu: jei įsivaizduosime kraujagyslę kaip vamzdį, tai sveikos kraujagyslės vidus yra švarus ir elastingas, o sergančios ateroskleroze primena visokių „nešvarumų“ prisikimšusį vamzdį. Prie pažeistų sienelių kaupiasi kraujo riebalai, kalkės, trombocitai. Taip pamažu formuojasi aterosklerozinės plokštelės, kurios siaurina kraujagyslę ar ją netgi visiškai užkemša.

Kartais tos plokštelės plyšta, iš jų išsilieja krešėjimą skatinančios medžiagos, todėl ima formuotis krešuliai, atitrūkę jie gali migruoti su kraujo tėkme. Tai labai pavojinga situacija: trombai gali užkimšti širdies, smegenų kraujagyslės ir sukelti miokardo infarktą, insultą, net staigią mirtį.

Sergantieji prieširdžių virpėjimu ar jau patyrę insultą asmenys turi didesnę pakartotinės trombozės riziką, „Verta pasirinkti tokį gyvenimo būdą ir tokias profilaktikos priemones, kad trombai nesusiformuotų ar bent labai sumažėtų jų susidarymo rizika“, – patarė vidaus ligų gydytojas Jonas Kastys.

Rūkantys prisišaukia insultą

Prieširdžių virpėjimas diagnozuotas apie 6 milijonams europiečių. Maždaug kas ketvirtas turintis šį ritmo sutrikimą patiria insultą. VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro duomenimis, kas dvi sekundės pasaulyje kam nors įvyksta insultas ir kas 6 sekundes kas nors nuo jo miršta.

„Aterosklerozės pažeistose arterijose lengvai susidaro trombai ir užkemša kraujagyslę arba trombas į galvos smegenų arterijas gali atkeliauti iš nesveikos širdies. Užsikimšus smegenų arterijai ir smegenų ląstelėms trūkstant deguonies, jos apmiršta – išsivysto išeminis smegenų insultas. Aterosklerozės ar ilgalaikio kraujo spaudimo paveikta kraujagyslė tampa mažiau elastinga ir trapi.

Tuomet arterija plyšta ir kraujas išsilieja į smegenis, suardydamas nervines ląsteles – žmogų ištinka hemoraginis insultas. Insulto sunkumas ir atsiradę simptomai priklauso nuo pažeistos smegenų vietos ir dydžio. Tačiau net ir labai mažas insultas svarbiausiose smegenų srityse gali sukelti sunkias ir negrįžtamas pasekmes“, – rašoma Lietuvos insulto asociacijos pranešime visuomenei.

Pasak gydytojo Jono Kasčio, rūkantys žmonės labai kenkia ne tik kvėpavimo, bet ir savo kraujotakos sistemai. „Rūkantieji turi suvokti, jog jie patys prisideda prie aterosklerozės atsiradimo ir progresavimo bei to nulemtų pasekmių – infarkto ar insulto, ritmo sutrikimų, trombozių“, – pabrėžia gydytojas.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas visokeriopai kenkia ir žaloja širdies ir kraujagyslių sistemą, lėtai nunuodija ir „dusina‘ visą organizmą:

-padidina kraujospūdį,

-skatina aterosklerozę,

-didina kraujo klampumą, stimuliuoja nenormalų krešėjimą,

-sumažina organizmo aprūpinimą deguonimi, tai yra audinių kvėpavimą,

-skatina kraujagyslių širdies raumens pažeidimus,

-sutrikdo riebalų apykaitą – kraujyje daugėja „blogojo“ cholesterolio ir sumažėja „gerojo“ cholesterolio.

Kaip sumažinti riziką

Aterosklerozės proceso pristabdymą Lietuvos kardiologai siūlo pradėti nuo rizikos veiksnių keitimo. Stabdant aterosklerozę mažėja rizika „užsiauginti“ didelį ir linkusį keliauti trombą. Kardiologė, prof.Žaneta Petrulionienė dažnai pabrėžia, jog aterosklerozinės plokštelės ima formuotis dar jaunystėje, todėl nuo mažų dienų turėtume gyventi vadovaudamiesi sveiko gyvenimo principais.

Pirmiausiai teks mesti rūkyti, pradėti mankštintis, peržiūrėti mitybą sumažinant riebalų kiekį bei stebėti tokius rodiklius kaip kraujospūdis ir cholesterolis. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, jog vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Gydytojas Jonas Kastys pataria visiems, esantiems didesnės trombų susidarymo rizikos grupėje, pasitarti su gydytoju dėl trombozės riziką galinčių sumažinti prevencijos priemonių ir galbūt netgi atitinkamų vaistų vartojimo. Plačiausiai arterijų trombozei išvengti vartojama acetilsalicilo rūgštis (aspirinas), pasižyminti antitrombocitiniu ir uždegimą slopinamuoju poveikiu.

Jos veikiami trombocitai praranda savybę sukibti vienas su kitu ir taip suformuoti trombą. Remiantis klinikiniais tyrimais, miokardo infarkto profilaktikai yra pakankama 100 mg per dieną ar netgi šiek tiek mažesnė acetilsalicilo rūgšties dozė. Kitų tyrimų duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai reikalinga efektyvi acetilsalicilo rūgšties dozė svyravo nuo 75/81 mg iki 500 mg vieną kartą per dieną.

Vaistinėse galima įsigyti įvairių pavadinimų acetilsalicilo rūgšties tablečių, visų jų veiklioji medžiaga ta pati. Gydytojo ar vaistininko galite pasiteirauti apie Thrombo ASS skrandyje neirias tabletes. Thrombo ASS veiklioji medžiaga yra acetilsalicilo rūgštis (ASR), kuri mažina kraujo plokštelių sulipimą ir slopina kraujo krešulių susidarymą. Pastebėta, kad skrandyje neirių Thrombo ASS tablečių šalutinis nepageidaujamas poveikis virškinimo traktui yra silpnesnis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.