Nors spalio mėnesį šalyje buvo registruoti tik pavieniai gripo atvejai, ministrui prireikė medikų pagalbos, dėl šios priežasties jis buvo paguldytas į ligoninę.
Daugelis žmonių Lietuvoje vis dar mano, kad gripas yra kaip sloga, kuri negydoma savaime praeina.
„Tai nedovanotina klaida. Gripas – labai rimta liga, ypač dėl komplikacijų, kasmet gripas sutrikdo visuomenės gyvenimą, netgi nusineša į kapus ne vieną gyvybę“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Šiltas ruduo nėra kliūtis plisti gripui. Europos užkrečiamųjų ligų kontrolės centras pripažino, kad sergamumas gripu šį sezoną prasidėjo kaip įprastai.
Sunkiausia gripo ataka būna tada, kai kyla epidemija. Lietuvoje ji dažniausiai būna sausio ar vasario mėnesį, kur kas rečiau – prieš Kalėdas ar tuoj po jų. Taip atsitiko 2009-aisiais, kai per pasaulį nusirito gripo pandemija, – tais metais gripo protrūkis užklupo Lietuvą jau lapkričio pabaigoje.
– Daugelis žmonių mano, kad gali puikiai atpažinti gripą. Ar gripas yra liga, kurią įmanoma nesunkiai nustatyti? – paklausiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės.
– Vien iš klinikinių simptomų tik nedidelei daliai pacientų įmanoma nustatyti, kad juos užklupo gripas.
Klasikinis gripas prasideda aukšta temperatūra, žmogus skundžiasi kaulų laužymu.
Užsikrėtus pirmąsias dvi paras būna stipri organizmo intoksikacija ir tik vėliau atsiranda kvėpavimo takų pažeidimo požymių. Tačiau gripas taip prasideda vos trečdaliui žmonių.
Kitiems gripo pradžia gali būti kur kas blankesnė. Tokiu atveju naudojama sąvoka „į gripą panaši liga“. Tai reiškia, kad žmogų kamuoja karščiavimas, kaulų laužymas, intoksikacija ir bent vienas iš kvėpavimo takų sutrikimų, pavyzdžiui, sloga, kosulys, čiaudulys.
Iš tikrųjų mes nežinome, kiek žmonių serga gripu, o kiek – kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
Jei nustatome į gripą panašią ligą ir pacientą dar vargina įvairios lėtinės ligos, pavyzdžiui, žmogus neseniai patyrė miokardo infarktą, turi būti dializuojamas dėl inkstų nepakankamumo ar serga diabetu, toks ligonis gali būti guldomas į ligoninę.
Tokiais atvejais taikoma molekulinė gripo diagnostika ir empiriškai skiriami antivirusiniai vaistai nuo gripo.
Tokios taktikos laikomasi, nes neįmanoma ištirti visų pacientų, ar jie serga gripu, ar kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
Nei JAV, nei kitose šalyse molekuliniai metodai nėra taikomi visiems iš eilės ambulatoriškai gydomiems pacientams.
– Gripas neretai dar laikomas liga, dėl kurios esą neverta nerimauti. Kokie sunkiausi gripo padariniai?
– Vienas dažniausių – plaučių uždegimas. Jį gali sukelti gripo virusas arba gripas atveria kelius bakterinei infekcijai.
Kitas pavojus, kurį sukelia gripas, – dėl jo paūmėjusios lėtinės ligos, galinčios lemti mirtį. Ir tokių atvejų būna kasmet.
Tiesa, statistiškai nematyti, kad žmogus mirė nuo gripo, – pažymima, jog jis mirė nuo astmos, insulto, diabeto, lėtinės širdies ligos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, kepenų, inkstų funkcijos nepakankamumo, kitų ligų.
Bet gripo sezono metu visuomet padidėja mirštamumas nuo šių ligų.
– Kas dar, be sergančiųjų lėtinėmis ligomis, priskirtini prie tų, kuriems gripas gali smogti skaudžiausiai?
– Gripas itin pavojingas vaikams iki dvejų metų, vyresniems nei 65 metų žmonėms, nėščioms moterims, taip pat ligoniams, kurių imunitetas dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra slopinamas. Jiems gripas gali turėti skaudžių padarinių.
Kad taip nebūtų, visiems prie rizikos grupių priklausantiems žmonėms reikėtų pasiskiepyti.
– Jei žmogus nepasiskiepijo ir blogai pasijuto, ar yra vaistų, kurie galėtų sustabdyti gripą?
– Mes galime taikyti efektyvią terapiją nuo virusų, kuri stabdo gripo viruso dauginimąsi, plitimą iš vienų ląstelių į kitas.
Tai neuraminidazės inhibitoriai, kuriuos geriausia paskirti per pirmąsias dvi paras.
Vienas jų – oseltamiviro fosfatas – mažina gripo virusų gebėjimą išsilaisvinti iš infekuotų ląstelių ir patekti į sveiką. Kitaip tariant, šis preparatas neleidžia virusinei infekcijai organizme plisti toliau.
Toks vaistų veikimo mechanizmas sutrumpina karščiavimo periodą, palengvina simptomus, sumažina sunkių gripo komplikacijų tikimybę ir užkerta kelią viruso plitimui visuomenėje.
Šių vaistų galima skirti ligoniams, kurie nuo gripo gydomi ligoninėje ir kurių ligos eiga yra sunki – pavyzdžiui, atsiranda kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, taip pat visiems, kuriems kyla didesnė komplikacijų rizika.
– Ar galima šiais vaistais gydytis ambulatoriškai?
– Tai turėtų įvertinti šeimos gydytojas. Jei pacientas anksčiau buvo sveikas, nesirgo lėtinėmis ligomis, neturi kitų rizikos veiksnių, jo būklė neblogėja, pirmąsias dvi dienas galima skirti simptomus malšinančių priemonių.
Bet jeigu manoma, jog vaistų reikės, geriau juos paskirti per pirmąsias dvi paras nuo ligos požymių atsiradimo.
Prie rizikos grupių priskiriamiems pacientams – vyresniems nei 65 metų žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms – šeimos gydytojas gali nedelsdamas skirti vaistų, stabdančių virusų plitimą. Kuo anksčiau jie paskiriami, tuo mažesnė komplikacijų rizika.
Šių vaistų veiksmingumas buvo geriausiai patikrintas kilus gripo pandemijai – iki tol žinojome, jog jie sutrumpina ligos trukmę, o per pandemiją, kai plito agresyvesnis gripo virusas, atsirado daugiau jų naudos įrodymų.
Pastebėta, jog vaistai gerokai sumažina plaučių uždegimo riziką, jais besigydantys žmonės rečiau atsiduria intensyviosios slaugos skyriuje ir rečiau miršta.
Kuo anksčiau vaistai paskiriami, tuo jie veiksmingesni, kaip minėjau, geriausia – per pirmąsias dvi paras. Bet jei žmogus guli ligoninėje ir jo būklė blogėja, vaistų, stabdančių virusų plitimą, galima skirti ir vėliau nei po poros parų.
– Kokią pamoką gydytojai išmoko iš gripo pandemijos?
– Iki to laiko pasaulyje buvo atlikta nemažai randomizuotų tyrimų, jų tikslas buvo įvertinti, ar antivirusiniai preparatai apsaugo nuo gripo komplikacijų. Tačiau tyrimai buvo orientuoti į ambulatoriškai besigydančius žmones.
Jau buvo žinoma, kad vartojantys antivirusinių vaistų žmonės daug trumpiau karščiuoja ir trumpiau serga, nes virusas jų organizme būna trumpiau.
Kai 2009 metais rudenį kilo gripo pandemija, šie vaistai buvo plačiai taikomi.
Kadangi įvairių šalių medikai skyrė antivirusinių vaistų pagal tuos pačius kriterijus, duomenys buvo apibendrinti ir išvados publikuotos prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“.
Išanalizavus daugiau kaip 29 tūkstančius atvejų paaiškėjo, kad specifiniai vaistai nuo gripo yra efektyvūs – netgi labiau, nei buvo tikėtasi.
Duomenys parodė, kad šie vaistai apsaugo nėščiąsias nuo gripo komplikacijų, mažiau pacientų dėl jų atsiduria reanimacijoje ir intensyviosios terapijos skyriuje, sumažėja mirštamumas.
Mūsų klinika taip pat apibendrino duomenis, kaip buvo gydomi antivirusiniais vaistais 120 pacientų, susirgusių gripu. Mes juos paskelbėme savo moksliniame žurnale, jie įtraukti ir į žurnale „The Lancet“ paskelbtos studijos duomenis.
Bet dar trūksta duomenų apie rezultatus, pasiektus gydant vaikus nuo gripo.
Tai nereiškia, kad vaikams antivirusiniai vaistai nėra veiksmingi, bet stengiantis atsakyti į šį klausimą reikia sukaupti daugiau faktinių duomenų.
Gripas ar paprastas peršalimas?
Kuo gripas skiriasi nuo paprasto peršalimo, kurį medikai vadina ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija? Štai keletas požymių.
Sergant gripu temperatūra dažnai būna aukštesnė nei 38,5 laipsnio ir neatslūgsta 2-4 dienas, o peršalus ji pakyla nedaug.
Gripas prasideda staiga, per kelias valandas, o peršalus ligos požymiai ryškėja pamažu, per dieną ar dvi.
Gripas dažnai sukelia didelį galvos skausmą, kaulų laužymą, nuovargį ir silpnumą, o peršalimo atveju šie požymiai būna daug silpnesni.
Varvanti nosis ir peršinti gerklė – peršalimo požymiai. Susirgus gripu jie pasireiškia kur kas rečiau. Peršalimą sukelia maždaug 200 skirtingų virusų, o gripo virusų vienu sezonu paprastai cirkuliuoja trys.
